Anot V. Landsbergio, 1990 metais pasitraukdamas iš sovietų užsienio reikalų ministro pareigų E. Ševardnadzė drąsiai perspėjo pasaulį apie gresiantį pučą, tačiau savo veikla nepritarė Baltijos šalių nepriklausomybei.

Eduardas Ševardnadzė, Michailas Gorbačiovas
„E. Ševardnadzės atsistatydinimas iš Sovietų Sąjungos užsienio reikalų ministro posto buvo labai stiprus politinis ir diplomatinis žingsnis, perspėjimas, kuris turėjo būti išgirstas, bet vistiek nebuvo išgirstas. Jis pasakė, kodėl atsistatydina: todėl, kad Sovietų Sąjungoje artėja karingas, reakcingas perversmas. Jėgos, kurios yra priešiškos Michailo Gorbačiovo pradėtoms reformoms ir kurios nori viską pasukti atgal, užgniaužti atsiradusias laisves, grįžti prie stalinistinės diktatūros, ruošiasi tam perversmui - Ševardnadzė savo atsistatydinimu ir viešu pareiškimu perspėjo Sovietų Sąjungą ir pasaulį“, - BNS sakė V. Lansbergis.

Jis tvirtino, kad tuomet E. Ševardnadzė elgėsi „labai drąsiai ir ryžtingai“ bei neatmetė, kad įtakos jo apsisprendimui atsistatydinti iš antrų pagal svarbą užsienio politikoje pareigų SSRS turėjo ir Tbilisyje 1989-ųjų kovą įvykusios žudynės, kai rusų kariškiai ginklu malšino šalyje kilusius protestus.

V. Landsbergio teigimu, nepaisant pademonstruotos drąsos, E. Ševardnadzės, kaip politiko, neįmanoma vertinti vienareikšmiškai, nes būtent jis pokalbiuose su Vakarais dėl Baltijos šalių nepriklausomybės bandė įtikinti, kad šio žingsnio palaikyti nereikia, nes jis būtų žalingas visiems.

„Jis tuomet vykdė Sovietų Sąjungos pavedimą ir funkcijas, įtikinėjo, kad Lietuvos remti nereikia, nes tai pakenks M. Gorbačiovo politikai, prasidėjusioms reformoms. Ten mes, žinoma, buvome oponentai - man ir kitiems teko įtikinėti, kad yra ne taip, kad būtent Lietuvos ėjimasį demokratiją gali paskatinti Sovietų Sąjungos permainas, o ne atvirkščiai“, - sakė pašnekovas.

Jis pats teigė susitikęs su E. Ševardnadze tik kartą.

A. Saudargas: įsiminė kaip itin patyręs politikas

Pirmasis Lietuvos užsienio reikalų ministras atkūrus nepriklausomybę Algirdas Saudargas sakė, jog E. Ševardnadzė jam įsiminė kaip itin patyręs politikas, pabrėžė jo sprendimo atsistatydinti reikšmę.

Algirdas Saudargas
„Jis buvo vienas svarbiausių M.Gorbačiovo derybininkų, mums jis buvo oponentas Sovietų Sąjungoj, bet jis buvo nuosaikesnis. Kai buvo sovietų ministras, tada atsistatydino prieš sausio įvykius, prieš tai įspėjęs apie gresiantį perversmą, turbūt labiausiai įsiminė iš tų laikų šis jo žingsnis“, - BNS sakė europarlamentaras A.Saudargas.

A.Saudargas su E.Ševardnadze susitikęs asmeniškai pasakojo buvęs kartą, 2000 metais.

„Aš su juo susitikau tik 2000-aisiais, kai jis buvo Gruzijos prezidentas. Aš buvau Gruzijoj, jis mane priėmė, turėjau pokalbį su juo. Kaip bevertintume jį iš politinio taško, jis iš tikrųjų buvo labai patyręs politikas, nuosaikus, net perspėjo dėl pučistų veiklos“, - reziumavo A.Saudargas.

Č. Juršėnas: E.Ševardnadzei rūpėjo geri santykiai su Lietuva

Buvusiam Gruzijos prezidentui E. Ševardnadzei rūpėjo geri santykiai su Lietuva ir, kiek galėjo, jis stengėsi jų plėtrai, sako buvęs Seimo pirmininkas, Kovo 11-osios Nepriklausomybės atkūrimo Akto signataras socialdemokratas Česlovas Juršėnas.

Č.Juršėnas sako prieš keletą metų susitikęs su E.Ševardnadze ir tuomet kartu prisiminę sovietų bloko byrėjimą, Lietuvos kelią į nepriklausomybę.

