„Turėtų pasaulis visiškai pasikeisti, įskaitant Rusiją. To turbūt neįvyks jų (nusikaltimo vykdytojų - BNS) gyvenimo trukmės ribose“, - apie tikimybes nuteisti Medininkų žudikus BNS sakė V. Landsbergis, ketvirtadienį dalyvavęs žudynių aukų pagerbimo ceremonijoje.
Anot jo, Medininkų, Sausio 13-osios bylose svarbesnis dalykas nei konkreti bausmė yra pats nusikaltimo vykdytojų ir kaltininkų įvardijimas.
Politiko teigimu, Rusija savo nusikaltimų dangstymo metodų nepakeitė per 23 metus, o ryžto atvirai išsakyti tiesą šiandien ypač trūksta Europos valstybėms.
„Nusikaltėliai yra ne vien tiesioginiai žudikai, bet ir tie, kurie duoda ginklus - ar tai būtų kalašnikovas, ar tai būtų „Buk“ (priešlėktuvinė raketų sistema - BNS). Svarbu, kas instruktavo, kas atsiuntė savo aukštos kvalifikacijos šaudytojus, kad atliktų juodą darbą ir paskui dingtų už sienos. Scenarijus nesikeičia. Bet gaila, kad nesikeičia ir nusikaltėlių įvardijimo metodika. Bijoma pasakyti, kad Rusija - teroristinė valstybė (...). Daug politikos šulų yra išmokę politikos pamokas, kad didelis šeimininkas supyks vien dėl kai kurių keliamų klausimų ir dėl reikalavimų. Europa nelaisva nuo to monstro iki šiol“ , - BNS sakė V. Landsbergis.
Savo kalboje, išsakytoje per pagerbimo ceremoniją, jis taip pat lygino Medininkų įvykius su 2010-ųjų lėktuvo katastrofa Rusijoje prie Smolensko, kur žuvo beveik 100 aukščiausio rango Lenkijos politikų ir pareigūnų, taip pat su Gruzijos ir Rusijos karu 2008-aisiais Pietų Osetijoje, dabartiniais Ukrainos įvykiais, ypač su 300 civilių skraidinusio lėktuvo numušimu Rytų Ukrainoje. Anot jo, visas šias tragedijas sieja Rusijos „požiūris į nusikaltimą ir aukas“.
„Įvykiai Europoje po Medininkų žudynių kartojasi, tuo pačiu stiliumi - ne tik žudymo, bet ir nusikaltimo dangstymo, nusikaltėlių prieglaudos stiliumi“, - sakė V. Landsbergis.
Dėl užtrukusio Medininkų bylos tyrimo jis ragino dalį kaltės prisiimti ir Lietuvą - esą buvo galima užtikrinti, kad dalis įrodymų nebūtų sunaikinti, liudininkai būtų tinkamai apklausti. V.Landsbergis taip pat išreiškė nuomonę, jog byla būtų sulaukusi senaties termino, „jei ne prezidentės parodyta iniciatyva ir pastangos“.
„Ar čia nebuvo galima apsaugoti vietos, apsaugoti visus įkalčius, juos surinkti, prižiūrėti, kad jie nedingtų teisėsaugos institucijose, kas vyko ir vyko? Kad liudininkai būtų tikrai apklausti, o bet kokiu jų pasakymu nebūtų lengvai tikima - štai, atlikome pareigą, paklausėme, o jis ką nors atsakė. Gal čia buvo okupuota teritorija? Gal Lietuva tebėra okupuota teritorija, kurioje veikia paliktos okupantų jėgos?“ - klausė V. Landsbergis.
D. Grybauskaitė: tai tragedija, kurios akivaizdoje iš naujo įvertinome, kas yra Laisvė
„Prieš 23-ejus metus Medininkų pasienio poste įvykdytos žudynės tapo visos Lietuvos tragedija, kurios akivaizdoje iš naujo įvertinome, kas yra Laisvė. Didžiuokimės visais, kurie padėjo Lietuvai išlikti. Būkime tie, kurie saugo ir kuria savo valstybę kasdien!“, - teigė D. Grybauskaitė.
Jo pareiškimą perdavė prezidentės spaudos tarnyba.
T. Šernas: tai yra pavojus visiems mums
Prieš 23 metus įvykęs septynių pasieniečių nužudymas suteikė Lietuvai patirties, kuri šiuo metu yra itin aktuali visai Europai, sako vienintelis Medininkų žudynes 1991-aisiais išgyvenęs buvęs muitinės pareigūnas Tomas Šernas.
„Manau, kad visos aukos yra ne veltui - mes norėjome laisvės. Dabar turime galimybę eiti savo keliu, būti mažiau stumdomi, turime galimybę paprotinti mūsų bendražygius Europos Sąjungoje“, - BNS sakė T. Šernas, ketvirtadienį dalyvaudamas pagerbiant žuvusius bendražygius istoriniame Medininkų pasienio poste.
