„Mano sūnus iš esmės yra pasmerktas, o biologinė mirtis – tik laiko klausimas“, – sako Karolio motina Monika Kvietkienė. Jai prireikė net pustrečių metų, kad Vilniaus teisėjus įtikintų, jog jos sūnų gyvu lavonu pavertęs trejais metais vyresnis Danielius Gulinas turėtų būti nuteistas realia laisvės atėmimo bausme.
Ne, tai ne keršto siekimas, – į neatsigaunantį sūnų kasdien žiūrinti motina viliasi, kad įkalinimas D. Guliną bent kiek privers susimąstyti apie tai, ką jis padarė. Ir – kokia yra jo neatsakingo poelgio kaina, – jeigu kovos menus propagavęs ir kovose be taisyklių dalyvavęs D. Gulinas būtų sugebėjęs valdyti savo emocijas, šiandien apie šią tragediją niekas nekalbėtų.
Vilniaus apygardos teismas paskelbė, kad panaikina dar praėjusių metų birželį priimtą apylinkės teismo nuosprendį, kuriuo D. Gulinas buvo pripažintas kaltu dėl sunkaus Karolio sveikatos sutrikdymo ir nuteistas 4 metų laisvės atėmimo bausme, ją atidedant 3 metams, – bausmės atidėjimo metu nuteistajam buvo nurodyta iš namų neišeiti naktimis, taip pat pirmuosius šešis mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programose. Šis nuosprendis yra per švelnus ir neatitinka teisingumo principų, nutarė Vilniaus apygardos teismo trijų teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ne tik Karolio tėvų, bet ir nuteistojo D. Gulino apeliacinius skundus.
Aukštesnysis teismas nusprendė, kad D. Gulinas turi būti nuteistas 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, ją atliekant pataisos namuose. Nuosprendis įsiteisėjo nuo pat jo paskelbimo, todėl nuteistasis jau netrukus turės būti pasiųstas į įkalinimo įstaigą. Tačiau D. Gulinui skirta bausmė ir dabar yra per švelni, įsitikinę iš komos neatsigaunančio vaikino artimieji – Karolio motina siekė, kad D. Gulinas būtų teisiamas dėl tyčinio nužudymo, o tėvas iš jo sūnų atėmusiam kikboksininkui siūlė skirti įkalinimą 6 metams. Pats D. Gulinas buvo įsitikinęs, kad jam skirta bausmė yra per griežta.
D. Guliną į pataisos namus pasiuntęs teismas iš jo nukentėjusiojo tėvams priteisė po 40 tūkst., o močiutei ir mažametei seseriai – po 10 tūkst. eurų neturtinei žalai atlyginti. Ši suma – gerokai mažesnė, nei anksčiau Karolio šeimai buvo priteisęs apylinkės teismo teisėjas, ir su jos dydžiu nesutiko nuteistasis, pažymėjęs, kad niekada negalės sumokėti 275 tūkst. eurų.
Sugriežtinęs nuosprendį apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad D. Gulino „nusikaltimu buvo padarytos iš esmės negrįžtamos pasekmės nukentėjusiajam, jas Karolio tėvai prilygina sūnaus mirčiai“.
Bylos duomenimis, tragedija įvyko 2017 metų birželio 11 d., apie 18.30 val., Vilniuje, Sapiegos g. skvere, kai Karolis ir D. Gulinas iš anksto susitarė susitikti ir pasikalbėti apie D. Gulino merginą – ji išvakarėse su klasės draugais dalyvavo vienuoliktos klasės baigimo vakarėlyje sodyboje, Anykščių rajone. Čia buvo ir Karolis, ir D. Gulino draugė, jie nuogi išsimaudę ežere trumpam atsigulė į lovą sušilti, o juokaudama bendraklasė nufotografavo ir įdėjo į klasės grupę feisbuke. Karolis susirūpino, kad šio jų poelgio gali nesuprasti D. Gulinas, todėl jam parašė žinutę ir paprašė susitikti pasikalbėti, norėjo paaiškinti, kodėl jis su šio drauge guli vienoje lovoje. O kad būtų aiškiau, prie žinutės dar ir tą pačią nuotrauką nusiuntė.
Kitą dieną, kai bendraklasiai grįžo į Vilnių, Karolis ir D. Gulinas sutarė susitikti Sapiegos skvere. Ir šis susitikimas Karoliui buvo paskutinis – vos tik jį pamatęs D. Gulinas kartą smogė į galvą, nuo smūgio vaikinas nukrito aukštielninkas ir galva atsitrenkė į tako asfaltuotą dangą. Jį iš karto ištiko koma, iš jos taip ir neatsigavo.
