Socialiniuose tinkluose ėmė plisti skundai, kuriuose piliečiai pasakoja, kad laiškai buvo grąžinti esą todėl, kad adresai ant voko buvo užrašyti netinkamose vietose, nors tokie vokai buvo paruošti iš anksto. Australijos paštas laiškus grąžino dėl to, kad esą toks formatas neatitinka jų taisyklių.
Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkė Laura Matjošaitytė DELFI teigė, kad žino apie situaciją Australijoje, tačiau pažymėjo, kad ten gyvenančių lietuvių balsų bus laukiama visą trečiadienį, o ketvirtadienį jau bus tvirtinami visi galutiniai balsavimo rezultatai.
Balsavimui buvo užsiregistravę 527 Australijoje gyvenantys lietuviai, 365 vokai buvo gauti ir jų balsai buvo įskaičiuoti dar iki sekmadienio vakaro. 162 vokų vis dar laukiama iki trečiadienio vakaro.
Laiškai su balsais masiškai grįžo atgal siuntėjams
Šiuo metu Australijoje gyvenanti Jolita Pranskuvienė su šeima DELFI teigė, kad balsavimui paštu užsiregistravo iš anksto, registracija buvo patvirtinta dar balandžio pradžioje, tačiau vėliau vokų su biuleteniais teko laukti kiek ilgiau nei mėnesį. Šie juos pasiekė tik gegužės 7-ąją.
Jau kitą rytą laiškus su biuleteniais šeima nunešė išsiųsti, tačiau šeštadienio popietę pašto dėžutėje laukė nemaloni staigmena – visi trys šeimos vokai buvo grąžinti.
„Australijoje nėra ambasados, tik Japonijoje, todėl rūpinomės iš anksto. Balandžio 4 dieną gavome patvirtinimą, kad gausime biuletenius, – pasakojo lietuvė. – Balsavimo biuletenius gavome praeitą antradienį, gegužės 7 dieną.“
Šeima savo balsus biuleteniuose pažymėjo tos pačios dienos vakarą ir nusprendė jau kitą rytą nedelsdami juos išsiųsti, kad jie spėtų pasiekti Melburną.
„Visi vokai buvo suženklinti, net su pašto ženklais, – pasakojo lietuvė ir pridūrė, kad taip pasisekė ne visiems, esą buvo tokių lietuvių, kurie vokus gavo be pašto ženklų. – Gavėjo adresas taip pat jau buvo atspausdintas ir priklijuotas.“
Visus tris šeimos vokus į paštą nunešė jos vyras. „Pašte kaip ir patvirtino, kad viskas gerai, tačiau šeštadienį visai netyčia atsidariusi pašto dėžutę pamačiau, kad visi trys mūsų siųsti vokai guli sugrįžę. Niekaip nesupratau, kas ir kodėl vyksta, nes mes ir savo adresus atspausdinome, kad nebūtų kažkokių iškraipymų, – teigė J. Pranskuvienė. – Australijoje daug parduotuvių užsidaro anksčiau, kokią šeštą ar septintą valandą vakaro, o buvo šeštadienis ir pusė penkių. Pažiūrėjome, kur paštas dar veikia ir mums pavyko nuskrieti iki pašto.“
Pašte lietuviams buvo paaiškinta, kad neteisingoje vietoje parašytas gavėjo adresas. „Klaida buvo tų, kurie ruošė vokus. Pagal Australijos pašto standartus, adresą reikia klijuoti per vidurį, o jis buvo atspausdintas šone, – pasakojo moteris ir pridūrė, kad pašto sistema Australijoje yra automatizuota, dėl to nepavyko nuskaityti adresų. – Bet mums pavyko išspręsti tą problemą, perrašėme adresus pagal standartus, sumokėjome už greitą siuntimą papildomai, taip pat už pašto ženklus, nes buvo šeštadienio vakaras, o pirmadienį mūsų balsai jau turėjo būti. Viliamės, kad balsai nukeliavo.“
Po incidento savo įspūdžiais moteris pasidalijo „Facebook“ tinkle ir sužinojo, kad tokių lietuvių, kuriems vokai buvo grąžinti, buvo ir daugiau. „Kai viską susitvarkėme, parašiau Sidnėjaus grupėje, kad įvyko toks incidentas ir pasipylė krūva žmonių, kurie patyrė tą pačią problemą. Kiek mes pažįstame žmonių, visi skundėsi ta pačia problema. Vokai masiškai grįžo atgal, – tvirtino J. Pranskuvienė. – Tie, kurie ruošė vokus, nepasidomėjo, kokie yra šios šalies standartai. Žmonės labai nusivylė, mes irgi nusivylėme, bet džiaugėmės, kad šeštadienį dar spėjome laiškus išsiųsti.“
Australijoje gyvenantys lietuviai liko nusivylę
Šįmet Australijoje balsavimui paštu užsiregistravo daugiau nei pusė tūkstančio rinkėjų. Lietuvės teigimu, didžioji dalis norėjo balsuoti dėl pilietybės išsaugojimo referendumo.
„Tie, kurie užsiregistravo, yra aktyvūs ir jie labai nusivylė. Matėsi, kad jie tokias viltis dėjo, kad viskas pavyks. Mes patys išgyvenome dėl balsavimo Prezidento rinkimuose, tačiau didžioji čia gyvenančiųjų lietuvių dalis dideles viltis dėjo į referendumą, – pasakojo moteris. – Yra tokių, kurie vis dar gauna grįžtančius vokus.“
J. Pranskuvienė pasakojo, kad yra ir tokių, kurie išsiuntę laiškus išvyko į komandiruotes, o grįžę pašto dėžutėse rado grąžintus balsus. Šie rinkėjai, anot pašnekovės, jau nebespės atiduoti balso.
