„Politikai veikia turėdami savo vardo labdaros ir paramos fondus, tačiau jų veikla nėra atskaitinga visuomenei, ataskaitos nėra prieinamos ir viešinamos, todėl prezidentė siūlo įteisinti maksimalaus viešumo principą, kad labdaros ir paramos fondo vardu veikiantys asmenys turėtų teikti viešai ataskaitų rinkinius, kad matytųsi jų aukotojai, kam išleidžiama parama“, – pirmadienį kalbėjo prezidentės patarėjas Mindaugas Lingė.
Po fondų vėliavomis – ir politinė veikla
Diskusijos dėl fondų veiklos iškilo aikštėn, kai šių metų gegužę kilo vadinamasis Liberalų sąjūdžio skandalas, kuriame įtariamieji – buvęs šios partijos vadovas Eligijus Masiulis ir koncerno „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis.
Po to, kai partijos vairo atsisakė E. Masiulis, Specialiųjų tyrimų tarnyba atliko kratas Laisvės studijų centre, kuriam vadovauja buvęs Kauno meras liberalas Rimantas Mikaitis, ir Seimo nario liberalo Gintaro Steponavičiaus vardo labdaros ir paramos fonde. Šiems fondams paramą yra skyręs ir „MG Baltic“.
Pasak M. Lingės, su politikais susiję fondai kartais užsiima ne tik deklaruojama labdara ir parama, bet ir politine reklama. Pagal prezidentės pataisas būtų galima panaikinti tokio tipo fondo paramos gavėjo statusą, jei būtų nustatyta, kad fondas vykdė draudžiamą veiklą. Šiuo metu prezidentūra turi informacijos, kad Lietuvoje yra daugiau bei 20 su politikais susijusių labdaros ir paramos fondų.
Turėtų būti aiškios veiklos ribos
Darbo partijos vadovas europarlamentaras Valentinas Mazuronis teigė pritariąs prezidentės iniciatyvai dėl politikams priklausančių fondų veiklos skaidrinimo: „Turėtų būti nubrėžta aiški riba tarp labdaros ir politinės veiklos, nes ši riba dabar labai slidi. Mano galva, būtų labai teisinga, jei fondų veikla būtų juridiškai aiškiai reglamentuota.“
„Darbiečių“ vedlys neatmetė galimybės, kad įvairūs politikų fondai, deklaruodami užsiimą labdara, galėjo vienomis ar kitomis formomis remti ir politines partijas. Tačiau V. Mazuronis teigė, kad įstatymų pataisos, kurios jau kelerius metus draudžia juridiniams asmenims remti partijas, nepasiteisino ir partijų finansavimą tik dar labiau nustūmė į šešėlį:
„Šiuo metu galimi rėmimai turi galimybių bei prielaidų įgauti šešėlines formas. Apskritai, dėl rinkimų kampanijų finansavimo tvarkos buvo persistengta. Dabar, likus iki rinkimų mažiau nei dviem mėnesiams, tų rinkimų nelabai kas jaučia. Taip yra ir dėl politinės reklamos, ir dėl finansavimo apribojimų. Ką gi, ko norėjom, tą ir turim.“
V. Mazuronis įsitikinęs, kad būtina ne tik tinkamai reglamentuoti politikų fondų veiklą, bet ir vėl sugrįžti prie teisinių galimybių, kad partijas galėtų skaidriai finansuoti ir juridiniai, ir fiziniai asmenys.
„Taip yra visame pasaulyje. Manau, jog prie panašios tvarkos anksčiau ar vėliau bus sugrįžta ir Lietuvoje“, – svarstė Darbo partijos lyderis.
Politikai ieško galimybių savo veiklai finansuoti
Paklaustas, kodėl politikai kuria savo fondus, V. Mazuronis kalbėjo be užuolankų – taip bandoma ieškoti galimybių savo veiklai finansuoti. Anot politiko, važinėjimas po įvairius renginius, sveikinimai ar panaši veikla kainuoja nepigiai, todėl Seimo nariai ar kiti visuomenės veikėjai ir kuria savo fondus.
„Politikams būtina aktyvi visuomeninė veikla, bet kartais labdara susipina ir su politikavimu. Jei kas nors veikia apsukriai, tai neatmestina galimybė, kad tuos fondus paremia ir juridiniai asmenys“, – kalbėjo V. Mazuronis.
