Imsis griežčiau kontroliuoti
Socialinės apsaugos ir darbo ministrės Monikos Navickienės patarėjas Tomas Kavaliauskas Delfi atsiųstuose atsakymuose teigė, jog Privalomo sveikatos draudimo (PSD) teikimas bus kontroliuojamas griežčiau.
„Šiai dienai apie 99 proc. piliečių vienu ar kitu būdu yra drausti PSD (praktiškai turime universalų sveikatos draudimą). Todėl potencialo, kad išaugs apdraustųjų skaičius praktiškai nėra. Priešingai, imsimės griežčiau kontroliuoti ir nebeteikti PSD draudimo dirbantiems nelegaliai (šešėlyje), o jei daugiau dirbs legaliai – daugiau bus surenkama PSD ir nebus piktnaudžiaujama, kai visų dirbančiųjų ir sąžiningai mokančių mokesčius sunešta gerove piktnaudžiauja tie, kurie dirba šešėlyje“, – teigė M. Navickienės patarėjas T. Kavaliauskas.
Jis tikslino, jog yra siūloma keisti bedarbio statuso panaikinimo aplinkybes.
„6 mėn. laikotarpis, kai už pažeidimus yra panaikinamas bedarbio statusas ir nemokama PSD, nėra keičiamas, bet siūloma keisti bedarbio statuso panaikinimo aplinkybes. Šiuo metu galiojančiame Užimtumo įstatyme yra nustatytos aplinkybės, kada bedarbio statusas panaikinamas, iš jų 5 aplinkybės, kai bedarbio statusas panaikinamas už pažeidimus ir pakartotinai bedarbio statusas jiems gali būti suteikiamas ne anksčiau kaip po 6 mėnesius.
Šiuos 6 mėn. valstybės lėšomis nėra finansuojamas PSD ir asmuo yra laikomas praradusiu bedarbio statusą“, – tikslino ministrės patarėjas T. Kavaliauskas.
Seime projekto tikisi pavasarį, bet klaustukų lieka
Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė Delfi aiškino, jog PSD praras tik „už rankos pagauti“ nelegaliai dirbantys asmenys. O jei be svarbių priežasčių antrą kartą per 6 mėn. laikotarpį nuo pirmo tinkamo darbo pasiūlymo pateikimo dienos, asmuo atsisakytų pasiūlymo, jam būtų naikinamas bedarbio statusas, bet ne PSD mokėjimas.
„PSD pačio neteks tik ta grupė, kurie bus sučiupti dirbantys nelegaliai. Būtent jie automatiškai, griežtuoju būdu braukiami iš sąrašo, dingsta sąsaja su PSD. Visiems kitiems, atsisakius antrą kartą per 6 mėnesius darbo, kuris atitiktų kvalifikaciją, be svarbių priežasčių, tie žmonės netektų bedarbio statuso, bet įgytų kitą – „darbo rinkai nepasirengusio asmens“ statusą. Bet nėra plano, kad jie netektų PSD“, – Delfi aiškino Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) atstovas M. Lingė.
Politikas kalbėjo, jog su šiais asmenims būtų teikiamos kito lygio paslaugos, bet nebemokamos bedarbio išmokos.
„Mes galvojame, kad Užimtumo tarnyba turėtų būti ta vieta, kur būtų teikiamos užimtumą skatinančios paslaugos tiems žmonėms, kurie nori dirbti. Čia esminis principas – kad aktyviau būtų galima dirbti su tais asmenimis, kuriems reikia persikvalifikavimo, konsultacijų, kitų paslaugų“, – kalbėjo Seimo narys ir komiteto pirmininkas M. Lingė.
Politikas teigė, jog šiuo metu „principas yra toks“, – 2 kartus per 6 mėnesius be svarių priežasčių atsisakius darbo asmuo gautų „nepasirengusio darbo rinkai“ statusą.
„Bbijau suklaidinti, ar nėra kokių dar niuansų. Dabar pats projektas yra diskutuojamas ir derinimas. Dar nežinia, koks jis atkeliaus į Seimą po visų procedūrų“, – tikino M. Lingė.
Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas aptarė ir kriterijus, kuriais remiantis asmeniui bus siūlomas darbas. Liekančių klaustukų, anot parlamentaro, yra ir čia. Projektas Seimą turėtų pasiekti kitų metų pavasario sesijoje.
„Vienas iš tų kriterijų, kuris gali kelti įvairių diskusijų. Tai yra kad pasiūlytas darbas atlyginimo mokėtų ne mažiau 60 procentų ankstesnio. Žmonėms tai gali būti šiek tiek šokas – kodėl ne lygus atlyginimas ar panašiai. Bet jeigu tas darbas atitinka žmogaus kvalifikaciją ir praėjus 6 mėnesiams jam buvo pasiūlytas vienas, kitas darbas, negalime sakyti, kad tai spaudimo priemonė.
Bet yra laikoma, kad jei žmogus ir nelabai norėtų dirbti tokio darbo, bet ir ekspertai teigia, kad žmogui geriau ieškotis, kad ir kito dirbančiam pagal savo kvalifikaciją, negu ilgą laiką jau buvus Užimtumo tarnyboje, nedirbus. Yra ta paskata, kad nors ir su mažesniu atlyginimu, bet geriau taptų savarankišku. Bet jei netenkina jo darbas, turi pajamas ir paraleliai gali ieškotis. Laikoma, kad tai paskata ir darbdaviams, laikoma, jog jie lengviau įdarbina ir palankiau žiūri į žmones, kurie darbą keičia, o ne ilgą laiką jo neturėjo“, – pasakojo politikas.
M. Lingė pabrėžė, jog Užimtumo tarnybos konsultantai, siūlantys darbą, turės atsižvelgti į argumentus, jei motyvuotai pasiūlymas netinka.
