Visuomeninė Kauno mero Visvaldo Matijošaičio patarėja švietimo klausimams ginasi, kad mokykloje jokių rinkliavų ar stojamojo mokesčio nėra – tėvai patys per įsteigtą fondą savanoriškai remia mokyklą.
Kalba apie „įstojimo“ mokestį ir mėnesines „savanoroškas“ rinkliavas
FNTT atstovė spaudai Rūta Andriuškaitė DELFI patvirtino, kad tarnybos Kauno apygardos valdyboje „yra vertinamas ir analizuojamas gautas pranešimas, kuriame prašome išsiaiškinti dėl Kauno Panemunės pradinėje mokykloje galimai neteisėtai renkamo mokesčio iš mokinių tėvų“.
ŠMM taip pat patvirtina gavusi skundą. Kadangi skundas susijęs su finansiniais klausimais, ministerija nurodo paprašiusi išsamaus FNTT tyrimo.
DELFI gavo minėto skundo kopiją – juo kreipiamasi „dėl galimai neteisėtų Kauno Panemunės pradinės mokyklos direktorės bei administracijos veiksmų vykdant lėšų, renkamų iš tėvelių, apskaitą“.
Anot skundo, visoje Lietuvoje, kaip ir Kauno miesto savivaldybėje, mokyklos neturi teisės rinkti privalomų rinkliavų, kadangi Konstitucija vaikams reglamentuoja nemokamą mokslą. Tačiau, sakoma skunde, Panemunės mokykloje situacija kitokia.
„Pati mokykla laiko save elitine, skirta tik pasiturinčių tėvų vaikams, todėl „paprastų“ žmonių vaikai čia nelaukiami. Kodėl? Viskas prasideda nuo „įstojimo“ mokesčio. Šis kiekvienais metais kyla, ketvirtokai mokėjo apie 400 eur, šių metų pirmokų tėvams teko susimokėti po 500 eur. Ir tėvai moka, neklausdami kodėl, nes taip turi garantuotą vietą mokykloje. Jokių kvitų administracija už sumokėtus pinigus neteikia, nebent reikalauji, tuomet išduoda“, – aiškinama skunde.
Maža to, mokykloje kiekvieną mėnesį esą yra renkamos periodinės rinkliavos, kurios kasmet didėja. Kaip rašoma skunde, dabartiniai ketvirtokai ir trečiokai moka po 40 eur į mėnesį, jaunesni – po 50 eur.
„Šioms rinkliavoms rinkti yra nustatyti griežti reikalavimai, yra paskiriamas tėvelis iš klasės, kuris privalo surinkti pinigus iki kiekvieno mėnesio 5 dienos ir nunešti administracijai, tačiau jei nėra surenkama visa pinigų suma (t.y, iš kiekvieno mokinio tėvelio), administracija atsisako priimti pinigus. Tokiu būdu, tėveliai, atsakingi už pinigų surinkimą, skambučiais, el. laiškais „išmušinėja“ pinigus iš „skolininkų“, nors visur deklaruojama, kad parama yra savanoriška“, – dėstome skunde ŠMM ir FNTT.
„Faktą, jog tokie pinigai renkami, paliudyti gali tiek dabartinių mokinių tėvai, tiek buvusių mokinių tėvai, mokytojai ir buvę mokytojai“, – dėstoma skunde.
Kreipimesi priduriama, kad mokyklos direktorė V. Rupainienė yra Kauno miesto mero patarėja švietimo klausimais, taip pat „Vieningas Kaunas“ judėjimo narė, taigi turi miesto mero „priedangą“. Tą pačią mokyklą, rašoma skunde, lanko V. Matijošaičio anūkas.
Sulaukė skambučių iš mokyklos
Vieno praėjusiais metais mokyklą baigusio vaiko motina, kurios asmenybė DELFI žinoma, pasakojo, kad iš ŠMM apie skundą sužinojo Kauno miesto savivaldybė. Savivaldybė esą nutekino informaciją mokyklai, o tada mokykla tėvus pradėjo kviestis ir prašyti pasirašinėti kasos orderius, kad pinigai būtų legalizuoti.
„Mokytojai ir darbuotojai praėjusią savaitę, per atostogas, skambinėjo tėvams ir prašė atvažiuoti, sakė, kad direktorei reikia pagalbos kažką pasirašyti. Atvykus kišdavo pasirašyti kasos orderius“, – sakė moteris.
Pašnekovė, kurios vaikas pradinę mokyklą jau baigęs, sakė pati mokėjusi „stojimo“ mokestį, už kurį gavo kvitą. Tačiau už mėnesines rinkliavas, siekusias po 50 eurų, jos teigimu, jokie kvitai nebūdavo išduodami.
Direktorė: tėvai mokyklą remia savanoriškai
Panemunės pradinės mokyklos direktorė V. Rupainienė į DELFI klausimus sutiko atsakyti raštu.
– Ar skunde nurodytos aplinkybės yra teisingos?
– Esu supažindinta, jog pradėtas tyrimas dėl skundo. Skundo turinio nežinau.
