Telefoniniai sukčiai atakuoja ne vien močiutes, santaupas saugančias kojinėse. Patikėjusi istorija apie Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) atliekamą ikiteisminį tyrimą dėl europinės paramos panaudojimo lopšelyje-darželyje, jo direktorė, stengdamasi nuo savo buhalterės apsaugoti įstaigos sąskaitas, prisijungimo prie jų duomenis padiktavo paskambinusiems apgavikams. Suvokusi, kad pati sukčiams padėjo praturtėti daugiau nei 4000 Eur darželio sąskaita, vadovė atsidūrė medikų rankose.
„Apie tai kalbant man iki šiol rankos dreba. Mano, kaip žmogaus, savivertė sau pačiai krito. Po tokios situacijos pasijunti niekam vertas“, – virpančiu balsu pripažįsta Panevėžio „Draugystės“ lopšelio-darželio direktorė Jūratė Ožekauskienė.
Direktorei iki darbo dienos pabaigos buvo likęs pusvalandis, kai į jos telefoną paskambinęs vyriškis prisistatė FNTT pareigūnu. Solidžiu balsu vyras išaiškino, esą tarnyba atlieka ikiteisminį tyrimą dėl ES paramos panaudojimo ir turi duomenų, kad gali būti grobstomos darželio lėšos. Neva įstaigos buhalterė įtariama vykdanti neskaidrias finansines operacijas iš įstaigos sąskaitos.
„Jie aiškino, kad įtariama ne tik buhalterė, bet ir aukšti asmenys, apie kuriuos telefonu negalintys kalbėti. Sakė, kad mane bandė prisikviesti į tarnybą, bet nerado. Sutapimas, bet iš tiesų buvau tik prieš porą dienų grįžusi į darbą iš atostogų. Tai ir buvo kabliukas, ant kurio aš užkibau“, –„Sekundei“ pasakojo J. Ožekauskienė.
Anot direktorės, buvo sudarytas įspūdis, kad telefonu su ja bendrauja keli pareigūnai – keitėsi vyriškas ir moteriškas balsai. Primygtinai buvo kartojama, kad tyrimas yra slaptas, todėl visa su juo susijusi informacija konfidenciali, ji negalinti niekam to atskleisti.
„Ištisai spaudė niekam nieko nesakyti, kad čia labai rimtas ikiteisminis tyrimas. Neleido su niekuo apie tai kalbėtis. Buvau taip spaudžiama, kad kuo mažiau suteikčiau kažkam informacijos“, – pamena J. Ožekauskienė.
Nulydėjo į banką
Telefoniniai sukčiai taip sugebėjo įtikinti direktorę išgalvotu ikiteisminiu tyrimu, kad šioji netgi sutiko nuvykti į banką išsiimti generatoriaus, kad blokuotų banko kodų kortelę ir buhalterės priėjimą prie įstaigos banko sąskaitų.
Dabar darželio vadovė stebisi, kad tąkart nematomas pašnekovas jos dėmesį taip sugebėjo prikaustyti, kad telefonu jiedu kalbėjo visą tą laiką, kol iš Žemaičių g. esančio darželio nuvažiavo iki banko Laisvės a.
Išsiėmusi banke generatorių J. Ožekauskienė patikliai padiktavo skambinančiajam elektroninės bankininkystės duomenis. Moteris buvo prigrasyta apie pokalbį neva su FNTT pareigūnais niekam neprasitarti. Galbūt direktorė, nors ir įtikinta, būtų neiškentusi ir pasipasakojusi ją sukrėtusią naujieną apie esą įtariamąja tapusia buhaltere.
„Lyg tyčia namuose buvau viena, neturėjau su kuo pasitarti“, – aplinkybių sutapimas glumina J. Ožekauskienę.
Asmeninę sąskaitą apsaugojo
Kitos dienos rytą direktorė teigia vėl sulaukusi „FNTT pareigūno“ skambučio. Vėl buvo prašoma padiktuoti prisijungimo prie sąskaitos kodus ir grasinama niekam neprasitarti, idant nepakenktų neva atliekamam tyrimui.
Vis dėlto šįkart J. Ožekauskienė neištvėrė neprasitarusi buhalterei. Šioji apstulbo, o abi patikrinusios darželio banko sąskaitas suprato direktorę tapus savo pačios patiklumo auka.
Įstaigos vadovę apmulkinę sukčiai pirmąją dieną iš darželio sąskaitos sau pervedė 2200 Eur, kitą – 2100 Eur.
„Man įtarimą sukėlė, kai antrą dieną jie man vėl pradėjo grasinti. Tada vis dėlto nuėjau pasikalbėti su buhaltere. Supratome, kad iš mūsų sąskaitos padaryti pavedimai atlyginimams žmonėms, kurių nepažįstame“, – „Sekundei“ pasakojo darželio vadovė.
Pasak jos, dalis sukčiams atitekusių pinigų buvo iš Savivaldybės biudžeto, dalis – parama, surinkta iš 2 proc. Už pastaruosius pinigus darželis buvo suplanavęs pirkti skalbimo mašiną, kilnojamąjį garsintuvą, kėdžių. Sukčiams atidavus pinigus, šių planų teko atsisakyti.
„Mano ketinimai buvo geri – kuo labiau apsaugoti įstaigą. Dabar jaučiuositaip, lyg būčiau purvina. Žmogui, patyrusiam tokį psichologinį smurtą, yra labai blogai“, – pripažįsta direktorė.