Opozicijos kritika – klijuos etiketę, žmonės taps nematomi
Buvęs socialinės apsaugos ir darbo ministras, Seimo demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Linas Kukuraitis stebėjosi, jog mintis į viešumą buvo išmesta, bet įstatymo turinys dar nėra žinomas.
„Mes nežinome to turinio, nes kol kas tas įstatymas dar tik derinimo būklėje, Seimo jis nepasiekė. Ir tame dokumente PSD dalies nėra. Kitaip sakant, apie privalomo sveikatos draudimo apribojimą, kuris nebūtų mokamas bedarbiams, kurie piktnaudžiauja Užimtumo tarnyboje, apie tai įstatymas nekalba. Bent jau tas projektas, kuris šiuo metu derinamas“, – kalbėjo jis.
„Jeigu apie jį yra kalbama, tai tik kalbama, nėra jokių teisės aktų, projektų, bent jau mums žinomų“, – Delfi apie šį nuskambėjusį pasiūlymą kalbėjo politikas L. Kukuraitis.
Politikas aiškino, jog SADM pristatyta Užimtumo tarnybos reforma bedarbius skirs į dvi grupes – ieškančius darbo ir tuos, kurie nėra pasiruošę darbo rinkai.
„Užimtumo tarnyba nori angažuotis darbui su pirma grupe, kad padėtų tiems, kurie nori ir ieško darbo, kuo greičiau jį susirasti. Mintis atrodo kaip ir nebloga, bet realybėje tai nebus taip paprasta atskirti, kurie nori ieškotis darbo, o kurie – ne“, – kalbėjo Seimo narys L. Kukuraitis.
Politikas stebėjosi ministerijos pasiūlytu naujuoju „nepasiruošęs darbo rinkai“ statusu.
„Man tai kelia labai rimtų klausimų. Nes statuto suteikimas iš karto suponuoja tam tikrą elgesį su tuo žmogumi. Kartą mes jau turėjome statusą, kai socialinę riziką išgyvenančios šeimos buvo vadinamos „socialinės rizikos šeimomis“. Po kurio laiko mes labai sąmoningai atsisakėme to statuso, matydami, kad tai užklijuoja etiketę, kurios praktiškai jau nenusiimsi, ypač mažesnėse bendruomenėse“, – savo poziciją dėstė L. Kukuraitis.
Parlamentaro nuomone, ne tik bendruomenėse bus sunku „nusiklijuoti“ šią etiketę, bet ir pačioje darbo rinkoje.
„Neigiamos etiketės klijavimas turi neigiamas pasekmės ilgalaike prasme, iš to jau esame pasimokę“, – teigė Seimo narys.
Politikas sakė galvojantis, kad į darbo rinkai nepasiruošusių asmenų grupę bus įrašomi tie, kurie turi įvairiausių socialinių sunkumų: priklausomybės, psichinės ligos, paslaugų trūkumas. Ir kol šie trūkumai nebus ištaisyti, rimtai jų į darbo rinką stumti neišeina.
„Suprantu, kad šį statusą turintys žmonės jame bus neterminuotai, pagal žmogaus poreikius, pagalbos intensyvumą. Kaip suprantu, ši grupė bus draudžiama PSD visą laiką“, – teigė L. Kukuraitis.
O darbo rinkai pasiruošusi grupė „bus stumiami kiek galima greičiau įsidarbinti“.
„Klausimas, kokie bus kriterijai? Girdžiu, kad bus, jog pajamos ne mažiau 60 procentų būtų gauto atlyginimo, iš bedarbio norimų darbų. Ir jei atsisakai to darbo kelis kartus – esi įtariamas kaip piktnaudžiaujantis ir tada tave norės jau braukti iš bedarbių sąrašų“, – Delfi aiškino buvęs ministras L. Kukuraitis.
Seimo narys teigė, jog tai galėtų sukurti ir papildomų bėdų ir problemų ateityje.
„Jeigu žiūrėtume plačiau, tai tas bedarbio draudimas PSD turi socialinę reikšmę, kad mes dalį visuomenės, kuri šiaip jau būtų nematoma mūsų sistemose, mes ją matome per Užimtumo tarnybą. Ir tada Užimtumo tarnyba gali su jais kažkiek dirbti ir bandyti siūlyti vienus, ar kitus dalykus.
Jeigu dabar žmonės būtų iškritę, tai tie žmonės visai dingtų iš mūsų akiračio, tikėtina, kad tie žmonės net nesidraustų PSD, jei neturi darbinių pajamų. Tada yra rizika, kad vietoje dabar sprendžiamų socialinio neteisingumo problemų, mes galim susidurti su kur kas brangesnėmis sveikatos problemomis“, – kalbėjo Seimo narys L. Kukuraitis.
Jis teigė, jog gydymo įstaigose taip gali pasirodyti nedrausti asmenys su „labai rimtom ligom“.
„Ir tai tam pačiam žmogui, bet ir visuomenei tai gali kainuoti brangiau“, – sakė politikas. Jis teigė, jog atgal į sistemą grįžti iš jos iškritusiems žmonėms bus labai sunku.
L. Kukuraitis kalbėjo, jog valdžios sprendimai turėtų būti įtraukus, o ne žmonės išstumtų.
Opozicijoje Seime dirbantis L. Kukuraitis taip pat stebėjosi pasikartojančiu idėjos išmetimu į viešumą.
„Tos idėjos, lyg išmetamos pasitikrinti visuomenėje, jos suerzina visuomenę. Manau, kad sisteminis rimtas svarstymas būtų adekvatesnis ir taiklesnis šiam laikui“, – Delfi kalbėjo L. Kukuraitis.