Apie tai, kad Karolis sužalotas, jo bendraklasė sužinojo netrukus, kai jam paskambino telefonu, – į skambutį atsiliepę medikai papasakojo, kas nutiko, ir paprašė padėti susisiekti su nukentėjusiojo tėvais. Medikus iškvietė visai ne D. Gulinas, o kitas jaunuolis, matęs šį vos kelias akimirkas trukusį incidentą, – D. Gulinas stovėjo šalia, lyg nieko nebūtų nutikę. O vėliau savo draugei telefonu pasakė, kad „Karolis pats su manimi žiauriai pasielgė, todėl taip gavosi“.
Dabar jau buvusi D. Gulino mergina pareigūnams sakė, kad jos draugas buvo karšto būdo, greitai įsiplieksdavo, tačiau esą per trumpą draugystės laiką ji nebuvo mačiusi, jog šis būtų prieš ką nors smurtavęs. Kiti D. Guliną pažinoję asmenys teisėsaugai nurodė, kad anksčiau šis lankė kikbokso treniruotes, dalyvavo kovose be taisyklių, ne kartą buvo išreiškęs norą gatvėje įsivelti į muštynes ir pan. Maža to, kaip sakė Karolio motina, D. Gulinas savo draugams net girdavosi, kad „gali išjungti bet kurį vienu smūgiu“. Ir išjungė.
Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme buvo nuspręsta atlikti ekspertizę dėl Karolio sveikimo perspektyvos ir sužalojimų vertinimo, tačiau jos rezultatai jokių gerų naujienų tėvams nesuteikė – Valstybinės teismo medicinos tarnybos ekspertai nurodė, kad nukentėjusiojo būklė praėjus 2 metams po įvykio išlieka sunki.
„Ekspertizėje nurodyta, jog nesant konstatuotai smegenų mirčiai ir nesant nutrūkusiai kraujotakai bei savarankiškam kvėpavimui (jis kvėpuoja savarankiškai per tracheostominį vamzdelį) Karolio būklės negalima apibūdinti kaip žmogaus mirties, tačiau Karolio pasveikimo (sąmonės atgavimo, savarankiško apsitarnavimo) prognozės yra mažai tikėtinos dėl pakankamai didelės apimties galvos smegenų negrįžtamų pažeidimų, – nurodė teismas. – Ekspertizėje nurodyta, jog yra minimali tikimybė, kad Karolis visiškai atgaus sąmonę, taps socialiai veiksnus, neturės motorinių ar kitų fizinių sutrikimų. Karoliui iki šiol naudojamas tracheostominis vamzdelis reikalingas bronchų sekretui atsiurbti dėl paciento savarankiško atsikosėjimo funkcijos nepakankamumo be vamzdelio, esant ilgalaikei komai. Tracheostominio vamzdelio pašalinimas pacientui sukeltų komplikacijų: hipostatinį, aspiracinį plaučių uždegimą, progresuojantį kvėpavimo nepakankamumą, pasibaigiantį mirtimi.“
Pasak teisėjų, tik medikų dėka palaikoma Karolio gyvybė iki šiol nėra nutrūkusi.
„Į šias aplinkybes sprendžiant bausmės individualizavimo klausimą negalima neatsižvelgti, – pabrėžė teismas. – Bylos duomenimis, D. Gulinas padarė tyčinį sunkų nusikaltimą, vedamas pavydo. Nusikaltimu padaryta itin didelė fizinė žala nukentėjusiam asmeniui, pasekmės nepataisomos ir, teisėjų kolegijos nuomone, jos didesnės, nei nustatoma panašaus pobūdžio bylose. D. Gulinas, būdamas gerai treniruotas kovos menų srityje, suvokė, kad treniruoto asmens smūgiai yra žymiai pavojingesni, ir sudavė smūgį į svarbią gyvybei ir sveikatai vietą – galvos sritį, nevaldė savo treniruoto smūgio sudavimo eigos ir jėgos. Nors nekonkretizuodamas padarinių jis galėjo nenorėti nukentėjusiajam padaryti sunkaus sveikatos sutrikdymo, tačiau, būdamas abejingas dėl tokio sveikatos sutrikdymo, sąmoningai leido šiems padariniams atsirasti. Visa tai rodo, kad D. Gulino elgesys buvo kryptingas ir tikslingas, smūgis suduotas siekiant pademonstruoti savo fizinį pranašumą ir tam tikra prasme „baudžiant“ nukentėjusįjį, demonstruojant nepagarbą jam. Teisėjų kolegija sutinka su nukentėjusiųjų ir jų atstovų skundo teiginiais, jog šios aplinkybės didina veikos pavojingumą.“
