Nuo Pūčkorių atodangos atsiveria įspūdingas vaizdas į Pavilnių regioninį parką – valstybės saugomą gamtos paminklą. Gyventi tokioje vietoje trokšta ne vienas.
„Žmonės nori gyventi regioniniame parke. Juos vilioja gamta, mašinų triukšmo nebuvimas“, – LNK pasakojo Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijos vadovė Jolanta Radžiūnienė.
Tačiau nuo šiol keičiasi tvarka, statyti bet ką nebebus galima.
„Sutikslinome kai kuriuos dalykus, kad būtų aišku, kaip ir kokie namai statomi“, – teigė aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
Kitaip tariant, reglamentavimas buvo ir iki šiol. Tačiau Pavilnių ir Verkių regioninių parkų nuostatai pakeisti.
„Užbėgame už akių gudruoliams, kurie pastatydavo kotedžus, o rodydavo, kad tai yra tik vienas namas, kad nebūtų tokių sublokuotų būstų. Tikrai buvo skandalingų statybų, kurios pralįsdavo pro rakto skylutę. Kita vertus, būdavo normaliai norima statyti tuose pačiuose soduose, kitur. Tiesiog dabar aiškesnis reglamentavimas“, – sakė S. Gentvilas.
„Kad modernių pastatų neatsirastų, kad neužgožtų kraštovaizdžio nedarkytų jo. Tai realiai yra dydžiai, parametrai visi surašyti, numatyti“, – LNK pasakojo Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijos vadovė.
Specialistai aiškiai pasako, kokių namų naujai tikrai neatsiras.
„Tas tradicinis gyvenamasis namas niekada nebus plokščiastogis Lietuvoje. Gal Azijoje, bet ne Lietuvoje“, – LNK kalbėjo Kraštovaizdžio apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė Rima Baradokaitė–Greimienė.
Tačiau vienas plokščiastogis namas matosi labai aiškiai – tai prezidento G. Nausėdos namas.
„Tarkime, tradicinės architektūros prasme, tai jis neatitinka jokių teisės aktų reikalavimų ir etnografinio regiono tradicijos juo labiau. Ir jis visada badė akis, ne tik dabar bado, visada taip buvo“, – kalbėjo R. Baradokaitė–Greimienė.
„Prezidento namas yra pareiškimas, apie jį gal nebūtų negalima kalbėti tradicinės architektūros prasme. Tai tam tikra interpretacija – tai yra senas namas, įvilktas į naują rūbą. Ir nėra visai neteisingas sprendimas, jis diskutuotinas. Teismuose irgi buvo diskutuota apie jį ir nuspręsta, kad jis gali būti“, – sakė Architektūros rūmų pirmininkas Lukas Rekevičius.
Anksčiau Pučkorių atodangoje buvo stendas, kurioje buvo išskirta informacja ir apie prezidento G. Nausėdos namą. Dabar stende tokios informacijos nebėra.
Tuomet stende G. Nausėdos namas buvo pažymėtas su prierašu, kad „pastato projektui buvo pritarta teismų sprendimu“.
„2013 metais buvo pabaigta įrenginėti (apžvalgos aikštelė, aut. p.), tada ir stendas buvo pastatytas. Ji stovėjo ten gal metus, gal du. Sakykime, kad 2015 metų jau ji buvo pakeista“, – aiškino Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijos vadovė.
Visgi, anot pašnekovės, informaciniuose stenduose esančios informacijos keitimas įprasta procedūra.
„Tikrai yra daugiau apie ką informuoti žmones, turistus, pristatyti šitą teritoriją, o ne konkretizuoti vieną tą namą“, – sakė J. Radžiūnienė.
„Kai yra laimėtas teismas, tai sakyti, kad yra neteisėta statyba, nėra pagrindo. Bet jeigu dabar statytų, tai nei prezidentas, nei Jonas, nei Petras nepasistatytų tokio namo“, – aiškino Kraštovaizdžio apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė R. Baradokaitė–Greimienė.
Pakeitimuose nustatyta ir kokios turės būti stogų dangų ir fasadų apdailos medžiagos ir spalvos.
Visą LNK reportažą galite matyti čia: