Prieš gerą mėnesį klaipėdiečių auginamų daržovių ir vaisių tyrimai parodė, kad nedidelis kiekis chromo juose yra. Tačiau paaiškėjo, kad nėra aiškaus reglamentavimo, kiek šios medžiagos gali būti maiste. Klaipėdos rajone atliktų daržovių ir vaisių tyrimai chromo nerodo. Tačiau vis tiek trūksta išaiškinimo, kokio chromo elektrocheminis ekvivalentas nustatytas Klaipėdoje.
Sukelta panika, kad šiaurinėje Klaipėdoje net 12 kartų chromas viršija nustatytas normas, kuo toliau, tuo labiau kelia painiavą. Klaipėdos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas Antanas Bauža atviras, kad vis dar neaišku, koks chromas aptiktas – kenksmingas žmogaus sveikatai ar ne. O brangių tyrimų jau atlikta ne vienas ir ne du.
Klaipėdos savivaldybei paskelbus vasaros kaitros metu gautus duomenis, jau rudenį jie buvo paneigti kitos laboratorijos. Lietuvos geologijos tarnybos vyr. specialistai suabejojo, ar vasarą surinkti ir rudenį paskelbti duomenys teisingi, mat chromo tarša greit išsisklaidyti negali. O dar vieni atlikti tyrimai vėl kelia nerimą ir sukelia vis daugiau painiavos nei aiškumo.
Savo ruožtu Klaipėdos veterinarijos ir maisto tarnybos atstovai ėmėsi iniciatyvos ir, siekdami bent šiek tiek aiškumo, ištyrė Klaipėdos miesto ir rajono gyventojų daržoves. Miesto gyventojų (šiaurinėje dalyje) auginamose daržovėse rasta nedidelis chromo kiekis. Rajone paimtose daržovėse šios medžiagos visai nėra. Tačiau, anot tarnybos vadovo A. Baužos, trūksta pagrindinio išaiškinimo.
„Iš rajono paimtose daržovėse chromo visai nenustatyta. Daržovėse ir vaisiuose, kurie buvo atrinkti Klaipėdos mieste, nustatytas tam tikras chromo kiekis. Vertinti chromo riziką dėl jo kiekio maiste, šiuo atveju – daržovėse ir vaisiuose nustatyto chromo, trūksta mokslinių duomenų, tokį vertinimą turtų atlikti mokslininkai“, – paaiškino esamą situaciją A. Bauža.
Tarnybos vadovas sako, kad Maisto ir veterinarijos tarnyba tyrimo nenutraukia, mat labai svarbu identifikuoti chromo tipą – valentingumą, ar tai žmogaus sveikatai neigiamos įtakos galintis turėti chromas, ar ne.
Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas, Klaipėdos maisto ir veterinarijos tarnybos prašymu, jau ėmė ieškoti pagalbininkų užsienyje. Pradėjus ieškoti, kas gali atlikti tyrimus Lietuvoje, paaiškėjo, kad nustatyti chromo medžiagų ekvivalentingumą mūsų šalyje net nėra kam.
A. Bauža sako, kad savivaldybei visi šie duomenys teikiami, tačiau miesto valdžia turi rasti pinigų tyrimams atlikti, mat jų tikrai reikia, kad monitoringai nekeltų panikos ir, jei jau būtų realus pavojus, kad išties būtų įmanoma perspėti žmones dėl tikro, o ne galimo pavojaus.
Paviršiniai žemės tyrimai: chromo kiekis viršija nenormaliai
Kol kas tarnybos vadovas sako galintis tik žmogiškai rekomenduoti nevartoti savo augintų vaisių ir daržovių tiems, kurie gyvena tiriamojoje šiaurinio miesto dalyje.
Šią miesto dalį tiria ir Lietuvos geologijos tarnybos specialistai, kurių tyrimų išvados kelia nerimą.
„Aptiktas paviršinio chromo kiekis viršija nenormaliai, nors vis dar neaišku, kokio jis valentingumo. Pagal tyrimus, faktinė tarša yra. Galima daryti prielaidą, kad aptiktas trivalentis chromas, jis nėra kenksmingas žmogaus organizmui, tačiau tai – tik prielaida. Pateikėme Klaipėdos miesto savivaldybei ir sveikatos biurui duomenis ir rekomendacijas, kad būtina atlikti giluminius žemės tyrimus“, – naujausiomis žiniomis pasidalijo paviršinius žemės tyrimus atlikusi Lietuvos geologijos tarnybos vyr. specialistė Virgilija Gregorauskienė.
Moters pabrėžia, kad panikos kelti nereikia, tačiau situacija faktiškai rodo, kad oras yra teršiamas dulkėmis, trūksta atsakingesnio šios miesto dalies tvarkymo požiūrio: net ir nesant kenksmingai medžiagai, vargu ar kam malonu kvėpuoti dulkėmis.
„Tos ribinės vertės buvo nustatytos remiantis Lietuvos geocheminio atlaso duomenimis, jame yra nustatyti bendri kiekiai. Nustatyta, kad viršutinio grunto kontroliniuose mėginiuose Klaipėdos miesto tyrimo vietose, esančiose šiaurinėje miesto dalyje palei Švyturio gatvę, bendro chromo kiekis nuo 7,6 iki 16,9 kartų viršija ribinę vertę, galiojančią gyvenamosiose, mokymo, gydymo bei žemės ūkio teritorijose“, – pacitavo išvadas vyr. specialistė ir pridūrė, kad Vitės pagrindinės mokyklos ir gretimose teritorijose būtina atlikti išsamesnius giluminius žemės tyrimus.
Be to, pateiktos išvados, kad šalia esančioje uosto teritorijoje taip pat būtina atlikti išsamius tyrimus.
V. Gregorauskienė patikino, kad net ir gąsdinančios išvados neturėtų būti naudojamos žmonėms bauginti, mat, remiantis viršijamais kiekiais, kyla prielaida, jog pasklidęs chromas nėra šešiavalentis. Nustatyti, koks chromas rastas, galimybės neturi ir Lietuvos geologijos tarnybos laboratorijos.
Taigi, A. Baužos minėti tyrimai, kuriuos tikimasi atlikti užsienio laboratorijose, padėtų išspręsti šią painiavą.