Per Kaliningrado srityje vykusį susitikimą su jaunimu, V. Putinas paragino nesidžiaugti kaimyninių šalių sunkumais, pavyzdžiui, emigracija iš Lietuvos. Jis taip pat pakvietė lietuvius atvykti į Rusiją. „Greitai nebus kam atvažiuoti (į Kaliningrado sritį – aut. past.). Kiek Lietuvoje sovietų laikais buvo (gyventojų – aut. past.)?“, – klausė V. Putinas.
Jam Kaliningrado srities gubernatorius Nikolajus Cukanovas atsakė, kad anksčiau Lietuvoje buvo daugiau nei 3,5 mln. gyventojų, o dabar jų sumažėjo iki 1,4 mln. N. Cukanovas, švelniai tariant, apsiriko: iš tiesų Lietuvoje gyvena beveik 3 mln. žmonių.
Fiksuoja emigracijos bumą
Vis dėlto panašu, kad labiau nei Lietuvai, dėl emigracijos nerimauti reikėtų Rusijai.
Remiantis agentūros „Bloomberg“ duomenimis, per pirmuosius aštuonis 2014 m. mėnesius iš Rusijos Federacijos emigravo 203 tūkst. 659 žmonės. Teigiama, kad tai didžiausias emigrantų skaičius nuo pat XXI amžiaus pradžios.
Be to, iš Rusijos išvyksta ir aukščiausios kvalifikacijos specialistai iš užsienio. Remiantis Rusijos federalinės migracijos tarnybos suteikta informacija, per pastarąjį pusmetį iš Rusijos išvyko beveik 250 tūkst. Vokietijos piliečių – tai trečdalis visų Rusijoje dirbančių vokiečių. Be to, nuo 2014 m. sausio namo išvyko beveik 40 proc. neseniai Rusijoje dirbti pradėjusių Jungtinių Valstijų, Jungtinės Karalystės ir Ispanijos piliečių.
Kalbant apie Rusijos gyventojų skaičiaus augimą, yra duomenų, kad šalies viduje gyventojų skaičius 2014 metais ūgtelėjo 178 tūkst. žmonių. Priežastis paprasta: po Krymo aneksijos Rusijos gyventojų skaičius pasipildė 2,3 mln.
Rusijos federalinės migracijos tarnybos duomenimis, pateikiamais interneto svetainėje gks.ru, 2014 m. federacijoje buvo 143,7 mln. gyventojų. Palyginimui 1993 m. Rusijos gyventojų skaičius siekė 148,6 mln.
Lietuvoje gyvenantis rusas: žmonėms nepatinka būti politiniame kalėjime
Prieš metus į Lietuvą atsikrausčiusiam kompiuterinių žaidimų kūrėjui Sergejui Klimovui situacija Rusijoje žinoma. Nors, jo teigimu, kasmet šalį palieka keli šimtai tūkstančių asmenų, sunku pasakyti, ar šis procesas stiprėja. Jis taip pat nežino, ar situacija kažkuo pasikeitusi lyginant su buvusia prieš dvejus metus.
„Žmonės judėjo prieš 10 metų, prieš 5 metus, tai priklauso nuo jų specifikos. Kai kuriems žmonėms politinė laisvė yra svarbiau už ekonominius pliusus, tokie žmonės emigruoja pirmieji. Kai kuriems žmonėms laisvi rinkimai svarbiau nei uždirbti pinigus, tuo metu kai kuriems svarbiausi pinigai ir jie emigruoja dėl šios priežasties – Rusijoje neįmanoma daryti verslo, tačiau taip pat buvo ir prieš keletą metų“, – DELFI sakė S. Klimovas.
S. Klimovas pasakoja, kad dalis jo klasės draugų norėjo tapti mokslininkais, tačiau dėl prasto finansavimo Rusijoje mokslu negalėjo užsiimti. Išvykus į Jungtinės Karalystės ar JAV universitetus rusams atsivėrė visai kitos galimybės.
Jo teigimu, tie, kurie norėjo užsiimti verslu, pasigedo skaidrumo, pagarbos privačiai nuosavybei. Esą gali įsteigti kompaniją, tačiau jos gali netekti per naktį. „O kiti išvažiuoja, nes jiems tiesiog nepatinka būti politiniame kalėjime, žiūrėti, kaip šalis grįžta į sovietmetį. Tie žmonės emigravo ne tik dėl ekonominių priežasčių – jų tėvai kovojo su sistema, o dabar pasirodė, kad sistema grįžta. Jie nenorėjo vėl grįžti prie nulio“, – kalbėjo pašnekovas.
S. Klimovo aiškinimu, daliai žmonių nepatinka režimas, laisvės trūkumas, žiniasklaidos laisvės suvaržymai. Pašnekovas primena žurnalistų nužudymus, taip pat teisininko Sergejaus Magnickio nužudymą.
S. Klimovas pastebi, kad Rusiją dažniausiai palieka aktyviausi, dinamiškiausi visuomenės sluoksniai, taip pat verslininkai, kiti profesionalai.
Pašnekovo manymu, emigruoti lengva tiems, kurie užsienyje turi šeimas. Štai ir skrydyje iš Maskvos į Los Andželą matysi žmones, kurie vyksta pas JAV gyvenančius šeimos narius. Taip pat lengva tiems, kurie turi pinigų – juk gali, tarkime, parduoti butą Maskvoje ir nusipirkti namą Milane ir kurti verslą ten. Pasak S. Klimovo, jei turi išsilavinimą, sugebėjimus, emigravęs gali daryti karjerą.