– Ar tiesa, kad mokykloje yra „stojimo mokestis“, siekiantis 400-500 eur? Kodėl?
– Nėra jokio stojamojo mokesčio.
– Ar tiesa, kad mokykloje vykdomos mėnesinės rinkliavos, siekiančios 40-50 eur, už kurias neduodami kvitai? Kur dedamos surinktos lėšos?
– Mokykloje rinkliavos nerenkamos. Tėvai savanoriškai teikia paramą fondui. Kauno Panemunės pradinės mokyklos paramos fondas (juridinis asmuo) remia mokyklą. Taip gerinamos mokymo(si) ir ugdymo(si) sąlygos, įsigyjama moderniausių mokymo priemonių, vystomos IT, kuriamos poilsio ir laisvalaikio zonos, gamtamokslinių tyrinėjimų laukai, stiprinama mokyklos infrastruktūra.
– Į DELFI kreipęsi tėveliai pasakoja praėjusią savaitę sulaukę mokytojų ir kitų darbuotojų prašymų atvykti į mokyklą, o atvykę turėjo pasirašyti kasos orderius, patvirtinančius sumokėtas rinkliavas. Kodėl taip buvo elgiamasi?
– Kadangi tėvai laisvanoriškai remia Kauno Panemunės pradinės mokyklos paramos fondą, į šį klausimą galėtų atsakyti fondo valdyba ir buhalterė.
Pirmadienio vakarą telefonu atsiliepęs fondo valdybos pirmininkas Giedrius Barysas sakė vakarieniaujantis ir paprašė paskambinti antradienio rytą. Tačiau nei antradienio rytą, nei dieną jis į telefono skambučius neatsakė. G. Barysas buvo nepasiekiamas ir ketvirtadienio vakarą.
Savivaldybė: iki šiol jokių skundų nebuvome sulaukę
„Panemunės pradinė mokykla yra viena populiariausių mokyklų Kaune. Iki šiol jokių skundų dėl direktorės darbo nesame sulaukę“, – sakė šiuo metu atostogaujančio mero pavaduotoja Rasa Šnapštienė.
Švietimo sferą kuruojančios R. Šnapštienės teigimu, 2015 m. kovo mėnesį, praeitos kadencijos metu, savivaldybė šioje mokykloje buvo atlikusi planinį vidaus auditą. Jo metu buvo analizuojami mokyklos veiklos dokumentai, gautos lėšos ir jų panaudojimas. Audito išvados buvo teigiamos. Mokyklos vadovo veiklos ataskaita taip pat įvertinta gerai.
Neišgalinčių „savanoriškai“ paremti tiesiog nepriima?
Lietuvos tėvų forumo vadovui Audriui Murauskui Panemunės pradinė mokykla puikiai žinoma. Iki šiol A. Murauskas ją pateikdavo kaip pavyzdį, kviesdavo kitų mokyklų bendruomenes perimti gerąsias šios mokyklos patirtis – įsteigti fondą, legaliai rinkti pinigus ir juos naudoti mokyklos reikmėms.
A. Murausko teigimu, jei pinigai buvo renkami juos pervedant per banką ar mokant grynais pinigais su kasos pajamų orderiu, viskas teisėta. Tačiau jei bent dalis pinigų buvo renkama jų neforminant, tai jau nusižengimas. Jei tai pasitvirtins, bus svarbu išsiaiškinti, kur ir kaip neoficialūs pinigai buvo panaudoti, ar nenusėdo kieno nors kišenėje.
Pašnekovas tikisi, kad tai išsiaiškins FNTT. A. Murausko teigimu, svarbu, kad tėvai būtų neabejingi ir geranoriškai bendradarbiautų su specialiomis tarnybomis.
A. Murauskas atkreipė dėmesį, kad Panemunės mokykla yra valstybinė, tačiau jos veikimo metodai ir visuotinis mokestis demonstruoja nevalstybinės mokyklos veiklos principus. Jis atkreipė dėmesį, kad šalia Panemunės pradinės mokyklos yra kita mokykla, beje, ne tokia išpuoselėta. Jo pastebėjimu, ši mokykla priima visus aplinkinius, vietos gyventojus, o Panemunės pradinėje mokykloje Panemunės rajono vaikų mokosi vos keletas procentų.
„Klausimas, kodėl į tokią gražią mokyklą Panemunės tėvai nenori vesti savo vaikų? O gal vietinių vaikų, kurių tėvai neišgali sumokėti „savanoriškų“ įnašų į paramos fondą, ši mokykla tiesiog nepriima? Man susidarė įspūdis, kad savivaldybė specialiai nustato mažesnę aptarnavimo teritoriją šiai mokyklai, kad būtų galimybė priimti mokinius iš kitų rajonų, kurių tėvai sutinka remti mokyklą papildomais įnašais į šalia mokyklos sukurtą fondą“, – dėstė pašnekovas, klausiantis, kaip pradinėje mokykloje atsiranda išrinktieji, atvykstantys net ne iš Kauno.