T. Šerno teigimu, nors Rusija atsisako perduoti įtariamuosius Lietuvai, jie jau yra „nuteisti morališkai“.
Pasak jo, nusikaltimų neigimo scenarijus per daugiau nei dvidešimt metų Rusijoje nepasikeitė, o tai parodo ir įvykiai Ukrainoje.
T. Šernas taip pat pasidžiaugė Lietuvoje sustiprėjusiomis patriotinėmis nuotaikomis.
„Pastebėjau, kad šiemet prisiekė rekordinis šaulių skaičius, taip pat rekordinis skaičius komandų dalyvavo bėgime, skirtame Medininkų minėjimui. Tie dalykai daug ką reiškia, mūsų atmintyje šis įvykis suvokiamas, kad tai yra svarbu,svarbu mąstant, kokie turi būti mūsų ateities planai, kaip turime saugotis, gerbti vienas kitą (...). Patriotizmo nereikia mistifikuoti - jis toks pat natūralus dalykas, kaip savo aplinkos nešiukšlinimas. Tai yra natūralus atsakymas į tuos judesius, kurie vyksta aplink Lietuvą“, - sakė T. Šernas.
Tuo metu vieno iš nužudytųjų Stanislovo Orlavičiaus sūnus Šarūnas Orlavičius BNS sakė neabejonantis, kad be Sausio 13-osios ir be Medininkų aukų Lietuvos kelias į nepriklausomybę galėjo būti sudėtingesnis.
Jis taip pat teigė, jog norėtų sulaukti akistatos su visais tėvo žudikais.
„Tikrai norėčiau, bet turbūt tai bus neįmanoma. Gal kada nors gyvenime. Duok Dieve, jei jie bus išduoti Lietuvai. Bet kol Rusija nepakeis savo sovietinių pažiūrų, mes juos matysime kaip savo ausis“, - neabejojo jis.
L. Graužinienė: Medininkų žudikai nebus palikti ramybėje
Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė sako, kad Lietuva nepaliks žudikų ramybėje, nors Rusija ir atsisako išduoti įtariamuosius.
„Neturime nuleisti rankų ir palikti žudikų ramybėje, nors žinant dabartinę geopolitinę situaciją užduotis Lietuvai vykdyti teisingumą tampa dar sudėtingesnė“, – sakė parlamento vadovė, dalyvavusi minėjime prie Medininkų memorialo Vilniaus rajone.
Žuvę Medininkų pasienio kontrolės posto pareigūnai ketvirtadienį taip pat bus pagerbti Antakalnio kapinėse. Čia prie jų kapų bus padėtos gėlės, kalbama malda. Žuvusieji Antakalnio kapinėse bus pagerbti tylos minute.
Septynių sovietų nužudytų Lietuvos pareigūnų atminimui pagerbti skirti renginiai ketvirtadienį prasidės šv. mišiomis Vilniaus arkikatedroje bazilikoje. Vėliau vyks minėjimas prie Medininkų memorialo Vilniaus rajone bei žuvusiųjų pagerbimas Antakalnio kapinėse.
1991-ųjų liepos 31-osios naktį Medininkų pasienio kontrolės poste buvo šaltakraujiškai nužudyti septyni savo pareigas ėję Vidaus reikalų ministerijos Policijos departamento greitojo reagavimo rinktinės „Aras“ policininkai Mindaugas Balavakas ir Algimantas Juozakas, Policijos departamento Kelių policijos valdybos policininkai Juozas Janonis ir Algirdas Kazlauskas, Muitinės departamento Vilniaus muitinės inspektoriai Antanas Musteikis ir Stanislovas Orlavičius. Muitininkas Ričardas Rabavičius nuo šautinių žaizdų galvoje mirė ligoninėje rugpjūčio 2-ąją.
Vienintelio sunkiai sužeisto muitinės pareigūno Tomo Šerno gyvybę medikams pavyko išgelbėti.
Nusikaltimą prokurorai kvalifikuoja kaip nusikaltimą žmoniškumui, įtariamaisiais dėl šių nusikalstamų veikų pripažinti Rusijos piliečiai Andrejus Laktionovas, Česlavas Mlinykas bei Aleksandras Ryžkovas. Juos Rusija atsisako išduoti Lietuvai.
Dėl šio nusikaltimo kol kas nuteistas tik vienas asmuo - 2011 metų pavasarį Vilniaus apygardos teismas Latvijos pilietį, buvusį omonininką Konstantiną Michailovą įkalino iki gyvos galvos.
Šį nuosprendį skundę Lietuvos prokurorai siekia, kad K. Michailovas būtų nuteistas už nusikaltimus žmoniškumui. Nuosprendį skundė ir nuteistasis, kuris neigia savo kaltę.