Česlovas Juršėnas
„Būdamas tarpparlamentinėj konferencijoj prieš keletą metų aš jį aplankiau namuose. Dar jis buvo gana stiprus ir mes prisiminėm senus laikus, mūsų santykius ir konkrečiai jo ir Algirdo Mykolo Brazausko santykius. Kai A.M. Brazauskas ir mūsų beatsiskirianti ar jau atsiskyrusi Lietuvos komunistų partija nuo Sovietų Sąjungos komunistų partijos konstitutavosi, tuometinis Tarybų sąjungos užsienio reikalų ministras E.Ševardnadzė buvo tarp tų, kurie palaikė A.M.Brazauską, mums tai buvo labai svarbu, čia jo labai svarbus indėlis“, - BNS sakė Č.Juršėnas.

Jis pažymėjo ir E.Ševardnadzės atsistatydinimą 1990 metais, protestuojant prieš „artėjančią diktatūrą“. „Antras dalykas, kai E.Ševardnadzė ėmė ir atsistatydino, protestuodamas prieš tai, kas dedasi tuometinėj Tarybų sąjungoj, tai buvo jo asmeninis ir kartu platesnis žingsnis, parodantis, kas gali atsitikt Tarybų sąjungoj, o šiek tiek vėliau atsitiko - 1991-ųjų pučas. Tai du dalykai, kuriuos visų pirma pabrėžčiau“, - kalbėjo Č.Juršėnas.

„Mūsų santykiai buvo draugiški ir jaučiau, kad E.Ševardnadzei rūpi geri santykiai su Lietuva, ir, kiek nuo jo priklausė, tie santykiai buvo plečiami. Gaila, kad neliko dar vieno žmogaus, kuris buvo reikšmingas Michailo Gorbačiovo pertvarkos laikais, kuris prisidėjo prie tos pertvarkos įgyvendinimo, ir jei imsime tarptautinius santykius, jis prisidėjo ir prie tarptautinės įtampos mažinimo, tai santykių su užsienio valstybėmis gerinimas, Vokietijos suvienijimo klausimas, visuose šituose dalykuose jis dalyvavo“, - pasakojo signataras.

Č.Juršėno vertinimu, vadovaudamas Gruzijai E.Ševardnadzė vykdė gana provakarietišką politiką, tačiau ir neužkirto kelio šalyje įsigalėti korupcijai. „Drįstu vertinti, kad jis būdamas Gruzijos prezidentu vykdė gana provakarietišką politiką, pavyzdžiui, jį Rusija spaudė kaltindama, girdi, jis palaiko čečėnus, suteikdamas jiems prieglobstį. Bet jam nepasisekė atkurti Gruzijos suvereniteto Abchazijos, Pietų Osetijos srityse, ir, čia visoms buvusioms tarybinėms valstybėms būdinga, prie jo radosi, nors ir iki jo buvo, korupcija“, - kalbėjo Č.Juršėnas.

A.Valionis: geri darbai turbūt nustelbs nesėkmes

Buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Antanas Valionis teigia, kad E. Ševardnadzė buvo prieštaringa asmenybė, o jo svarbūs darbai turbūt nustelbs nesėkmes. Manau, kad geri jo darbai daugiau lėmė negu blogi darbai arba nesėkmės“, - BNS pirmadienį sakė A.Valionis.

Jis teigė, kad eidamas Lietuvos užsienio reikalų ministro pareigas su tuometiniu Gruzijos prezidentu buvo susitikęs apie penkis kartus. A.Valionis Lietuvos diplomatijai vadovavo ir per 2003 metų „Rožių revoliuciją“, kuri nuvertė E.Ševardnadzę ir atvedė į valdžią Michailą Saakašvilį.

Pasak diplomato, vienas iš svarbiausių E.Ševardnadzės palikimų yra jo pastangos reformuoti Sovietų Sąjungą, kai 1985-1990 metais jis ėjo užsienio reikalų ministro pareigas.

Antanas Valionis
„Vienas iš svarbiausių jo darbų buvo bandymas demokratizuoti Sovietų Sąjungą, būnant vienu iš paskutinių užsienio reikalų ministrų. Jeigu M.Gorbačiovas bandė tik šiek tiek reformuoti sistemą, bet išsaugoti režimą ir nesuvaldė situacijos, tai jo tokie bendradarbiai kaip Jakovlevas ir Ševardnadzė tikrai norėjo demokratizuoti ir išlaisvinti pavergtas respublikas. Jo atsistatydinimas prieš Maskvos pučą tai pademonstruoja“, - sakė A.Valionis.

Jis pažymėjo, kad E.Ševardnadzė buvo vienas iš tų politikų, kurie ėję aukštas pareigas Sovietų Sąjungoje vėliau užėmė įtakingas pareigas ir nepriklausomoje šalyje.

„Tai buvo labai prieštaringa figūra, perėjusi visą nomenklatūros kelią Sovietų Sąjungoje ir radusi vėliau stiprią vietą naujoje tvarkoje po Sovietų Sąjungos griuvimo. Tokių buvo keletas - galima paminėti ir Nazarbajevą, ir Alijevą, ir mūsų prezidentą Brazauską, tarp jų, be abejo ir Ševarnadzę“, - sakė A.Valionis.

2000-2006 metais ministro pareigas ėjęs A.Valionis sakė, kad 1995-2003 metais vadovaudamas Gruzijai E.Ševardnadzė padarė ir nemažai klaidų, tačiau visuomet buvo atviras politikas.

„Man teko su juo susitikti keturis ar penkis kartus jau kai jis buvo Gruzijos prezidentas. Ta jo veikla buvo nevienareikšmiška, ne viską jo valdoma valstybė susitvarkė ir išprovokavo nepasitenkinimą ir revoliuciją. Visą laiką mačiau to žmogaus nuoširdumą, atvirą kalbą. Neformaliuose pokabiuose jis ne kartą pasakojo apie savo nuotykius, jei taip galima sakyti, įvairiose sudėtingose situacijose. Tai buvo kartos produktas, padaręs didelę įtaką pasauliui, Sovietų Sąjungai, taip pat ir Lietuvai“, - BNS sakė A.Valionis.

Gruzijos ambasadorė Lietuvoje: E. Ševardnadzė buvo tarptautinės reikšmės politikas

Velionis Gruzijos prezidentas Eduardas Ševardnadzė buvo tarptautinės reikšmės politikas, kuris svariai prisidėjo prie Šaltojo karo pabaigos, sako Gruzijos ambasadorė Lietuvoje Khatuna Salukvadzė.

„Buvęs Gruzijos prezidentas E. Ševardnadzė daug prisidėjo įtvirtindamas Gruzijos geopolitinį vaidmenį moderniame pasaulyje. Jis buvo tarptautinės reikšmės politikas, kurio indėlis svarbus baigiant Šaltąjį karą ir kuriant naują pasaulio tvarką“, - BNS pirmadienį sakė diplomatinės misijos vadovė.

Ambasadorė pažymėjo, kad velionis prezidentas siekė Gruzijos suartėjimo su NATO ir Rusijos bazių išvedimo iš Gruzijos.

Anot Kh. Salukvadzės, Gruzijos premjeras Iraklis Garibašvilis įsteigė komisiją valstybinėms laidotuvėms organizuoti.

Diplomatas R. Degutis: iš tikrųjų asmenybė išėjo didelė

Diplomatas Ričardas Degutis, kuris yra ambasadoriavęs Gruzijoje, buvusį šios valstybės vadovą Eduardą Ševardnadzę apibūdina kaip didelę asmenybę, ypač nusipelniusią savo šaliai per pirmąją savo kadenciją prezidento poste.

Šiuo metu Lietuvos ambasadoriaus Latvijoje pareigas einantis R. Degutis su pirmadienį mirusiu E.Ševarnadze daugiausia bendravo šiam jau pasitraukus iš politikos, reziduodamas Tbilisyje 2005-2008 metais, ir prisimena jį kaip atsiskyrėlį.

„Jis jau nebebuvo prezidentas, gyveno savo name atskirai ir pas jį užvažiuodavau kartas nuo karto, gal po porą kartų į metus. Jisai, kiek man tekdavo su E.Ševarnadze bendrauti, per tuos metus taip ir nelaikė, kad Rožių revoliucijos įvykiai buvo teisėti, kad jis buvo teisėtai nušalintas nuo valdžios, bet jisai laikė, kad jisai priėmė politinį sprendimą - pasielgė taip, kaip tuo metu buvo šaliai geriau, kad nesukeltų pilietinių neramumų - didesnių negu tuo metu jau buvo šalyje. Iš tikrųjų tas jo poelgis, matyt, tuo metu Gruziją ir išgelbėjo, sakyčiau, nors iš kitos pusės galima galbūt vertinti, kad jisai jau kai kurių tiesiog struktūrų nelabai ir valdė“, - BNS sakė R. Degutis.

