Kaip užsienietis socialiniame tinkle „Facebook“ rašė, Lietuvoje jis moka visus mokesčius jau ketverius metus ir eidamas tikrintis sveikatos pas šeimos gydytoją Antakalnio poliklinikoje niekada neturėjo jokių bėdų.
„Jie paprastai paklausia mano vardo ir pavardės, patikrina, kad viskas mokama „Sodrai“, ir jokių problemų nėra. Tačiau dabar man išrašė siuntimą kompiuterinei tomografijai į „Affidea“ kliniką. Čia man buvo pasakyta, kad „nėra asmens kodo, nebus ir tomografijos“, – apie jam neįprastą situaciją rašė jis ir „Delfi“ patikslino, kad yra Prancūzijos pilietis.
Vyrui kilo klausimas, ar iš tikrųjų pagal Lietuvos įstatymus užsieniečiui būtinas asmens kodas, kad „Sodra“ padengtų tyrimo išlaidas. Taip pat paminėjo, kad jaučia didžiulį stresą, kadangi jam būtinas šis tyrimas, o jis nėra pasiruošęs kovoti su Lietuvos biurokratais.
Versijos skiriasi, bet komentuoti negali
„Affidea“ klinikos Komunikacijos vadovas Paulius Stravinskas „Delfi“ nurodė, kad negali komentuoti vieno ar kito konkretaus atvejo be paciento sutikimo, tačiau pateikė bendro pobūdžio informaciją.
„Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 12 straipsnio 4 dalis numato, kad pacientai, norėdami gauti sveikatos priežiūros paslaugas, privalo pateikti asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus, išskyrus būtinosios sveikatos priežiūros atvejus. Paciento identifikacija ypač svarbi, kai tyrimo metu naudojama jonizuojanti spinduliuotė, kuri yra kenksminga žmogaus sveikatai“, – teigė atstovas.
Pasak jo, draustumą asmens sveikatos priežiūros įstaigos gali patikrinti naudodamos asmens kodą arba pagal „Sodros“ suteiktą „Draudžiamojo identifikavimo kodą“ (DIK).
„Įstaigos paciento draustumą paprastai tikrina pagal asmens kodą, kuris yra asmens tapatybę patvirtinančiame dokumente. Kaip buvo minėta, kiekvienas pacientas , išskyrus būtinos pagalbos atvejus, privalo pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą prieš pradedant teikti paslaugas. Jei asmens tapatybę patvirtinančiame dokumente nėra nurodytas asmens kodas, tokiu atveju prašome papildomai pateikti „Sodros“ suteiktą DIK, kuris nurodomas „Sodros“ pažymėjime, jeigu jį pacientas turi, ir paciento paskyroje prisijungus per elektroninius valdžios vartus“ , – aiškino P. Stravinskas.
Taip pat jis atkreipė dėmesį, jog Siuntimų ambulatorinėms specializuotoms asmens sveikatos priežiūros paslaugoms gauti ir brangiesiems tyrimams bei procedūroms atlikti įforminimo, išdavimo ir atsakymų pateikimo tvarkos aprašo 24 punktas numato, kad siuntimą atlikti brangiuosius tyrimus ir procedūras, kurių išlaidos bus apmokamos PSDF biudžeto lėšomis, gali išduoti tik gydytojas specialistas, pagal kompetenciją teikiantis specializuotas ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas, už kurias mokama PSDF biudžeto lėšomis: „Magnetinio rezonanso arba kompiuterinės tomografijos tyrimai yra priskirti brangiesiems tyrimams, todėl kai pacientas pateikia ne gydytojo specialisto, o šeimos gydytojo siuntimą, tokiais atvejais magnetinio rezonanso tyrimas nėra kompensuojamas PSDF biudžeto lėšomis“.
Užsienietis „Delfi“ patikslino, kad mergina registracijoje internetu tikrino jo DIK kodą, tačiau be oficialaus, tapatybę patvirtinančio dokumento, vis tiek atsisakė suteikti leidimą atlikti tomografiją. Patikslinus šias detales komunikacijos vadovui, jis vis tiek nurodė, jog negali komentuoti šio atskiro atvejo, tačiau, jeigu vyras pats kreiptųsi į kliniką, jam iškart būtų atsakyta dėl šios problemos.
Paciento identifikacija – labai svarbi
Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro skyriaus vadovė Natalija Jelenskienė „Delfi“ nurodė, kad kiekvienas asmuo, besikreipiantis sveikatos priežiūros paslaugų, turi pateikti asmens tapatybę patvirtinantį asmens dokumentą.
„Pirmiausiai, tai reikalinga tam, kad gydymo įstaiga galėtų įsitikinti, kad pas juos atvyko būtent tas pacientas, kurio asmens duomenys įrašyti siuntime. Antras dalykas – svarbus konkrečiu atveju – įstaiga, turinti sutartį su ligonių kasa dėl kompensuojamųjų sveikatos paslaugų, turi prisijungimus prie pacientų bazės ir, įvedusi paciento vardą bei pavardę, gimimo metus, gali matyti, ar pacientas yra apdraustas PSD. Jei jis draustas ir turi siuntimą – paslaugos jam turi būti suteikiamos be papildomo mokesčio“, – tikino specialistė.
Pasak jos, kaip yra žinoma, nuo pirmų Europos Sąjungos (ES) susikūrimo dienų laisvas darbuotojų judėjimas buvo ir yra vienas iš pagrindinių šios bendrijos principų.
„Tai nėra toks jau retas atvejis, kai kitos ES šalies pilietis sėkmingai dirba ir vykdo veiklą Lietuvoje. Dažniausiai dėl darbo migruojantys ES piliečiai neturi asmens kodo, bet dirbdami turi prievolę mokėti mokesčius ir, atitinkamai, visas socialines garantijas, tarp jų ir PSD. Taigi kitų ES šalių piliečiai, dirbantys Lietuvoje ir turintys galiojantį PSD, gali gauti ligonių kasų kompensuojamas sveikatos paslaugas, taip pat ir kompensuojamus radiologinius tyrimus“, – aiškino ji.
Taip pat norėjo akcentuoti, kad visoms įstaigoms, turinčioms sutartį su ligonių kasa, suteiktos galimybės prisijungti prie pacientų duomenų bazės. Įvedusios vardą, pavardę bei gimimo metus, jos gali matyti, ar pacientas yra draustas PSD.
„Taigi asmens kodas nėra būtinas – svarbu, ar pacientas yra apdraustas PSD. Ką reikėtų daryti, jei gydymo įstaiga visgi atsisako suteikti paslaugas? Pirmiausia su prašymu kreiptis į gydymo įstaigos administraciją, kad ji paaiškintų atsisakymo suteikti paslaugas priežastį. Jei gydymo įstaigos atsakymas netenkintų interesanto, tuomet situacijai išsiaiškinti galima kreiptis į ligonių kasas“, – teigėji.
Tiems, kurie galėjo atsidurti panašioje situacijoje, specialistė priminė, kad rūpimus klausimus ligonių kasų specialistams galima pateikti jų įstaigai ir el. paštu arba skambinti, taip pat atvykus gyvai į Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių arba Panevėžio teritorines ligonių kasas.