Užsipuolė miesto simbolį: tai kliedesiai

Naujoji Šiaulių valdžia užsimojo įvesti tvarką mieste, tačiau gyventojai piestu stojo už lapę.

Įteisinti nelegaliai Šiauliuose statytas dizainerio Viliaus Purono skulptūras arba nukelti. Toks sprendimas priimtinas ne visiems. „Šiauliai be lapės?...Tai jau sunkiai įsivaizduojama...“, – interneto diskusijose piktinasi žmonės.

Pasisakantys prieš „kičo invaziją“ teigia: „Didesnis blogis už skardinių „skulptūrų“ meninės vertės nebuvimą – kaip, kokiu būdu jos pastatomos, su niekuo nederinant, naktimis, įžūliai savivaliaujant tarsi savo kieme ir dargi provokuojant skandalus. Baisiausia, savo noru pasiduodame skardininko provokacijoms. Ką darysi, matyt, toks jau mūsų meninis skonis…“

Kaip žurnalistams teigė pats V. Puronas, su juo Šiaulių meras Artūras Visockas kalbėjo tik apie dviejų skulptūrų nukėlimą – Penktojo kėlinio ir Geležinės lapės.

Gamino paslapčia, gabeno naktį

Geležinės lapės skulptūra spėjo tapti miesto simboliu. Šiauliuose, prie Talšos ežero, pietvakarinėje kranto dalyje ji pastatyta 2009 m. Skulptūros ilgis– 25 metrai, aukštis– 6,6 metro, masė apie 7 tonos. Iš skardos sumontuotoje lapėje – plieninė širdis su kapsule ir vario plokšte, kurioje iškalti palinkėjimai ateities kartoms ir keli faktai iš dabarties epochos.

Lietuvos vardo minėjimo tūkstantmečio proga pastatytos skulptūros idėja – sukurti ir įamžinti „legendą“, analogišką Geležinio Vilko legendai ir taip garsinti Šiaulius, kaip Geležinis Vilkas garsina Vilnių.

Didžiulė skulptūra paslapčia, niekam neskelbiant buvo gaminama vienoje miesto įmonių. Į Talšos ežero krantinę gigantiškas cinkuotos skardos kūrinys buvo atgabentas 2009 m. gruodžio pabaigoje, naktį, kad nebūtų trukdoma eismui.

Kaip skelbta, vieta meno dirbiniui parinkta „neplanuotai, bet iš reikalo, nes vis dėlto reikėjo pastatyti miestui dovanotą skulptūrą. Meras nusprendė ir dabar stovi Geležinė lapė prie ežero“. Meras pasikeitė. Kas bus su lape?

V. Kinčinaitis: skulptūrinius kliedesius – į privačias erdves

„Vizionieriški, psichodeliniai, skulptūriniai kliedesiai dažniausiai vystosi privačiose erdvėse – sodybose, paveldėtose žemėse. Pasaulyje yra pavyzdžių, kaip tokios sodybos apauga didžiuliais parkais su keistomis, realistinėmis skulptūromis, kurios tampa stipriais traukos centrais“, – DELFI komentavo menotyrininkas Virginijus Kinčinaitis.

Pasak Šiaulių dailės galerijos direktoriaus pavaduotojo, viešoje erdvėje negali nelegaliai dygti skulptūros ir tik Šiauliai su V. Puronu yra išimtis: „Vilniuje joks skulptorius ar dizaineris negalėtų naktį atvežti ir Rotušės aikštėje pastatyti skulptūros, tačiau V. Puronas Šiauliuose sutelkęs tiek įtakos ir galios, kad gali savivaliauti, viešojoje erdvėje statyti savo sugalvotą psichodelinę, vizionierišką skulptūrą – lapę, kokį nors drakoną, dar ką nors“.

Profesionalai baisisi – žmonėms gražu

V. Kinčinaičio žodžiais, skulptoriams tokie objektai kelia pasibaisėjimą, stokoja skulptūrinės plastikos, meninės vertės. Tačiau žmonėms, kurie niekada nesidomėjo menu, atrodo patraukliai.

Geležinė lapė, meno kritiko žodžiais, tėra iki didžiulių gabaritų padidinta vaikiška guminė laputė.

„Sutikite, kam nebus miela tokia lapė – ir vaikams ir mamytėms, ir kitiems. Tačiau pataikaujant liaudies balsui meninis skonis ne ugdomas, o nusileidžiama iki kičo, sentimentalaus, visiškai supaprastinto meno, kuris vos siekia vaikiškų emocijų lygį. Su vaikais viskas tvarkoje – juos reikia mylėti, jiems taip pat reikia objektų, tačiau tam skirtos žaidimų aikštelės. Skulptūrėlės, ant kurių supasi vaikučiai, išdidintos iki didelių gabaritų neįgyja meninės vertės“, – lygino menotyrininkas.

V. Kinčinaičio nuomone, vienintelis būdas apvalyti miestą nuo V. Purono skardų – į viešąsias erdves sugrąžinti teisinę normą: „Kas buvo nelegaliai pastatyta, greičiausia, turi būti nukelta, nes visiems įstatymai vienodi“.

