„Kada iš Lietuvos išvyko antrasis partijos sekretorius Nikolajus Mitkinas, kuris šiaip ar taip buvo odiozinė figūra, buvo įvedęs baisiausią Vasario 16 šventimo persekiojimą, net patys partiečiai rašė, kad tai, švelniai tariant, buvo nevalyvas žmogus, jo vietą užėmė V. Beriozovas. Ir iš esmės taip buvo išlaikytas Maskvos įvestas siekis, kad antruoju partijos sekretoriumi būtų rusas, bet jis buvo vietinis – Lietuvos rusas – kompromisinė figūra, kuri, manyčiau, tuo laikotarpiu buvo pati tinkamiausia“, – DELFI teigė Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto docentas Algirdas Jakubčionis.
„Jis buvo vienas tų komunistų, kurie įsiliejo į naujos Lietuvos kūrimą“, – V. Beriozovo veiklą nepriklausomybės laikotarpiu apibūdino A. Jakubčionis.
Č. Juršėnas: jo bendradarbiavimas su KGB nebuvo patvirtintas
„Jis į Lietuvos istoriją įėjo tuo, kad po daugelio metų pirmąkart tapo antruoju Komunistų partijos sekretoriumi toje nesavarankiškoje, nuo Maskvos priklausiusioje partijoje. Drąsesni komunistai sutarė ir po to, kai Brazauskas išrinktas I sekretoriumi, kitas žingsnis buvo V. Beriozovo išrinkimas vietoje liūdnai pagarsėjusio N. Mitkino“, – teigia Lietuvos socialdemokratų partijos garbės pirmininkas, nepriklausomybės akto signataras Č. Juršėnas.
Č. Juršėno aiškinimu, paskui V. Beriozovas kartu su Vincu Justu Paleckiu, Algirdu Brazausku, intelektualais, kūrybinių sąjungų nariais daug padarė 1989 m. ruošdami 20-ąjį kompartijos suvažiavimą, kuriame Lietuvos komunistų partija tapo savarankiška ir atsiskyrė nuo Maskvos.
„Tame suvažiavime jis išrinktas II savarankiškos kompartijos sekretoriumi. Tai svarbiausias dalykas, nes savarankiškos kompartijos sukūrimas reiškė labai didelį žingsnį kelyje į nepriklausomybę. Anoje sistemoje partija buvo visos Tarybų Sąjungos politinis ir kitoks stuburas, V. Beriozovas buvo tarp tų, kurie padėjo laužyti tą stuburą“, – pasakojo Č Juršėnas.
Pasak Č. Juršėno, išrinktas į Aukščiausiąją Tarybą. V. Beriozovas, kaip ir sąjūdininkai, balsavo už nepriklausomybės atkūrimą. „Jei reikėtų charakterizuoti kaip žmogų, tai buvo ir išmanantis, ir žmoniškas – tą labai svarbu pabrėžti“, – teigė V. Beriozovo amžininkas.
1990–1992 m. V. Beriozovas buvo Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos deputatas, kairiųjų frakcijos pirmininko pavaduotojas, 1992–1994 m. patarinėjo prezidentui A. Brazauskui.
Nepriklausomybės metais V. Beriozovas kaltintas bendradarbiavęs su KGB.
Č. Juršėno teigimu, parlamente V. Beriozovo bendradarbiavimas su saugumu nepatvirtintas. „Tai parlamente nebuvo patvirtinta, Virgilijui Čepaičiui buvo patvirtinta, o jam – ne. Antra vertus, jo bendradarbiavimas buvo toks, kad jis pirmaisiais pokario metais buvo vertėjas – tai visai kitas atvejis ir jis neslėpė šių dalykų, nebuvo joks slaptas bendradarbis“, – aiškina Č. Juršėnas.
V. Beriozovo priklausymu KGB abejoja ir A. Jakubčionis. Istoriko teigimu, aukšti partijos veikėjai vadovavo KGB, tačiau nebūdavo informatoriais ar panašiai.
2000 m. V. Beriozovas apdovanotas Lietuvos Nepriklausomybės medaliu.
Č. Juršėnas atkreipė dėmesį, kad iš 124 signatarų jau mirę 26.