Mulkintojai taikėsi ir į jos pačios asmeninę banko sąskaitą. Galbūt pedagogė būtų išpyškinusi ir savo elektroninės bankininkystės duomenis, bet lyg tyčia tąkart jos sąskaita buvo tuščia.
„Buvau rami, kad FNTT tikrai mano sąskaita neužklius, nes joje pinigų nėra“, – pamena J. Ožekauskienė.
Pedagogę apmulkino kaliniai
Apmulkinta moteris kreipėsi į Panevėžio policijos komisariatą. Pareigūnai nustatė, kad pinigai buvo išimti iš bankomatų ne vienoje vietoje. Didžioji dalis išgryninta Klaipėdoje, apie 1000 Eur – Vilniuje ir Kaune.
Iš panevėžiečių pareigūnų ikiteisminį tyrimą perėmė Kauno prokurorai. Generalinės prokuratūros atstovės spaudai Erikos Boguševičiūtės teigimu, nustatyta, kad Panevėžio pedagogę apgavo nuteistieji – skambinta iš įkalinimo įstaigos. Nors sukčiai pinigus išviliojo dar praėjusių metų lapkričio pabaigoje, nustatyti įtariamųjų pareigūnams vis dar nepavyko. Pasak E. Boguševičiūtės, šiuo metu intensyviai atliekamos apklausos.
Darbdaviai laukia
Panevėžio Švietimo skyriaus vedėjo Dainiaus Šipelio nuomone, kol nebaigtas ikiteisminis tyrimas, Savivaldybė nesiima vertinti direktorės poelgio.
„Kol kas sunku atsakyti, ar direktorė yra auka. Vis dėlto buvo prarastos ne jos asmeninės, o biudžeto lėšos. Kai bus atliktas tyrimas, tada Savivaldybė galės įvertinti situaciją. Mes negalime užbėgti už akių teisėsaugos institucijoms“, – „Sekundei“ teigė vedėjas.
Pasak skyriaus specialistės Zitos Satkauskienės, blogiausia, kad sukčiai sugebėjo supriešinti kolektyvą.
„Patikėjusi, kad buhalterė įsipainiojusi aferoje, direktorė liko viena, nedrįso su niekuo pasitarti, todėl ir padarė klaidą“, – svarsto specialistė.
Anot jos, direktorė siūlė pati atlyginti darželiui žalą – įnešti į jo sąskaitą savo asmenines lėšas, bet pareigūnai rekomendavo palaukti tyrimo pabaigos.
Stebėtinas patiklumas
Per tris šių metų mėnesius Panevėžio apskrities Vyriausiasis policijos komisariatas užregistravo 14-iolika telefoninio sukčiavimo atvejų.
Komisariato atstovės spaudai Rasos Černauskaitės teigimu, pastaruoju metu populiariausias pinigų išviliojimo būdas – prisistačius policijos pareigūnu ar banko tarnautoju sukurpti istoriją apie į rinką patekusius padirbtus eurus. Pasisiūloma atvažiuoti į namus patikrinti banknotų numerių.
Tuo patikėjusi į devintą dešimtį įkopusi panevėžietė sukčiams „patikrinti“ atidavė ne tik namuose iš visų kojinių iškrapštytas santaupas, bet dargi ir banko kortelę su PIN kodu. Senjorai pasirodė įtikinama net visiškai nereali mintis, jog ir banke gali būti laikomi padirbti pinigai.
„Močiutė atidavė viską, ką turėjo. Jei būtų turėjusi kaimynės kortelę su PIN kodu, greičiausiai ir tą būtų atidavusi“, – sako R. Černauskaitė.
Pareigūnus stebina, kad vis dar vienas populiariausių sėkmingai tebeveikiančių sukčiavimo būdų, kurį, atrodo, jau seniai visi turėjo perprasti, paskambinus pranešti apie nukentėjusį artimą žmogų ir reikalingą sumą susitarti su nukentėjusiuoju. Pasak R. Černauskaitės, stebėtina, bet pavyksta įtikinti net ir neturinčiuosius vaikų.
„Užtenka sukčiams pasakyti, kad sūnus ar dukra pateko į avariją. Žmonės net nesiaiškina nei koks, nei kieno. Lietuviai labai geranoriški, kai jų prašoma pagalbos. O atidavę pinigus atsikvošėja, kad net neturi sūnaus, kurį bando traukti iš nelaimės“, – pasakojo R. Černauskaitė.
Pinigai vėjais
Telefoninių apgavikų išviliojamos sumos siekia nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų. Šįmet solidžiausia panevėžiečių sukčiams atiduota suma – 5000 Eur. Tiek sumokėta už neva eismo įvykį sukėlusį vaiką.
Pareigūnai pripažįsta: tikimybė atgauti mulkintojų išviliotus pinigus gana menka. Sulaikyti sukčiai dažniausiai juos jau būna išleidę.
Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausiosios specialistės Rasos Stundžienės teigimu, nors teismai paprastai priteisia sukčiams atlyginti jų padarytą žalą, tai dar nereiškia, kad pinigai sugrįš nukentėjusiajam. Pareigūnai pastebi tendenciją, kad tokie sukčiai dažniausiai neturi nei jokio savo vardu registruoto turto, nei lėšų atlyginti ieškiniui. Tiesa, nukentėjusysis gali kreiptis į antstolius ir bandyti jų padedamas išsiieškoti prarastus pinigus. Vis dėlto net pareigūnai sutinka, kad ir tokiu atveju tikimybė atgauti, ką pats atidavei, daugiau teorija nei praktika.