Pasak ambasadoriaus, E.Ševarnadzei stojus prie Gruzijos vairo, šalis buvo labai sunkios būklės ir jis suvaldė situaciją, nors reikėjo tvarkytis ne tik su vidaus problemomis, bet ir, pavyzdžiui, su didžiuliu Rusijos spaudimu. Tuo metu nebaigta antroji kadencija buvo mažiau sėkminga.

„Pirmas jo valdymo periodas, pirma kadencija buvo vertinama labai pozityviai. Buvo iš esmės sukontroliuota situacija pačioje šalyje, įveiktos tos ginkluotos grupuotės, kurios egzistavo Gruzijoje, šalis priimta į Europos Tarybą. Na o antros kadencijos negalima įvertinti kaip teigiamos, kadangi deja, bet susidarė labai daug korupcinių interesų grupių ir iš tikrųjų 2003 metais, prieš tą Rožių revoliuciją, pavyzdžiui, visiškai nefunkcionavo vidaus reikalų sistema, nebuvo mokami ištisoms institucijoms atlyginimai“, - pasakojo R.Degutis.

Pas tuomet jau buvusį Gruzijos prezidentą su diplomatiniais reikalais užsukdavęs R.Degutis sakė, kad po Rožių revoliucijos atsiskyręs nuo viešumos, privačiai jis išsakydavo įdomių minčių.

„Į viską jisai žiūrėjo atsargiai. Bet, be abejo, ko iš to žmogaus neatimsi, tai tokio skvarbaus proto, labai labai stiprios analizės. Jis buvo vienas iš tokių to regiono lyderių, kuris susidūrė su labai nelengva istorijos dalimi. Kiek man tekdavo per tuos trejus metus su juo bendrauti, tai jisai gyveno, sakyčiau, atsiskyrėlio gyvenimą Tbilisio privačių namų rajone. Tuo metu jisai palaidojo žmoną, ją, beje, palaidojo namo kieme“, - pastebėjo ambasadorius.

Jis ryškiai prisiminė ir E. Ševarnadzės simpatijas Vokietijai.

„Iki pat to laiko išlaikė meilę Vokietijai, nes, matyt, jo, tuo metu Sovietų Sąjungos užsienio reikalų ministro, ryšiai su Vokietija aštuoniasdešimtųjų pabaigoje buvo labai glaudūs. Kiek jis pasakodavo, tas ryšys su Vokietija, meilė tam laikotarpiui, kada jie dirbo su vokiečiais dėl Vokietijos susivienijimo, buvo išlikusi“, - prisiminė ambasadorius.

„Iš tikrųjų asmenybė išėjo didelė“, - apibendrino jis.

E.Ševardnadzė mirė pirmadienį būdamas 86 metų amžiaus. Jis atliko svarbų vaidmenį eidamas Sovietų Sąjungos užsienio reikalų ministro pareigas Šaltojo karo pabaigoje 1985-1990 metais. Nuo 1995 metų jis buvo Gruzijos prezidentas, iš šių pareigų jis atsistatydino per 2003 metų Rožių revoliuciją.

E. Ševardnadzė mirė pirmadienį būdamas 86 metų amžiaus. Jis atliko svarbų vaidmenį eidamas Sovietų Sąjungos užsienio reikalų ministro pareigas Šaltojo karo pabaigoje 1985-1990 metais. Nuo 1995 metų jis buvo Gruzijos prezidentas, iš šių pareigų jis atsistatydino per 2003 metų Rožių revoliuciją.

Pirmadienį miręs 86-erių E. Ševardnadzė kaip paskutinis Sovietų Sąjungos užsienio reikalų ministras padėjo užbaigti Šaltąjį karą. Jis 1995-2003 metais ėjo Gruzijos prezidento pareigas.

Buvęs Gruzijos prezidentas E. Ševardnadzė, kuris kaip paskutinis Sovietų Sąjungos užsienio reikalų ministras padėjo užbaigti Šaltąjį karą, mirė pirmadienį.

1990 metų gruodį jis atsistatydino iš SSRS Užsienio reikalų ministro pareigų, protestuodamas prieš "artėjančią diktatūrą", taip pat išėjo iš Sovietų Sąjungos Komunistų partijos.

Eksprezidentui, kuris šaliai vadovavo nuo 1995 iki 2003 metų, buvo 86 metai - jis yra gimęs 1928-ųjų sausio 25 dieną.

Šaltinis
Temos
It is prohibited to copy and republish the text of this publication without a written permission from UAB „BNS“.
BNS
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (633)