„Tačiau didžiajai daugumai emigruoti labai sunku. Nes jei tu Rusijoje esi, pavyzdžiui, teisininkas, dirbantis su rusų nekilnojamuoju turtu – nėra ką užsienyje veikti, juk negali nuvykti į Vokietiją ir ten dirbti teisininku. Tokie žmonės įkalinti ir jie negali greitai palikti šalies, nebent nori gyvenimą pakeisti kardinaliai. Štai mano draugas mokslininkas emigravo į Kanadą ir dabar dirba vilkiko vairuotoju, tačiau yra laimingas“, – pasakojo Lietuvoje gyvenantis rusas.
Veržiasi ir į Lietuvą
Vis daugiau rusų nori gyventi Lietuvoje. Štai 2010 m. išduoti laikiną leidimą gyventi Lietuvoje paprašė 605 Rusijos piliečiai. Remiantis Migracijos departamento pateiktais duomenimis, nuo tų metų prašančiųjų skaičius augo kaip ant mielių ir 2014 m. pasiekė 2644.
Pakeisti laikiną leidimą gyventi Lietuvoje 2010 m. prašė 1601 pilietis, praėjusiais metais šis skaičius išaugo iki 2923. Pirmąjį šių metų pusmetį jau sulaukta 2026 prašymų.
Pastaraisiais metais augo ne tik laikino leidimo gyventi Lietuvoje prašančių, bet ir jį gavusių žmonių skaičius. Praėjusiais metais Lietuva išdavė laikiną leidimą gyventi Lietuvoje 2770 Rusijos piliečiams, dar 2930 jį pratęsė. Per pirmąjį šių metų pusmetį laikinas leidimas gyventi Lietuvoje pratęstas jau 2082 Rusijos piliečiams.
Rusams veržiantis į Lietuvą, lietuviai į Rusiją nesiveržia. Praėjusiais metais dienraštis „Lietuvos žinios“ pranešė, kad prezidento V. Putino nuo 2006 m. asmeniškai globojama tėvynainių susigrąžinimo į istorinę tėvynę programa Lietuvoje patyrė fiasko: per 8 metus galimybe persikelti į Rusiją pasinaudojo vos 90 asmenų.
Daugiausia išvyksta vidurinioji klasė
Tiek Rusijos, tiek Vakarų žiniasklaida pastaruoju metu nuolat rašo apie emigraciją iš šalies. Kaip neseniai pranešė „Radio Svoboda“, šiuo metu emigracija iš Rusijos yra didžiausia per pastaruosius 15 metų.
Apie tas pačias bėdas yra rašęs ir „Reuters“, kuris rėmėsi oficialia vyriausybės statistika. Pasak „Reuters“, Rusija susiduria su rimtais emigracijos ir protų nutekėjimo atvejais. Remiantis „Reuters“, per trečiąją V. Putino kadenciją emigruoja penkiskart daugiau žmonių nei buvo 2000 m.
Beje, kai kurie ekspertai abejoja oficialiais Rusijos statistikų pateikiamais skaičiais: esą tikrieji emigravusiųjų skaičiai gali būti kur kas didesni.
Rusai iš šalies išvyksta dėl politinių ir ekonominių priežasčių, teigia konsultantai emigracijos klausimais Sergejus Kuznecovas ir Jekaterina Kadijeva, „Facebook“ projekto „Lagaminas. Stotis... Kur?“ iniciatoriai.
Ukrainiečių portalas Gordonua.com rašo, kad 2014 m. iš Rusijos Federacijos išvyko beveik 300 tūkst. žmonių – mažiausiai du kartus daugiau nei 2013 m. S. Kuznecovo ir J. Kadijevos teigimu, žmonės iš šalies išvyksta tiek dėl politinių, tiek dėl ekonominių priežasčių.
„Dalis žmonių teigia išvykstantys dėl politinių priežasčių, aktualus argumentas „Rusijoje pasidarė tvanku, pasidarė baisu“. Kiti kalba apie ekonomines emigracijos priežastis, esą merdi verslas, ypač tai aktualu verslui, susijusiam su importu į Rusiją. Praktiškai visi teigia nematantys jokių perspektyvų socialiniame modelyje, pavyzdžiui, nerimauja dėl savo vaikų išsilavinimo, nėra tikri, ar senatvėje sulauks reikiamos sveikatos priežiūros. Šios priežastys persipynusios tarpusavyje – priklausomai nuo to, kaip gerai žmonės suvokia jų tarpusavio priklausomybę“, – pažymi S. Kuznecovas.
Kaip teigia projekto socialiniame tinkle „Facebook“ „Lagaminas. Stotis... Kur?“ iniciatoriai, iš Rusijos daugiausiai išvažiuoja vidurinioji klasė.
„Iš esmės daugiausiai iš Rusijos emigruoja žmonės, su kuriais įprastomis sąlygomis visi mielai draugautų. Išvyksta malonūs, išsilavinę, atviri ir aktyvūs žmonės. Geroji, stiprioji vidurinioji klasė, žmonės, išpažįstantys aiškias, europietiškas, netgi, drįsčiau teigti, bendražmogiškas vertybes. Nedrįsčiau teigti, kad žmonės įbauginti, tačiau jie nepatenkinti tuo, kas čia vyksta“, – sako J. Kadijeva.
Emigracijos specialistų teigimu, tik mažuma emigrantų iš šalies išvyksta „formatu, kuriuo iš tuometinės Sovietų Sąjungos XX amžiaus 8-ąjį dešimtmetį išvykdavo žmonės – kitaip tariant, visam laikui“.