Seimas atsisakė išbraukti nuostatą, kad sovietų ar nacių nusikaltimų menkinimas turėtų būti baudžiamas tik tuo atveju, jeigu tai daroma užgaulia forma, todėl dalis politikų teigė maną, jog nuo šiol bus galima pritarti buvusiai Lietuvos okupacijai švelniai.
Už Teisės ir teisėtvarkos komiteto apdorotą Baudžiamojo kodekso variantą antradienį balsavo 68 Seimo nariai, 5 parlamentarai balsuodami susilaikė ir 32 politikai savo nuomonės neišreiškė. Tam, kad teisės akto pataisa įgytų realią galią, ją dar turi patvirtinti prezidentas.
Bausmės gresia už neigimą, menkinimą, pritarimą
Remiantis konservatorės-krikdemės Vilijos Aleknaitės-Abramikienės parengtomis Baudžiamojo kodekso pataisomis, bausmės gali grėsti kelioms žmonių grupėms. Pirmiausia tiems, kurie neigia ar šiurkščiai menkina tarptautiniu mastu pripažintus genocido atvejus, nusikaltimus žmoniškumui bei karo nusikaltimus, antra, tiems, kurie pritaria SSRS ir nacių Vokietijos vykdytai agresijai prieš Lietuvą arba pateisina šių agresorių nusikaltimus prieš mūsų šalies gyventojus.
Trečioji grupė – tai žmonės, kurie pritaria, neigia ir menkina 1990-1991 m. įvykdytus sunkius ir labai sunkius nusikaltimus Lietuvai ir jos gyventojams.
Už tokius nusikaltimus gresia bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki 2 metų, tačiau tik tuo atveju, jeigu tokių nusikaltimų neigimas ar menkinimas padarytas grasinančiu, užgauliu ir įžeidžiančiu būdu arba dėl to buvo sutrikdyta viešoji tvarka.
„Tvarkos ir teisingumo“ partijos frakcijos atstovas Rimantas Smetona buvo pasiūlęs išbraukti sakinį, kad už tokius nusikaltimus baudžiama tik tuo atveju, jei jų neigimas ar menkinimas buvo grasinantis, užgaulus ir įžeidžiantis. Tačiau jo pataisa pritarimo nesulaukė, mat esą tokia nuostata įtvirtinta Europos Tarybos pamatiniame sprendime dėl kovos su rasizmo ir ksenofobijos formomis bei apraiškomis.
Be to, šios formuluotės iniciatoriai teigė, kad to pageidavo Lietuvos istorikai, kurie ėmė baimintis, jog, priešingu atveju, jiems bus uždrausta laisvai mąstyti, rašyti mokslinius darbus bei kalbėti mokslinėse konferencijose.
Piktinosi, kad draudžia diskusiją valstybėje
„Tvarkos ir teisingumo“ partijos frakcijos atstovas Julius Veselka, diskutuodamas apie bausmes už SSRS bei nacių nusikaltimų neigimą ar menkinimą, piktinosi, kad tokiu būdu bus draudžiamos diskusijos, o istoriją norima paversti arba juoda, arba balta. Pasak politiko, visi nugalėtojai istoriją perrašo ir čia nėra ko stebėtis.
„Istorija yra nugalėtojų tiesa ir objektyvios istorijos niekada nebūna, visi nugalėtojai perrašo istoriją pagal savo kaip nugalėtojo sampratą ir vertinimus. O realiai istorija niekada nebūna tik juoda arba tik balta. Visada yra persipynę – tikslai priemonės, žmonių suvokimas ir taip toliau“, - piktinosi J. Veselka, pridūręs, kad tokius dalykus draudžianti valstybė rodo savo baimę diskutuoti.
Jo frakcijos kolega Egidijus Klumbys taip pat svarstė, jog Lietuvoje žmonėms bus draudžiama skleisti savo įsitikinimus, kad ir kokie jie būtų. „Baudžiamoji atsakomybė už galvojimą prieštarauja Lietuvos Konstitucijai“, - teigė politikas. Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad remiantis Baudžiamojo kodekso straipsniu, iš principo bus lyg ir galima menkinti okupacijos metu įvykdytus nusikaltimus, net jiems pritarti, tačiau to nebus galima daryti viešai, užgauliu tonu.
„Tvarkietis“ R. Smetona netgi pasiūlė išbraukti sakinio dalį, kuri kalba apie baudimą už minimus nusikaltimus tuo atveju, jeigu jie padaromi užgaulia forma, tačiau kiti Seimo nariai tam nepritarė.
„Šiuo straipsniu nėra numatyta bausmė už galvojimą, nuomonę ar svarstymus, o tik už veikas, kurios apibrėžtos vadovaujantis Europos Tarybos pamatinio sprendimo dėl kovos su rasizmo ir ksenofobijos apraiškomis formuluotėmis“, - kolegoms aiškino V. Aleknaitė-Abramikienė, pabrėžusi, jog panašūs įstatymai galioja daugelyje Europos valstybių.
„Būtų tikrai nelogiška, jeigu būtų negalima pritarti holokaustui , bet leidžiama pritarti sovietų vykdytoms represijoms, žmonių trėmimams, žudymams ir panašiai“, - teigė politikė ir pridūrė, jog savo pataisas pasiūlė ir istorikai, kurie įsibaimino būsią baudžiami už savo mokslinius darbus, tyrimus ar nuomones.
Anksčiau iniciatyva žlugo
Įtvirtinti bausmes už sovietų bei nacių okupacijos neigimą ar nusikaltimų pateisinimą konservatorių atstovai bandė ir anksčiau, tačiau visuomet nesėkmingai. Panašias Baudžiamojo kodekso pataisas buvo įregistravę ir dar du Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) parlamentarai – Paulius Saudargas bei Petras Luomanas, tačiau parlamente projektai buvo sujungti.
Šių parlamentarų teikiamomis pataisomis buvo numatoma, kad tas, kas viešais pareiškimais žodžiu, raštu, paskleisdamas pranešimus elektroninių ryšių tinklais ar kitaip propagavo, neigė, šiurkščiai menkino ar pateisino komunizmo bei fašizmo vykdytą genocidą ir kitus šių režimų nusikaltimus, baudžiamas bauda, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki 3 metų.
Analogiškos bausmės buvo siūlomos tiems, kurie šmeižia Lietuvos laisvės kovų sąjūdžio dalyvius, karius savanorius bei partizanus, organizuotai ginklu kovojusius prieš sovietinę okupaciją.