Jame dalyvaus parlamentarai, krašto apsaugos, užsienio reikalų, vidaus reikalų, susisiekimo, energetikos, finansų, ūkio, kultūros, švietimo ir mokslo, socialinės apsaugos ir darbo ministrai, Valstybės saugumo departamento, Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovai.
Parlamentas gruodžio pradžioje pradėjo svarstyti atnaujintą Nacionalinio saugumo strategiją, dokumentas pastarąjį kartą peržiūrėtas 2012 metais.
Dabar jį norima pritaikyti prie pasikeitusios šalies saugumo situacijos.
Projekte pažymima, kad Lietuvos saugumo aplinką ypač neigiamai veikia „Rusijos Federacijos veiksmai, pažeidžiantys tarptautines normas ir griaunantys taisyklėmis pagrįstą saugumo architektūrą Europoje“.
„Agresija prieš kaimynines valstybes, Krymo aneksija, prie Lietuvos ir kitų šalių sienų sutelkta moderni Rusijos ginkluotė, didelio masto puolamojo pobūdžio pratybos, pasirengimas išvien naudoti karines ir ekonomines, energetines, informacines ir kitokio pobūdžio civilines priemones, nukreiptas prieš kaimynines valstybes, gebėjimas išnaudoti vidines Rytų kaimynystėje esančių šalių problemas, taip pat pasirengimas panaudoti branduolinį ginklą ir prieš jo neturinčias valstybes yra iššūkis Lietuvos ir visos euroatlantinės bendruomenės saugumui“, – rašoma projekte.
Jame kaip grėsmės įvardytas ir augantis religinis ekstremizmas, sąlygos terorizmui bei nekontroliuojamai migracijai plisti.
Dokumente konstatuojama, kad šie veiksniai darys įtaką šalies saugumui ne tik trumpalaikėje, bet ir ilgalaikėje perspektyvoje.
Projekte atnaujinamas rizikos veiksnių, pavojų ir grėsmių nacionaliniam saugumui sąrašas, įtvirtinami sprendimai, priimti reaguojant į pasikeitusią valstybės saugumo situaciją, t. y. įsipareigojimas ne vėliau kaip 2020 metais pasiekti 2 proc. bendrojo vidaus produkto finansavimą gynybai, šauktinių kariuomenės grąžinimas.
Strategijai rugsėjį pritarė Valstybės gynimo taryba, vėliau dokumentui pritarta Vyriausybėje, galutinai strategiją turi patvirtinti Seimas.