Ketvirtadienio rytą atvykęs į Vilniaus apygardos teismą, V. Landsbergis buvo sutiktas aplodismentų. Profesorių palaikyti atvyko Nepriklausomybės kovų dalyviai, jaunieji konservatoriai, įsisegę kritusių kovoje už laisvę vieningą ženkliuką - Neužmirštuolės žiedą.
Teismui pasiteiravus, ar atvyko nukentėjusiųjų, Lietuvos Nepriklausomybės gynimo Sausio 13-osios brolijos pirmininkas Kasparas Genzbigelis pareiškė, kad daugelis jų negali atvykti į posėdžius, nes yra suluošinti, piktinosi, kad jiems, priešingai nei kaltinamiesiems, nepaskirti advokatai. Vis dėlto į posėdį atvyko du nukentėjusieji. Vėliau viena iš jų, per tragiškus įvykius prie televizijos bokšto buvusi ir akustinę traumą gavusi Eglė Jacikevičienė prisipažino pasigendanti didesnio valstybės dėmesio.
Pradėjęs liudyti V. Landsbergis teismui įteikė savo knygą "Kaltė ir atpirkimas apie Sausio 13-ąją" su Sausio 13-osios bylos dokumentais.
"Vyksta Sausio 13-osios nusikaltėlių teismas, leiskite man pavartoti šį žodį. Turi būti tiriamas visas nusikaltimas, o ne tik (teisiami, - ELTA) du asmenys, dalyvaujantys teisme", - teigė V. Landsbergis. Jis siūlė kaltinamuosius vertinti kaip karo nusikaltėlius. Pasak profesoriaus, 1991 metų Sausio įvykiai turi būti laikomi Sovietų Sąjungos įvykdytu Lietuvos užpuolimu, be to, tokią poziciją buvo išsakiusi ir jo vadovaujama Aukščiausioji Taryba.
Teismui V. Landsbergis aiškino, kad Rusija tuomet, kaip ir šiuo metu, naudojo hibridinio karo metodus, propagandą, 1991-ųjų įvykiuose įžvelgė alegorijas su dabartiniais įvykiais Ukrainoje, pateikė faktus, kad tuomet šalyje buvo karo sąlygos.
"Tai buvo sovietų agresija, naudojant hibridines priemones, kurios tęsiasi iki šiol (apsimetant, - ELTA), neva tai ne karas. (...)", - kalbėjo Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas.
V. Landsbergio teigimu, Sausio 13-osios įvykiuose KGB specialiosios paskirties "Alfa" būrys, dalyvavęs šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą ir Konarskio gatvėje esantį Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos pastatą, negalėjo būti panaudotas be SSRS prezidento Michailo Gorbačiovo nurodymo.
"Alfa" galėjo būti naudojama tik prezidento nurodymu, tai teismas gali patikrinti. Agresorius turėjo ir sąmokslininkų Lietuvos viduje. Tai rodo veiksmų derinimas. (...) M. Gorbačiovas apie padėtį mažų mažiausiai žinojo iš Mykolo Burokevičiaus ir kitų agentų. Tuo pačiu vyko propagandinis karas per KGB rezidencijas šalyse. (...) SSRS pradėjo nepaskelbtą karą", - liudijo V. Landsbergis.
V. Landsbergis siūlė kelti M. Gorbačiovo atsakomybės klausimą, pasigedo, kodėl jis nėra teisiamas ar apklausiamas kaip liudytojas šioje byloje.
"Tarkim, kažkokia aukštesnė valia ir galia draustų kelti šį klausimą, net ir Lietuvos teismas. Ar yra aukštesnė valdžia už Lietuvos teismą? Atrodo, kad per 25 metus (Nepriklausomybės metus, - ELTA) yra aukštesnė valia", - sakė jis.
"Aš manau, kad nėra būtinai tiesiogiai labai suinteresuotų, kurie taip draskytųsi marškinius ant krūtinės dėl M. Gorbačiovo, bet yra politiniai dalykai. Aišku, kad aukštoji valdžia Maskvoje, kuri kam nors Lietuvoje galbūt yra dar aukštoji valdžia, to nenori. Jie irgi nekenčia M. Gorbačiovo, jie galėtų jį "pakišti", atiduoti, bet, manau, jie supranta, kad, suvedus sąskaitas su M. Gorbačiovu, jiems kaip valstybei būtų negerai, todėl pragmatiškai dengia M. Gorbačiovą. O pas mus M. Gorbačiovas paklusniai dengiamas", - vėliau patikslino V. Landsbergis.
Vėliau po teismo posėdžio V. Landsbergis žurnalistams neprognozavo šios bylos baigties, nenorėdamas daryti įtakos jai. V. Landsbergis sutiko su tuo, kad nukentėjusiems valstybė rodo per mažai dėmesio, jie neturi advokatų.
"Absoliučiai teisu. Aš, jeigu kur nors galėsiu, tai pasakysiu, kad teismas turi sudaryti lygias galimybes aukoms ir skriaudėjams, aukoms ne mažesnes galimybes ginti savo teises. O čia nėra sudaroma", - nuogąstavo profesorius. Vis dėlto klausiamas, kodėl taip nėra, nurodė pinigų trūkumą.
"Teisingumas nėra toks svarbus kaip pinigai", - ironizavo konservatorių patriarchas Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas V. Landsbergis. Jis taip pat įvertino, kad ikiteisminis tyrimas šioje byloje buvo "suvaržytas, nepilnas, ir matyt, šališkas, kai kurių ribų neperžengti". Esą tas pats yra Medininkų žudynių byloje.
Po pertraukos, po pietų teismas apklausia Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarą Egidijų Bičkauską, kuris buvo Lietuvos atstovas Maskvoje.
Prieš tai buvusiuose posėdžiuose teismas apklausė vienintelius iš daugiau nei 60 kaltinamųjų posėdžiuose dalyvaujančius ir dėl karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui teisiamus Rusijos piliečius Genadijų Ivanovą ir Jurijų Melį. Kaltinamieji - buvę sovietų kariškiai - jiems pareikštus kaltinimus neigia.
Ši byla savo apimtimi ir kaltinamųjų skaičiumi - viena didžiausių baudžiamųjų bylų nepriklausomos Lietuvos teismų istorijoje.
Nukentėjusiųjų šioje byloje - beveik 500, liudytojų - apie 1 tūkst. Bylą sudaro 709 tomai, iš kurių vien kaltinamasis aktas - 13 tomų. Kaltinamuosius gina 65 advokatai.
65 baudžiamojon atsakomybėn patraukti asmenys yra kaltinami dėl tarptautinės teisės draudžiamo elgesio su žmonėmis, tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų žudymo, tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų žalojimo, kankinimo ar kitokio nežmoniško elgesio su jais ar jų turto apsaugos pažeidimo, draudžiamos karo atakos, uždraustų karo priemonių naudojimo.
Kaltinamiesiems, gyvenantiems užsienyje, apie teismo posėdžius pranešta per Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją, papildomai išsiuntus šaukimus kaltinamųjų gyvenamosios vietos adresu. Kaltinamiesiems yra pranešta, kad, jiems nusprendus dalyvauti teismo posėdžiuose, bus stabdomas Europos arešto orderių vykdymas garantuojant nevaržomą kaltinamųjų atvykimą į Lietuvą ir judėjimą Lietuvos Respublikoje.
1991 m. sovietų kariniams daliniams bandant užimti Televizijos bokštą, Spaudos rūmus ir Lietuvos radijo bei televizijos pastatą, iš viso žuvo 14 žmonių.