Vertindamas buvusių prezidentų Algirdo Brazausko, Valdo Adamkaus, Rolando Pakso ar Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininko Vytauto Landsbergio bei jų sutuoktinių fondus, V. Mazuronis siūlė vadovautis Vakarų šalių pavyzdžiu, kai politikai, esantys tam tikruose postuose ir aktyvioje politikoje, labdara neužsiima, o tam dėmesio skiria tik pasitraukę iš aktyvios politikos: „Nes, priešingu atveju, neįmanoma atskirti, kur politinė, kur labdaringa veikla. Vieni per labdaringą veiklą kur kas ryškiau matomi, o kiti privalo vadovautis politinių partijų finansavimo teisinėmis nuostatomis. Tai nėra teisinga.“
Išnaikinus politikus – žydras dangus
Partijos „Tvarka ir teisingumas“ lyderis europarlamentaras Rolandas Paksas tvirtino, kad, būdamas 2003–2004 m. prezidentu, savo fondo neturėjo. Jo fondas esą veikė kiek anksčiau, kai jis trumpai ėjo premjero pareigas. Tačiau, kuo užsiėmė fondas, R. Paksas prisiminti negalėjo.
„Jei politikų fondai užsiima labdaringa veikla ir atlieka darbus, kurių labai reikia Lietuvos žmonėms – puiku ir sveikintina. Bet, žinoma, jei, turėdami fondus, politikai reklamuojasi ir užsiima neskaidria veikla, tuomet tokie fondai netoleruotini“, – teigė R. Paksas.
Jis, kaip ir jo buvęs bendražygis V. Mazuronis, skeptiškai vertino šiuo metu galiojančius draudimus juridiniams asmenims finansuoti partijų veiklą. Esą iš to išėjęs anekdotas.
„Juk, pavyzdžiui, Amerikoje kandidatai į prezidento postą vertinami ir pagal tai, kiek lėšų jie savo rinkiminėms kampanijoms sugeba susirinkti. Po rinkimų juos finansavusios įmonės stebimos pro padidinamąjį stiklą, o Lietuvoje stengiamasi tik viską drausti. Tai gal geriau išnaikinti politikus kaip luomą, ir liktų tik žydras dangus“, – ironizavo „tvarkiečių“ vadovas.
Jis neneigė, kad jo kolegos partijoje turi įsteigę fondus. „Tvarkos ir teisingumo“ rinkimų štabo vadovas, Seimo narys Remigijus Žemaitaitis prisipažino turėjęs fondą, tačiau dėl lėšų stokos jį tekę prieš kelerius metus uždaryti.
„Visos lėšos, kurias pavykdavo surinkti, būdavo iš gyventojų pajamų skiriamų 2 proc. mokesčių – gal 1000 ar 1500 litų. Už jas buvome pagaminę pradinių klasių moksleiviams atšvaitus ir dalyvavome akcijoje „Būk matomas, būk saugus“, dalį pinigų skyrėme ekologiniams ar jaunimo projektams“, – prisiminė R. Žemaitaitis.
Kitas „tvarkietis“, parlamentaras Remigijus Ačas taip pat turi savo vardo fondą, kurį įkūrė prieš šešerius metus, tačiau šiuo metu jis neveikia, nors dar neuždarytas.
Anot R. Ačo, jis neturįs šiuo metu aktyvaus pagalbininko, kuris galėtų „įsukti“ fondo veiklą. Seimo narys taip pat neigė, kad savo fondą naudojo politiniams tikslams: „Kai fondą kūriau, rinkimai nevyko, o kai 2012 m. dalyvavau rinkimuose, mano fondas jau nebeveikė. Todėl, jeigu bus priimtas įstatymas griežtinti fondų veiklos priežiūrą, visai nebijau. Tegul net nusprendžia juos uždaryti. Jei daugiau nebūsiu išrinktas į Seimą, tuomet turėsiu daugiau laiko, tai gal ir fondą atgaivinsiu.“
Dirba fonde savanoriškai
Buvęs Seimo narys, Darbo partijos rinkimų štabo vadovas Vytautas Gapšys yra vienas iš fondo „Už ateitį“ steigėjų.
Jis tvirtino, kad fondas remti partiją arba kokias nors politines akcijas neturįs jokių finansinių galimybių, nes jo įstatuose nurodyta, kad fiziniai asmenys gali skirti 2 proc. nuo pajamų mokesčių arba ne daugiau nei 30 eurų auką.
