„Visos iniciatyvos turi būti svarstomos Konstitucijos rėmuose. Konstitucija labai aiškiai apibrėžia Lietuvos Respublikos prezidento galias užsienio politikoje, ir jeigu tik bus kokių neatitikimų, akivaizdu, kad tokia tvarka paprasčiausiai negalės egzistuoti“, – antradienį žurnalistams komentavo prezidentas G. Nausėda.
Be to, kaip sakė šalies vadovas, kartais terminai diplomatinių atstovų skyrimo procese „nieko nereiškia“.
„Atsimenate, kai mes svarstėme dėl mūsų ambasadoriaus Briuselyje, atstovo Briuselyje ir ilgą laiką sprendimo negalėjome rasti. Galiausiai jį radome. Taip, praėjo nemažai laiko, bet dabar visi džiaugiamės, kad turime gerą ambasadorių.
Kartais ilga paieška leidžia pasiekti optimalų rezultatą, visi galime tuo tik pasidžiaugti“, – pažymėjo jis.
Sako, kad iš pačių diplomatų žino jų planus
Pirmadienį po uždaro Seimo URK posėdžio užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis informavo apie ministerijoje pradėtą tyrimą dėl kandidatų į diplomatines atstovybes tapatybės paviešinimo. Tyrimas pradėtas šių metų sausio 10 dieną, jį, pasak ministro, įpareigojo atlikti Valstybės saugumo departamentas.
Porą atrankoje į ambasadoriaus Lenkijoje postą dalyvavusių diplomatų pavardžių anksčiau yra paviešinusi ne tik žiniasklaida, bet ir prezidentas Gitanas Nausėda.
Paklaustas, ar jis gali būti tyrimo objektas, G. Nausėda nesiėmė spėlioti, tačiau pasakojo, kad kalbasi su diplomatais ir žino jų planus.
„Aš ne beorėj erdvėj gyvenu. Aš pažįstu daugelį žmonių, kurie dirba diplomatinėje tarnyboje, kalbuosi su jais, žinau jų profesinius, asmeninius planus. Ir jeigu mūsų paminėtos pavardės pasirodė besančios teisingos, ir iki tol buvo neigta, kad konkursas buvo, kad jis davė konkretų rezultatą, o staiga netiesiogiai tokiu būdu buvo patvirtinta, kad buvo anksčiau pasakyta netiesa ir konkursas vis dėlto buvo, tai patys darykite išvadas.
Bet aš dar kartą kartoju, kad ir kalbėjausi, ir kalbuosi, ir ateityje kalbėsiuosi su žmonėmis, ir žinosiu jų asmeninius planus“, – reagavo šalies vadovas.
Jis atmetė dalies politikų teiginius, kad nesibaigiančios diskusijos dėl ambasadorių skyrimo kelia grėsmę nacionaliniam saugumui.
„Kokiam nacionaliniam saugumui? Ar jums pasirodė, kad prezidentas A. Duda atvažiavo į Lietuvą pasakyti tam, kad mūsų santykiai yra blogi? Ar taip? Ar atvirkščiai, – komentavo prezidentas.
– Yra visada politikų, teigiančių įvairius dalykus. Svarbiausia, kokia yra iš tikrųjų situacija. Mūsų santykiai su Lenkija yra puikūs, ir neabejoju, kad tokie išliks ateityje. Parinksime atsakingai ambasadorių. Tikrai esu suinteresuotas, kadangi dėjau daug asmeninių pastangų, kad tie santykiai būtų geresni negu buvo prieš 10 metų. Ir tai pavyko padaryti, todėl jaučiu didelę atsakomybę, kad tie santykiai išliktų geri ir ateityje.“
Anksčiau prezidentas yra sakęs, kad nesureikšmina stringančio ambasadoriaus į Lenkiją skyrimo ir ragino nekelti ažiotažo lygioje vietoje. Šalies vadovas vertino, kad šis klausimas nepaveiks Lietuvos ir Lenkijos santykių – esą esant reikalui, G. Nausėda telefonu gali susiskambinti su Lenkijos prezidentu.
„Dėl jūsų minėto fakto, kad tai gali kažkaip trikdyti mūsų santykius su Lenkija, patikėkite, tie santykiai yra puikiausi ir su prezidentu A. Duda nors ir šią minutę telefonu galiu susisiekti bei aptarti visus klausimus be tarpininkų“, – anksčiau naujienų portalui „tv3“ komentavo šalies vadovas.
Prezidentas: atleiskit, notaras nebūsiu
Nors prezidentūra ir Užsienio reikalų ministerija jau kurį laiką neranda sutarimo dėl atskirų diplomatinių atstovų, prezidentas G. Nausėda patikino, kad jo ir užsienio reikalų ministro G. Landsbergio santykiai yra normalūs.
„Normalūs tie santykiai. Kartais jūs darote visokias išvadas.
Jis lankėsi Valstybės gynimo taryboje, po jos šiek tiek pakalbėjome. Jeigu bus poreikis, susitiksime, telefonu pasikalbėsime. Žiūrėkite, nedarykite išvadų iš kažkokių politinių įvykių. Mes tikrai suprantame, turbūt, tikiuosi galiu kalbėti už abu, suprantame savo atsakomybę prieš šalį“, – kalbėjo šalies vadovas.
Jis tvirtino, kad ambasadorių skyrimo procese nebus tik notaras: „Sutikite, politinis procesas nėra, kuomet žmogus su antspaudu sėdi prie stalo ir deda antspaudą ant bet ko, ką jam pakiša. Tai aš tikrai toks nebūsiu, atleiskit, jeigu norima notarą surasti. Notarų Lietuvoje yra ir Vilniuje yra ne vienas.“
Prezidentūros ir Užsienio reikalų ministerijos nesutarimai dėl ambasadorių ir jų skyrimo tęsiasi jau kurį laiką: ministerija kaltina prezidentūrą, kad ši vilkina paskyrimus, savo ruožtu prezidentūra aiškina, kad kandidatai į diplomatines atstovybes atrenkami netinkamai.
Skelbiama, kad šiuo metu ieškoma trylikos kandidatų į ambasadorius įvairiose Lietuvos atstovybėse.
Pagal Konstituciją, diplomatinius atstovus užsienio valstybėse ir prie tarptautinių organizacijų Vyriausybės teikimu skiria ir atšaukia prezidentas.
Tiesa, prieš tai vyksta derinimo procedūros, kuriose dalyvauja užsienio reikalų ministras, prezidentas ir Seimo URK. Apie tai plačiau skaitykite čia.