Užsienio mokslininkai: dingę pilotai gali būti jūroje tarp Jūrmalciemio ir Liepojos

Baltijos jūroje šeštadienį dingęs lėktuvas antradienio pavakare buvo rastas nuskendęs, jame pilotų nebuvo, todėl jų artimieji nepraranda vilties, kad jie sugebėjo įsiropšti į gelbėjimosi valtį ir dreifuoja laukdami pagalbos. Viltis kursto ir užsienio mokslininkų prielaidos.

Bendrovės „Klaipėdos avialinijos“, kurios darbuotojai ir yra dingę pilotai Adolfas Mačiulis ir Alvydas Selmistraitis, atstovai kreipėsi į vieną Vokietijos institutą, prašydami padėti nustatyti gelbėjimosi valties judėjimo trajektoriją.

Darytina prielaida, kad pilotai iš lėktuvo išsiropštė toje vietoje, kur jis nuskendo – 63 jūrmylės nuo sausumos tarp Palangos ir Liepojos.

Vokietijos mokslininkai, įvertinę vėjo kryptis, sroves Batijos jūroje, kitas aplinkybes, sumodeliavo trajektoriją, kaip galėjo judėti gelbėjimosi valtis.

Mokslininkų nuomone, vėjas ir srovės ją pirmiausia nešė sausumos link, paskui vėl šiek tiek „pastūmė“ į jūrą.

Vokiečiai sumodeliavo, jog gelbėjimo valtis, jei pilotai ja sugebėjo pasinaudoti, šiuo metu yra tarp Jūrmalciemio ir Liepojos, už keliolikos jūrmylių nuo kranto.

„Mums niekaip nepavyksta susisiekti su Jūrų gelbėjimo koordinavimo centru, tad tikimės, kad paviešinę šią modeliaciją, padėsime paieškoms“, – teigė dingusių pilotų artimieji.

A. Mačiulio dukra Brigita antradienio vakarą vėl pasielgė itin ryžtingai. „Tiesa, šį kartą skambinau ne krašto apsaugos ministrui, bet jo aplinkos žmonėms. Jie pažadėjo, jog kuo greičiau į paieškos plotus bus išsiųstas Valstybės sienos apsaugos tarnybos sraigtasparnis „Eurocopter EC 135“. Tai bus pirmas kartas per tris paras, kai realiai paieška ir naktį bus vykdoma iš oro“, – džiaugėsi B. Mačiulytė.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos atstovai patvirtino, jog sraigtasparnis į paieškos rajonus išsiųstas apie 23 val.
Dvimotoriame orlaivyje, be moderniausios navigacijos ir ryšio įrangos, taip pat yra sumontuotos teritorijos žvalgymui bei dingusiųjų paieškai reikalingos dieninio ir naktinio matymo vaizdo kameros, o taip pat – į aplinkos temperatūros skirtumus reaguojantis termovizorius.

Šis sraigtasparnis gali skristi apie 240 kilometrų per valandą kreiseriniu greičiu ir su pilnais kuro bakais įveikia beveik 600 kilometrų atstumą.

„Mes tikrai nepasiduosime, kol nerasime savo mylimų žmonių, nesvarbu, ar jie gyvi, ar mirę“, – ryžtingai nusiteikusi buvo B. Mačiulytė.