„Remiame aktyvų jaunimą ar menininkus. Bet ta parama – tik simbolinė, ne daugiau nei 100 ar 200 eurų. Atsitinka taip, kad vėliau tie jauni žmonės, kuriuos mes parėmėme, patys aukoja 2 proc. nuo pajamų mokesčių. Aš kartais pats padedu jauniems žmonėms susirasti paramą studijoms arba kokiems nors projektams ir skiriu tuos 2 proc. pajamų mokesčių“, – kalbėjo V. Gapšys.
Net nežino, ką fondas veikia
Savo vardo fondą turi ir „darbietė“, Sveikatos reikalų komiteto Seime vadovė Dangutė Mikutienė.
„Turiu aš tą fondą, bet nieko nedarau. Reikėtų pasiklausti, ką jis veikia. Iki praėjusių Seimo rinkimų nieko nedarėme, tai ir prieš šiuos rinkimus jokių akcijų nevykdome. Jei ką ir paremiu, tai iš savų lėšų“, – teigė D. Mikutienė, net negalėjusi tiksliai prisiminti, kada įkūrė savo fondą.
Seimo pirmasis vicepirmininkas, Darbo partijos atstovas Vydas Gedvilas irgi buvo įregistravęs fondą. Ketino remti sportą, tačiau veiklos neišplėtojo dėl esą pasigirdusių viešumoje kalbų, jog visi fondai nežinia, dėl ko kuriami, ir nežinia, kuo užsiima.
Iš „darbiečių“ gretų pas liberalus šių metų pavasarį perbėgęs Saulius Bucevičius teigė ketinąs uždaryti savo fondą. Tokiam jo sprendimui įtakos turėjęs Liberalų sąjūdį sukrėtęs korupcijos skandalas: „Partijos frakcija Seime nutarė, kad fondai turėtų būti naikinami, todėl aš šiuo metu tariuosi su teisininkais – arba savo fondą uždarysiu, arba kam nors jį perduosiu. O pagrindinės jo pajamos būdavo iš gyventojų 2 proc. pajamų mokesčių, už kurias keliais autobusais žmones atveždavome į Vilnių arba kokiai nors vargingai gyvenančiai šeimai skalbimo mašiną nupirkdavome.“
Žinomiausias – partijos patriarcho fondas
Žinomiausias savo fondu tarp konservatorių – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų patriarchas Vytautas Landsbergis. Jo vardo fondas, kuriam vadovauja žmona Gražina Ručytė-Landsbergienė, buvo įsteigtas dar 1991 m. rudenį.
Didžiąją dalį V. Landsbergio fondo pajamų sudaro procentai, kuriuos jis gauna už 3 mln. Norvegijos kronų (323 tūkst. eurų) šios šalies taikos premiją, skirtą 1991 m. Kaip yra sakiusi G. Ručytė-Landsbergienė, gaunamos lėšos iš Norvegijos banko ir aukos fondui panaudojamos likimo nuskriaustiems ir talentingiems vaikams paremti, ligoninių medicinos įrangai įsigyti.
Savo fondą planavo įkurti ir buvęs žemės ūkio ministras konservatorius Kazys Starkevičius. Tačiau prisipažino atsisakęs šios idėjos, kai pasklido neigiamos kalbos apie daugelio fondų veiklą: „Dabar mano fondas – mano ūkis.“
Kol buvo europarlamentarė, savo vardo fondą turėjo Radvilė Morkūnaitė. Šiuo metu jos fondo veikla pristabdyta.
Anksčiau politikė rėmė istorinės atminties, gamtosaugos projektus, įvairius renginius: „Tai buvo tęstinis penkerių metų darbas, kuriuo tikrai nebuvo politikuojama. O jeigu fondų veikla bus skaidrinama, tai aš tokią iniciatyvą tikrai palaikysiu. Savo fondą remdavau pati ir rinkdavau gyventojų skiriamus 2 proc. nuo pajamų mokesčių.“
Premjero fondo veikla sustabdyta
Premjeras, socialdemokratų lyderis Algirdas Butkevičius savo fondo veiklą sustabdė 2012 m. rudenį, kai pradėjo vadovauti vyriausybei.
Fondo vadovas, Vilkaviškio rajono meras Algirdas Neiberka teigė, jog fondas remdavo sporto, kultūros renginius, knygų leidybą.
„Ką fondas veiks ateityje, paaiškės po Seimo rinkimų ir to, kokia veikla užsiims A. Butkevičius“, – svarstė A. Neiberka.