„Pirmą kartą į Lietuvą atvykau 2012 metų žiemą, praleidau čia mėnesį. Beje, tai buvo pirmas kartais, kai pamačiau sniegą. Ne tik tai, bet ir visa šalis mane sužavėjo, tad kitų metų rugsėjį susikroviau daiktus ir persikrausčiau į Lietuvą“, – kaip atsidūrė Lietuvoje, pasakoja vaikinas.
Jis – atviras – niekada nebūtų pasiryžęs tokiam žingsniui, jei ne jo širdį užkariavusi lietuvė.
„Nusprendžiau atvykti į Lietuvą, nes JAV susipažinau su lietuve, kurią netrukus pamilau. Manau, taip nutinka daugeliui užsieniečių vyrų, todėl jie ir atsiduria Lietuvoje“, – šypsosi vaikinas ir pripažįsta – tiesiog negalėjo pakęsti santykių per atstumą.
Dėl blogos lietuvių nuotaikos kaltina orą
„Sužinojau, kad mokslus galiu tęsti Lietuvoje, tad tik atvykęs įstojau į Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokyklą. Prieš 3 savaites baigiau bakalauro studijas, tačiau tuo mano kelias nesibaigė. Planuoju studijuoti magistrantūroje. Kiekvieną savaitgalį aš groju įvairiuose naktiniuose klubuose, baruose – esu didžėjus, o darbo dienomis dirbu klientų aptarnavimo vadybininku vienoje Lietuvos el. pašto rinkodaros įmonėje“, – apie tai, ką veikia Lietuvoje, pasakojo F. Sanchezas.
Paprašytas palyginti Lietuvą su gimtuoju Ekvadoru, F. Sanchezas patikino, kad tai padaryti – labai sunku. Nors abejose šalyse jis jaučiasi kaip namuose, pastebi, kad viena nuo kitos šios šalys skiriasi kaip diena ir naktis.
„Labai pasiilgstu Ekvadoro, tačiau esu laimingas gyvendamas Lietuvoje. Nors Jūsų šalis dar yra labai jauna, turite daug potencialo. Kai atvykau į Lietuvą, man atsivėrė labai daug durų. Dabar galiu veikti ir daryti tai, ką tikrai noriu. Taip, iš šalies lietuviai iš tiesų atrodo šaltesni nei kitų šalių gyventojai, bet manau, kad tai – tik dėl oro. Vasarą esate laimingesni. Mane nuolat supa lietuviai, tad pastebėjau, kad iš tiesų esate labai draugiški ir jei tik reikia, mielai atveriate savo namų duris“, – džiaugėsi vaikinas.
Vienas iš trijų ekvadoriečių Lietuvoje?
Jam šypseną kelia ir lietuvių reakcija, kai sutiktieji sužino, kad jis – iš Ekvadoro.
„Visi puola manęs klausinėti, jiems keista, kad vaikinas iš Pietų Amerikos, kur 365 dienas per metus šviečia saulė, nusprendė atvykti į Lietuvą, kur daugiau nei pusę metų – velniškai šalta. Be to, man teko girdėti, kad Lietuvoje iš viso yra tik trys ekvadoriečiai. Vieną iš jų pažįstu, bet antrojo dar vis ieškau“, – šyptelėjo jis.
F. Sanchezas apgailestauja vieno – lietuviškai kol kas nešneka taip gerai, kaip norėtų, tad šiuo metu aktyviai to mokosi.
Iššūkis užsieniečio skrandžiui – lietuviškas maistas
Lietuvoje jis išgarsėjo pradėjęs kurti filmukus apie tradicinį mūsų šalies maistą. Anot F. Sanchezo, valgome mes iš tiesų keistai.
„Lietuvoje valgomas maistas iš tiesų yra įdomus. Neabejotinai tai yra per sunkus maistas daugeliui užsieniečių. Aš labai mėgstu cepelinus, bulvinius blynus, šaltibarščius ir daugybę kitų lietuviškų patiekalų. Tiesą pasakius, nemėgstu tik kelių specifinių patiekalų. Vienas iš jų, kaip turbūt matėte, ir yra šaltiena“, – juokėsi vaikinas.
Vaizdo įrašą, kuriame jis ragauja šaltieną arba tiksliau – drebučius su lašišomis ir krevetėmis, nes tikroji šaltiena jam atrodė tokia baisi, kad jis net nedrįso jos įsigyti, jau peržiūrėjo daugiau kaip 40 tūkstančių žmonių.
Lietuviai – dosnūs, bet nedrąsūs
Paklaustas, kas dar be lietuviško maisto Lietuvoje jam atrodo keista, F. Sanchezas patikino, kad jis beprotiškai žavisi Lietuvos istorija, tad labai pyksta ant žmonių, kurie nesididžiuoja tuo, kad gimė Lietuvoje.
„Lietuviai man neretai sako: „Kodėl tu čia atvažiavai, pažiūrėk, gyvenimas čia nėra geras“ arba „Mes norime išvykti iš Lietuvos studijuoti ar dirbti, nes nesijaučiame čia laimingi“. Kartais tiesiog nesustojate pasakoti, kaip blogai ar sunku gyventi Lietuvoje. Nesutinku su taip manančiais“, – prieštaravo vaikinas.
Tiesa, jis pripažįsta, kad priprasti prie gyvenimo kitoje šalyje jam nebuvo lengva. F. Sanchezas pasakoja sunkiai atsikratęs įpročio sveikintis su visais nepažįstamaisiais ar žmogų, su kuriuo ką tik susipažino, apiberti bučiniais – Pietų Amerikoje tai yra įprasta.
„Iki šiol dar nepripratau ir prie to, kad užėję į svečius lietuviai nusiauna batus. Mano draugai nuolat man primena, kad turėčiau tai padaryti. Taip pat esu pastebėjęs, kad ir pas kokį lietuvį užsuktum, jis tave būtinai pasitiks ir pasodins prie maistu ir gėrimais nukrauto stalo, nuolat ragins vaišintis. Taip pat – Jūsų Vilniaus senamiestis yra neįtikėtinai gražus. Lietuvoje aš jaučiuosi kaip namuose. Esu labai dėkingas ir laimingas, kad čia gyvenu, tikiuosi užsibūti dar bent kelis metus, o gal ir amžinai“, – šyptelėjo vaikinas.