Legalios, bet klaikios

Vis dėlto, Geležinei lapei net ir jis darytų išimtį. Ši skulptūra Šiauliuose prigijo, tapo svarbiu socialiniu reiškiniu. „Lapė bus palikta, saugoma, tačiau yra visiškai beviltiškų, labai agresyvių ir brutaliai atrodančių skardinių objektų, kurie nedera nei prie fasadų, nei prie urbanistinės aplinkos. Juos tikrai reikėtų iškelti į privačias teritorijas“, – įsitikinęs menotyrininkas.

Kalbant apie legalų ir nelegalų meną paradoksai neišvengiami. Pasak V. Kinčinaičio, ne tik Šiauliuose, bet ir viešose Vilniaus erdvėse yra daug legalių skulptūrų, kurios – klaikios, be jokios meninės vertės. Kas kita menotyrininkų ginama, legaliai pastatyta Vlado Urbanavičiaus skulptūra „Krantinės arka“.

„Vieni ją nori nuversti, kiti gina, tad vien legalių skulptūrų lauke daug paradoksų, o, įsivaizduokime, kas vyksta neįteisintame, nelegaliame mene. Viešosios erdvės padalintos į verslo, privačias, viešas, todėl įsiterpti privačiai iniciatyvai, neįmanoma, nebent išskyrus grafičių menui“, – mano V. Kinčinaitis.

V. Puronas: skandalas visai ne dėl skulptūrų

Ar tiesa, kad V. Puronas skulptūras mieste statė paslapčia ir negavęs leidimų? Kaip teigė pats dizaineris, leidimus jis turi ir gali parodyti, tik niekas to neklausia. „Supraskite – jūs susidūrėte su kabinetinėmis intrigomis“, – DELFI sakė 1973–1992 m. Šiaulių miesto vyriausiojo dailininko pareigas ėjęs V. Puronas.

Pasak V. Purono, jis būtų nepajėgus už savas lėšas pastatyti tokių didelių skulptūrų, visi sprendiniai buvo derinami miesto mero lygmeniu.

„Dabar vyksta skandalas, tai aš susirinkau visus leidimus ir bet kada galiu popieriais viską įrodyti. Jei neįtikau vienos ar kitos savivaldybės moterėlės „skoniui“, galiu pasakyti, jog to reikalo derinimui buvo kviečiamos įvaizdžio komisijos, kurių derinimai yra. Supraskite – jūs susidūrėte su kabinetinėmis intrigomis“, – pakartojo dizaineris, pabrėždamas, jog viską darė su miesto vadovų žinia. Problema ta, kad miesto vadovai pasikeitė.

„Kai keičiasi valdžios, visada raibuliuoja vanduo. Ir nereikia užmiršti, kad susidrumstė visai ne dėl skulptūrų. Už nugaros – daugiau procesų, todėl jei leistumėte man apsiriboti šiuo komentaru – būčiau labai patenkintas“, – sakė V. Puronas.

A. Visockas: kūrėjo prašome padovanoti lapę miestui

Šiaulių miesto meras A. Visockas atsiųstame komentare teigė, kad su V. Puronu apie geležinės lapės nukėlimą niekad nekalbėjo ir kad nebuvo jokių planų ją nukelti.

„Kūrėjo prašome padovanoti miestui šį meninį akcentą. Šiandien Geležinė lapė nėra miesto, nėra perduota savivaldybei. Sutinku, kad nelegaliai pastatyta Geležinė lapė tapo socialiniu reiškiniu, miestiečiai ją pamėgo. Bet šalia ežero stovinti didžiulė lapės figūra yra tiesiog laisvo menininko V. Purono. Tai yra atsakomybės, jos priežiūros, saugumo klausimas. O jeigu kas nors atsitiktų, susižeistų prie jos koks vaikas, kas atsakytų?", - klausė meras.

„Mano manymu, Penktasis kėlinys turėtų būti nukeltas ir apie tai aš pasakiau V. Puronui. Jis buvo pastatytas laikinai Europos krepšinio čempionato etapui, vykusiam Šiauliuose, vėliau dar paliktas Sportas visiems pasaulio žaidynėms. Šiandien šis V. Puronui priklausantis meninis akcentas turėtų būti nukeltas. V. Puronas, mojuojantis neva tai turimais Įvaizdžio komisijos leidimais, klaidina žmones. Įvaizdžio komisija leidimų apskritai neišdavinėja, o teikia rekomendacijas. Jos protokole taip pat nurodoma, jog ši skardinė didelio vyriškio figūra prie Šiaulių arenos gali būti pastatyta laikinai", - teigia A. Visockas.

Jo teigimu, šiuo metu vienašališko sprendimo, ar nukelti meninį akcentą „Penktasis kėlinys“, nebus. Tai vertins komisija, specialistai.

„Labai gaila, kad V. Purono kūrybinį talentą kai kurie žmonės, manipuliuodami visuomenės nuomone, sakydami netiesą arba pusę tiesos, naudoja politinėms intrigoms. Pats menininkas emocingai reaguoja į bet kokį reikalavimą įteisinti tiek jo sukurtus meninius akcentus, tiek reklaminę veiklą. Tačiau mūsų reikalas rūpintis, kad Šiauliuose nebūtų betvarkės ir savivalės jokioje srityje, taip pat ir miestą puošiant meniniais akcentais", - sako A. Visockas.