Jos teigimu, yra ir tokių, kurie gavę grąžintus vokus tiesiog supyko ir nebebalsavo.
„Mes labai tikėjomės, kad balsavimo punktai bus didžiuosiuose miestuose, ne tik Melburne, bet ir Sidnėjuje, kad bus padaryti balsavimo punktai. Nereikia didelių investicijų, yra lietuvių klubai, mes patys būtume susiorganizavę, kad žmonės fiziškai galėtų ateiti balsuoti. Nežinau, kodėl tai neįvyko“, – pasakojo moteris.
Pasidomėjus, ar nesklandumai pirmajame ture neatbaidė nuo noro balsuoti antrajame, J. Pranskuvienė tvirtino, kad tikrai balsuos ne tik ji, bet ir visa šeima. Balsuos ir visi, kurie užsiregistravo, tvirtino moteris. „Jei gausime tokius pačius vokus, iš karto perklijuosime tuos adresus, jei bus blogai, nes jau žinome, kur problema, – tikino moteris ir pridūrė, kad visi, balsavę pirmajame ture, taip pat jau žino, ką daryti. – Žmonės nėra kvaili, jie padarys tą patį, kad laiškai nukeliautų kuo anksčiau. Svarbiausia biuletenius gauti anksčiau, nes tikrai vėlai gavome.“
Nusivylė ir grąžinto laiško nebesiuntė
Australijoje gyvenanti kita lietuvė Goda Kulikauskaitė DELFI pasakojo, kad ji taip pat sulaukė sugrąžinto laiško, deja, taip jo dar kartą ir neišsiuntė, nes grąžintą pašto dėžutėje rado pirmadienį, gegužės tryliktą, dieną po oficialios rinkimų dienos.
„Paprasčiausiai užsiregistravau internetu ir laukiau laiško su balsavimo biuleteniais. Gavau maždaug per savaitę. Užpildžiau, sudėjau į vokus ir, kaip buvo nurodyta instrukcijose, užrašiau savo adresą, nes gavėjo adresas jau buvo užklijuotas kartu su pašto ženklais. Deja, viską gavau atgal į pašto dėžutę, – pasakojo G. Kulikauskaitė. – Buvau nustebusi ir nusivylusi, nes labai norėjau pabalsuoti tiek už dvigubos pilietybės įtvirtinimą tiek už šaliai gerą prezidentą, tiek už Seimo narių skaičių.“
VRK teigia, kad dėl vokų konsultavosi, o balsų dar laukia
L. Matjošaitytė įvardijo, kad laiškus užsiregistravusiems siuntė ambasada Japonijoje, o balsą atidavę rinkėjai juos siuntė į papildomą balsavimo punktą Melburne.
„Vyriausioji rinkimų komisija negali atsakyti už Australijos pašto darbus ir standartus. Nei Užsienio reikalų ministerija, nei ambasados, nei papildomi balsavimo punktai negali sukontroliuoti visos situacijos, nes kiekvienoje valstybėje paštas veikia savaip, yra tam tikri pašto ypatumai, – kalbėjo L. Matjošaitytė, tačiau pabrėžė, kad Japonijos ambasada, prieš siųsdama laiškus užsiregistravusiems, konsultavosi, kad nebūtų tokių netikėtumų. – Japonijos ambasada konsultavosi su Australijos garbės konsulu.“
Ir nors VRK taip pat pasiekė nusiskundimai, L. Matijošaitytė teigia, kad žvelgiant gautų balsų kiekį, galima teigti, kad viskas buvo daroma teisingai. „Didžiosios dalies rinkėjų balsus papildomas balsavimo punktas yra gavęs. Pastebėtina, kad ankstesniais metais Australijoje balsuojančių turėjome tik apie šimtą, dabar jau turime 527. Tai didelis skaičius“, – teigė VRK pirmininkė.
Antradienį kreipimąsi dėl balsavimo Australijoje gavo ir pati VRK. „Gavome vieno piliečio kreipimąsi, situacija įdomi, – kalbėjo pirmininkė. – Įdomu, nes ambasada Japonijoje visiems Australijoje užsiregistravusiems rinkėjams siuntė tokius pačius vokus. Jie niekaip nesiskyrė, nebuvo rūšiuojami.“
Informacijos iki trečiadienio bus laukiama iš visų valstybių, kuriose buvo balsuojama paštu, o ketvirtadienio popietę, posėdžio metu, bus tvirtinami visi gauti balsai.
L. Matjošaitytė teigė, kad skundų dėl balsavimo iš kitų šalių negavo, nors įvardijo kai kurias vietas, kur dėl vietinių trikdžių galėjo kilti problemų: „Turime prastai veikiantį paštą Pietų Amerikos valstijose, Italijoje taip pat susiduriama su problemomis, bet mes negalime nieko pakeisti šioje vietoje. O šiandien, atsižvelgdami į objektyvias aplinkybes, atstumus, pašto greičius, likusių dienų skaičių antro turo biuletenius ambasados siųs greituoju paštu į tokias valstybes kaip Vietnamas, Indonezija, Malaizija, Taivanas, Tailandas, Pietų Korėja ir panašiai.“
Tie rinkėjai, kurių vokai galbūt ir pasiklys, nebegalės nieko pakeisti. „Mes visi tampame trečiosios šalies įkaitais. Nei rinkėjai gali kur nors rasti tą voką, nei papildomo punkto darbuotojai“, – teigė L. Matjošaitytė.