„Yra sukaupta daug duomenų. Jau pusę metų vyksta epidemija – tai sukeroja, tai vėl slūgsta. Turima medžiaga jau daug ką atskleidė – reanimatoriai išmoko gydyti, mirtingumas jau yra žymiai mažesnis. Gydytojai stebėjo visas to viruso pasireiškimo formas, tame tarpe – ir neurologines“, – pasakojo gydytojas neurologas dr. Jokūbas Fišas.
Medikas atkreipė dėmesį, kad virusas gali prasiskverbti ir į centrinę nervų sistemą dviem keliais.
„Pirmas, kai jis praeina barjerą, kuris nuo kraujo, nuo kitų organizmo organų riboja galvos smegenis, ir sukelia tiesiogiai encefalitą, tai yra smegenų uždegimą.
Kitas kelias – kada yra autoimuninis atsakas, pačios organizmo ląstelės pradeda kovoti. Jos tada tampa tokiomis neteisingomis kovotojomis, pradeda kovoti su organizmo sistemomis (čia – ir tos citokinų audros), ir sukelia tam tikras neurologines komplikacijas, pavyzdžiui, Guillan-Barre sindromą. Tai yra labai rimta patalogija, kada toks kylantis paralyžius prasideda nuo kojų, ir kyla, paskui paralyžiuoja ir kvėpavimo raumenis, ir žmogus miršta, – sakė J. Fišas.
Be to, pasak gydytojo, visa neurosistema labai kenčia nuo viruso.
„Tai yra sunki infekcija, ji išbalansuoja vegetacinę nervų sistemą, gali sukelti smegenų edemą, karščiavimą, galvos skausmą. Nervų sistema labai kenčia, kenčia ir ligonis“, – kalbėjo J. Fišas.
Liekamieji reiškiniai gali pasireikšti ir po kurio laiko
Pasak gydytojo, liekamieji reiškiniai gali pasireikšti ir po kurio laiko – ypač vyresniems žmonėms, kurių nervų ir kitos sistemos yra ne tokios sveikos, ne taip greitai atsistato, arba iš viso neatsistato.
„Tada persirgus tokia sunkia liga, tariamai pasveikus, lieka liekamieji reiškiniai – raumenų silpnumas, padidintas nuovargis, galbūt nedidelis karščiavimas, sutrikę vegetaciniai parametrai. Nei viena sunki liga nepraeina be pasekmių, o tokia liga, kur fiksuojama tiek mirčių, net nėra kalbos – pagimdo sunkias komplikacijas“, – sakė J. Fišas.
Medikas ramino, kad situacija nėra beviltiška – gali padėti atstatomasis gydymas, gyvenimo būdo korekcijos, įvairūs papildai, receptiniai vaistai. Tik dėl gydymo reikėtų visą laiką pasitarti su gydytojais.
Informacijos apie komplikacijas – vis daugiau
Kaip jau skelbta, anot sciencealert.com, daugeliu atveju COVID-19 yra kvėpavimo takų infekcija, pasireiškianti karščiavimu, raumenų skausmais, nuovargiu, gerklės skausmu, kosuliu ir, rimtesniais atvejais, dusuliu bei kvėpavimo sutrikimu.
Tačiau jau dabar žinoma, kad koronavirusas taip pat gali paveikti ląsteles ne tik kvėpavimo takuose, bet ir sukelti nemažai skrandžio ir žarnyno veiklos sutrikimų (viduriavimas ir pykinimas), pakenkti širdies veiklai bei sukelti kraujo krešėjimo sutrikimų. Rodos, kad tenka į šį sąrašą įtraukti ir neurologinių simptomų.
Didesnio masto tyrimai Kinijoje ir Prancūzijoje atskleidė neurologinių simptomų pasireiškimo dažnumą. Mokslininkai konstatavo, kad jie pasireiškė 36 proc. atvejų.
Dažniausiai tokie simptomai buvo lengvi. Pavyzdžiui, žmonėms skaudėjo galvą arba svaigo galva. Ir tokią reakciją sukėlė aktyvus imuninės sistemos atsakas. Kiti specifiškesni ir rimtesni simptomai – skonio ir kvapo praradimas, raumenų silpnumas, insultas, priepuoliai ir haliucinacijos. Tokie simptomai dažniausiai pasireiškia rimtais atvejais. Skaičiuojama, kad nuo 46 iki 84 proc. rimtų atvejų koronavirusu užsikrėtusiems žmonėms pasireiškė neurologinių simptomų. Taip pat fiksuoti ir sąmoningumo pakitimai, tokie kaip dezorientacija, neatidumas ir judėjimo sutrikimai. Kurie, itin rimtais atvejais, išlikdavo dar kurį laiką ir pasveikus.