D. Gulino advokatas Adomas Liutvinskas sakė, kad nuteistasis labai gailisi dėl to, kas nutiko.
„Žmogus buvo įžeistas iki sielos gelmių, čia meilės reikalai įsipynė, to veiksmo pagrindas ir buvo, kai atsiunčia nuotraukėlę, kurioje guli mylima pusnuogė draugė, ir dar pasiūlo susitikti, pasiaiškinti – ir susitiko, viskas, tai yra tragedija visiems, tai – nelaimingas atsitikimas“, – sakė advokatas.
O Karolio motina M. Kvietkienė negali pasakyti, ar D. Gulino atgaila yra nuoširdi.
„Labai sunku įvertinti, ar žmogus gailisi, kai tai sakoma žodžiais, – mes labai daug ką galime pasakyti, – kalbėjo ji. – Sunku komentuoti, ar gailisi, nes, jeigu gailisi, žmogus bando veiksmais tą parodyti – ar žodžiai yra pakankami įvertinti gailesčiui, aš abejoju.“
„Man buvo labai sunku atsiminti tą pokalbį, tuo metu tikrai ne tas buvo galvoje, – sakė M. Kvietkienė. – Tada aš jam pasakiau, kad yra sužlugdyti dviejų žmonių gyvenimai, sakiau, geriau jūs melskitės, kad mano sūnus išgyventų. Bet tada nežinojau, kad baigtis bus tokia, kokia yra dabar. Netrukus bus metai, kai mano sūnus yra komos būsenos, o medicininiais terminais yra sakoma, kad iki metų dar galima tikėtis kažkokio poslinkio, – jo būsena nuo įvykio pradžios nėra pasikeitusi. Jo komos stadija – ketvirta, pats žemiausias komos indeksas yra trys, tada konstatuojama mirtis.“
„Kad ir kokia būtų bausmė, man tai sūnaus nesugrąžins, bet šioje situacijoje manau, kad bausmė turėtų būti adekvati, – mane labai nemaloniai stebina šioje byloje, kad tokia būsena traktuojama kaip gyvybė, nesvarbu, kad iš sūnaus jau atimta gyvybė ir jis negali nors kiek gyventi visaverčio gyvenimo, nors ir sąlyginai, kad ir neįgaliojo vežimėlyje, bet, deja, prognozė yra tokia, kad savo dienas jis praleis tokios būsenos, kokia ji yra, – sunkiai rinkdama žodžius kalbėjo M. Kvietkienė. – Man nesuprantama, kodėl yra pritaikomas baudžiamojo įstatymo straipsnis, kuris būtų pritaikomas žmogui, kuriam būtų sulaužyta ranka ar koja. O šiuo atveju yra... Mes žinome, kuo tai baigsis.“
Iš komos jau pustrečių metų neatsigaunančio Karolio motina teigia, kad savo kailiu patyrė, jog smurto aukų valstybė negina, ir jai buvo labai skaudu, kai apylinkės teismas D. Guliną buvo nusprendęs palikti laisvėje.
„Lietuva kenčia nuo smurto, kiekvieną dieną turime pranešimų, todėl nemanau, kad tai yra adekvati bausmė, manau, jog tai yra absurdas, – kalbėjo M. Kvietkienė. – Tokia bausmė reiškia, kad aš atėmiau žmogui gyvenimą, bet toliau galiu vaikščioti laisvėje. Kita auka gali būti ne mano sūnus, gali būti kažkieno kito sūnus ar dukra. Aš manau, kad tai yra absurdas.“
„Pasakysiu atvirai: nesibaigiantis lėtas kasdienis košmaras matant merdintį sūnų, kuris kažkada buvo sveikas, stiprus ir protingas, planavęs gyvenime daug pasiekti, yra baisiau už staigią mirtį, – neslėpė moteris. – Ištikus biologinei mirčiai prasideda gedėjimas, o šiuo atveju mes sūnaus mirtį ir gedulą išgyvensime du kartus.“