„Aš matau kelias versijas. Viena iš jų – dirbant šiai administracijos direktorei tikrai „kietai“ buvo valdomas miesto turtas, ir dėl to buvo gana nemažai konfliktinių situacijų su gana įtakingomis personalijomis Vilniaus mieste“, – kalbėdamas su DELFI, pabrėžė V. Martikonis.
Jis siūlė: galima pažiūrėti į Kirdiejų rūmų istoriją. Šių rūmų pastatai, esantys prie pat sostinės Bernardinų sodo, nuosavybės teise didžiąja dalimi priklauso Vilniaus savivaldybei, tačiau iki 2033 metų yra išnuomoti bendrovei „Kirdiejų rūmai“. Jos akcininkai siejami su šiuo metu sunkumų ištiktu koncernu „Arvi ir Ko“.
Šių metų pradžioje DELFI rašė apie verslininkų ir savivaldybės konfliktą. Apleistų Kirdiejų rūmų nuomininkai tikino, kad norėtų investuoti į rūmų sutvarkymą, tačiau savivaldybė tam esą sudaro kliūtis. Miesto atstovai, savo ruožtu, aiškino, kad nuomininkai yra įsiskolinę daugiau kaip 400 tūkst. eurų ir nesilaiko sutarčių.
„Pavyzdžiui, galima žiūrėti į Kirdiejų rūmus – ten „Arvi“ interesai milžiniški, lobizmas įvairus buvo vykdomas. Tuos rūmus jie prieš 10-15 metų kažkokiu būdu buvo gavę, ne konkurso būdu, ir buvo įsipareigoję viską atstatyti, bet nieko nedarė, ir dabar apleisti stovi pastatai. O grupė, kaip žinia, buvo įtakinga“, – DELFI kalbėjo V. Martikonis.
Sostinės politiko teigimu, savivaldybės administracijoje buvo rengiami dokumentai nutraukti tą sutartį, galbūt kompensuojant verslininkams, „bet procesas vis buvo pristabdomas, nežinia, kieno rankomis“.
Pasisakė apie komandinį darbą
Pasak V. Martikonio, pastaruoju metu buvo kilę klausimų ir dėl kitų objektų, tokių kaip Menų inkubatorius („Menų spaustuvė“ – DELFI), privatus Montesori darželis, T. Liubertienės mokykla ir dar keleto.
„Dėl tokių objektų, kurių patalpos buvo panaudos pagrindais suteiktos, ir jau artėjo sutarčių pabaiga – 2018 metų pradžioje. Pagal mūsų visas tendencijas, iki šiol buvusias, logiškai, jiems po to galėjo tekti kažkokį nuomos mokestį mokėti, žinoma, minimalų, nes tai švietimo, kultūros dalykai, bet gal kai kur ir naujus konkursus skelbiant. Nes iki šiol jie konkursuose nedalyvavo ir prieš 10-15 metų jas (patalpas – DELFI) buvo gavę kaip dovanas. O visi šitie žmonės – irgi turintys įtaką aplinkai“, – užsiminė politikas.
Jo teigimu, dar viena galima A. Vaitkunsienės atleidimo versija – jos atidus žvilgsnis į parengtus dokumentus.
„Kaip bebūtų, administracijos direktorė tikrai nepuldavo kiekvieno dokumento aklai pasirašinėti – tą kas buvo liepiama daugmaž. Tiek plėtros dokumentų, tiek projektų, ar konkursų, paslaugų pirkimo. Gal šioje vietoje norima prieš ateinančius rinkimus turėti kažką tokio, kur tikrai būtų komandinis darbas – „daviau komandą, ir vykdoma komanda“, – ironizavo V. Martikonis.
Kalbėdamas su DELFI, jis tikino nemanantis, kad administracijos direktorės atleidimas įvyko Vilniaus mero liberalsąjūdiečio Remigijaus Šimašiaus iniciatyva.
„Nemanau, kad čia paties mero iniciatyva. Manau, kad tai jo artimiausios aplinkos iniciatyva“, – kalbėjo politikas.
Teikė skirtingas versijas
DELFI primena, kad Vilniaus administracijos direktorė A. Vaitkunskienė tik antruoju bandymu iš pareigų buvo atleista antradienį. Ją pakeitė mero patarėjas informacinėms technologijoms Povilas Poderskis.
Anksčiau A. Vaitkunskienė BNS teigė mananti, kad yra atleidžiama, nes neįtiko mero aplinkai dėl griežto požiūrio į savivaldybės lėšas.
„Manyčiau, kad yra kažkokios kitos priežastys, manyčiau, kad yra darytas poveikis merui iš jo politinių patarėjų aplinkos, kurie galbūt buvo ne viskuo patenkinti, galbūt buvo ne visiškai patenkinti mano griežtu požiūriu į savivaldybės biudžeto naudojimą ir kontrolę“, – kalbėjo A.Vaitkunskienė.
Ji neįvardijo, kas konkrečiai galėjo merui daryti įtaką.
Meras A. Šimašius tvirtino, kad administracijos direktorės atleidimą lėmė prasta projektų ir procesų vadyba, iškeltų administracijai uždavinių įgyvendinimo neužtikrinimas, destruktyvus požiūris į komandinį darbą, personalo valdymą. Anksčiau jis A. Vaitkunskienei negailėjo pagyrų dėl esą puikiai atliekamo darbo.
Pasitraukė dėl atleidimo
Prasidėjus įtampoms tarp A. Vaitkunskienės ir R. Šimašiaus, kilo nesutarimai Vilniaus savivaldybės Liberalų sąjūdžio frakcijoje. Keturi jos nariai – V. Martikonis, Justina Kašėtaitė, Mindaugas Mačernis ir Šarūnas Skučas paliko liberalsąjūdiečius ir įkūrė Racionalios veiklos skatinimo frakciją. Dėl to Liberalų sąjūdžio Vilniaus skyrius sustabdė jų narystę partijoje ir rekomendavo šiuos politikus šalinti iš savo gretų.
V. Martikonis neslėpė, kad vienas pagrindinių motyvų palikti Liberalų sąjūdžio frakciją buvo mero sprendimas atleisti A. Vaitkunskienę.
„Aš savivaldybėje dirbu 16 metų. Administracijos direktorių mačiau tikrai nemažai. Mano supratimu, A. Vaitkunskienė tai buvo geriausiai dirbusi administracijos direktorė per visą tą laiką. Galbūt dar kažkada Gintautas Paluckas (dabartinis Vilniaus vicemeras, Socaldemokratų partijos pirmininkas – DELFI) – buvo energingas, jaunas žmogus“, – kalbėjo V. Martikonis.
Jis sakė nekeliąs klausimų dėl P. Poderskio gebėjimų. „Bet dabar, likus pusantrų metų iki rinkimų, keisti direktorių, kuris suvaldė miesto finansus, kas yra svarbiausia, man atrodo rizikinga. Tuo labiau, kai nėra atleidimo motyvų. Dabar valdžia sako, kad sieja ambicingus tikslus su naujuoju administracijos direktoriumi. Paklausi, kokius, sako, kad po to atsakys. Tai ne tie motyvai“, – tvirtino V. Martikonis.