„Vasario 14-ąją Seimas rinksis į neeilinį posėdį, kad įstatymu uždraustų smurtą prieš vaikus. Tai mažiausia, ką šiandien gali padaryti Seimas, nes dėl įstatymų ir sąvokų turinio ginčijamasi jau ne vieną dešimtmetį, o problema nesprendžiama“, – viešame kreipimesi sako Seimo pirmininkas.
„Kviečiu visus Seimo narius vasario 14-ąją balsuoti atsakingai. Tik žinojimas, kad nelaimingi vaikai auga šalia, nepadės šiems vaikams susidoroti su grėsmėmis. Turime inicijuoti pokyčius. Vasario 14 dieną darykime viską, kas mūsų galioje, kad užkirstume kelią smurtui prieš vaikus“, – ragino V. Pranckietis.
Jis teigia pastarosiomis dienomis susitinkantis su socialiniais darbuotojais, jų stebimomis šeimomis, vaikais, ir tų šeimų problemos panašios – alkoholis ir kitos priklausomybės, nedarbas, socialinių įgūdžių stoka, vargas.
Anot Seimo vadovo, tokiose šeimose smurtas neretai tampa auklėjamąja priemone.
„Taip atsitinka dėl tėvų bejėgiškumo, nesuvokimo ir kitokios patirties neturėjimo. (...) Fiziškai skriaudžiami ar patiriantys kitokį smurtą namuose vaikai būna išsigandę, nepasitiki savimi ir suaugusiaisiais, nepasakoja apie savo sunkumus. Smurtas teigiamai nepakeičia nei vaiko elgesio, nei suvokimo, o tik palieka skriaudos jausmą ir sukelia psichologines problemas, lydinčias juos visą gyvenimą“, – sako parlamento vadovas.
Kaip teigiama Seimo Ryšių su visuomene skyriaus paskelbtame pranešime, šiuo metu Lietuvoje socialinės rizikos šeimose auga 19 tūkst. vaikų.
Pernai užregistruoti 1669 smurto prieš vaikus atvejai. Kiekvienais metais iš šeimų paimama ir grąžinama apie tūkstantį vaikų.
30–40 proc. socialinės rizikos šeimų socialinės paslaugos teikiamos ilgiau negu 5 metus, kai kurioms šeimoms – net 14–17 metų, o padėtis šeimose negerėja.
Lietuvoje vienam socialiniam darbuotojui tenka apie dešimt socialinės rizikos šeimų.
Seimo pirmininkas savo pareiškimu taip pat kviečia visuomenę nebūti abejingai, anot jo, pilietiškumas turi nugalėti atsainumą, rūpestis – šaltą požiūrį.
„Socialiniai darbuotojai daro daug, bet negali užtikrinti psichologinės pagalbos. Kai vaikams tenka patirti aplinkinių abejingumą, pažeminimą, kai jie neretai atstumiami dėl tėvų pasirinkto gyvenimo būdo, problemos gilėja, vaikai ima jaustis dėl visko kalti. Matau, kad po itin žiaurių pastarųjų dienų įvykių bendruomenės supratimas ir požiūris į vaikus bei tokias šeimas keičiasi, kyla noras padėti. Bendruomeniniai ryšiai gali labai daug, todėl noriu tikėti, kad jie stiprės. Visi privalome matyti šeimas, kurios šiuo metu dėl kokių nors priežasčių atsiskiria ar yra atskiriamos nuo bendruomenės. Tokioms šeimoms, ypač vaikams, reikia mūsų visų“, – teigia V. Pranckietis.
Seime antradienį vyks neeilinė Seimo sesija, sušaukta po vaiko mirtimi pasibaigusio žiauraus smurto protrūkio. Vaiko nužudymu įtariami jo artimieji – motina ir patėvis.
Sesijos metu planuojama pateikti projektus, susijusius su vaikų teisių apsauga, vienas jų – fizines bausmes vaikams taikyti uždraudžiančios Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisos, taip pat būtų apibrėžiamas visų rūšių smurtas prieš vaiką, psichologinis, seksualinis, nepriežiūra.
Fizinis smurtas apibrėžiamas kaip „tiesioginiai ar netiesioginiai tyčiniai fiziniai veiksmai prieš vaiką, taip pat fizinės bausmės, sukeliantys tam vaikui skausmą, žalą arba pavojų jo gyvybei, sveikatai, raidai ar žalą garbei ir orumui“.
Seime jau ne vieną kartą bandyta įtvirtinti draudimą vaikams taikyti fizines bausmes, tačiau nesėkmingai.
Dalis parlamentarų priešinosi siūlymui argumentuodami, kad tai būtų kišimasis į šeimos gyvenimą, neleisiantis tėvams savo nuožiūra auklėti vaikų.