„Neskubinkite karo: jei jis prasidės, jūsų – Latvijos, Lietuvos ir Estijos – niekas neprisimins. Nuo to jums bus tik blogiau. Kam provokuojate šias peštynes?“ – įspėjo S. Markovas.
Kalbėdamas apie situaciją Ukrainoje, kaip praneša ru.DELFI.lt, S. Markovas neatmetė galimybės, kad Rusija iš dalies pripažins savo dalyvavimą, tačiau padarys tai tik po to, kai amerikiečiai pripažins savo karinį dalyvavimą.
Vienas iš Vakarų diplomatų pavadino Politinių tyrimų instituto direktorių ir politologą S. Markovą propagandinio karo kovotoju. Pateikdamas atsakymus į DELFI jam pateiktus klausimus, S. Markovas skolingas tikrai neliko.
„Mėginsiu samprotauti“, - kalbėjo Rusijos prezidento Vladimiro Putino patikėtinis S. Markovas.
Susitikimas su juo vyko Maskvoje V. Putino kreipimosi į Rusijos Federacijos susirinkimą išvakarėse. Tą dieną buvo labai daug norinčių sužinoti, apie ką kalba Kremliaus ištikimieji. Atėjo ir mūsų eilė – šalia televizijų kanalai jau reguliavo vaizdo kameras, ruošėsi ir kitų leidinių žurnalistai.
- Kaip šiuo metu, Jūsų nuomone, atrodo Baltijos valstybių, ypač Lietuvos, santykiai su Rusija, atsižvelgiant į pastaruosius Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės pasisakymus?
- Pasakysiu nuoširdžiai – dabar neturime laiko Lietuvai. Šiuo metu gauta informacija, – nežinau, ar jis bus patvirtinta, ar ne – kad Dūmos deputatams rengiami mokymai, antrą valandą nakties jie turi leistis į slėptuves nuo bombų. Suprantame, kad esame atsidūrę karinėje padėtyje. Vašingtone karo partija, kuriai, mano manymu, vadovauja ne JAV prezidentas Barackas Obama, o viceprezidentas Joe Bidenas, siekia, kad Rusijoje būtų įvykdytas valstybinis perversmas.
- Kam JAV to reikia?
- Dominavimo pasaulyje atnaujinimui. Jei jie sunaikins pagrindinį karinį konkurentą, vertinant branduolinį potencialą, o naikins jie mus ne iš mūsų stipriosios pusės, o iš ten, kur esame silpni, t.y. smogs per ekonomiką, tada jie įtvirtins savo dominavimą ir diktuos Europos Sąjungai (ES) jau savo sąlygas dėl laisvosios prekybos zonos – ji bus proamerikietiška, nebus naudinga Europos verslui, o tada jau JAV diktuos savo sąlygas Kinijai – tai jų tikslas.
Atsižvelgiant į visa tai, galima teigti, kad jie iš esmės paskelbė karą Rusijai. Laimei, šis karas daug humaniškesnis nei tas, kurį mums buvo paskelbęs Hitleris ar Napoleonas. Kol kas jie nesiveržia, vyksta sankcijų karas, diplomatinis karas, o valstybinis perversmas Ukrainoje – tai šio karo dalis.
Mūsų vertinimu, šie griežti prieš Rusiją nukreipti veiksmai mažai tesusiję su Ukraina. Mes atkreipėme dėmesį, Rusijos prezidento V. Putino administracijos vadovas Sergejus Ivanovas apie tai kalbėjo, o V. Putinas paminėjo, kad amerikiečių pasiruošimas imtis agresyvių veiksmų prieš Rusiją prasidėjo dar prieš įvykius Ukrainoje. Šis pasiruošimas pradėtas dar praėjusių metų vasarą.
Pretekstas buvo rastas, kai Rusija sutrukdė nuversti Basharą al Assadą, pasitelkus bombardavimus ir pereinant prie karinės intervencijos į Siriją. Be to, Rusija išdrįso suteikti prieglobstį Edwardui Snowdenui.
- Ar Rusijos valdžia, Jūsų manymu, net nesvarstė galimybės, kad Ukrainoje žmonės išėjo į gatves, nes norėjo pokyčių?
- Žinoma, kad ne – juk nesame bepročiai. Esu Ukrainos specialistas, jai skyriau 15 metų. Tai, kad jie patys išėjo, - pasakos kvaileliams. Jei esate kvailelis ar piktavalis, tuo patikėsite, tačiau ten viskas labai paprasta.
Žinoma, buvo protestas, bet net ne prieš Viktorą Janukovyčių, o prieš visą oligarchų valdžią. Žmones nekenčia oligarchų valdžios, ne Janukovyčiaus, o visų jų kartu – Janukovyčiaus, Juščenkos, Tymošenko, Jaceniuko ir Porošenkos. Visų jų nekenčia. Tai – vienas kanalas.
Antras kanalas – tai organizuotas opozicijos, kuri Ukrainoje visada turėjo stabilius 40 proc., protestas. Vis dėlto jis suvokė, kad neturi vilčių laimėti surengus laisvus demokratiškus rinkimus. Prieš Rusiją nukreiptos provakarietiškos jėgos į valdžią galėjo ateiti tik surengus Ukrainoje valstybinį perversmą, todėl jis ir buvo įvykdytas. Mitingai, demonstracijos – visa tai yra suprantama, tačiau valstybinių pastatų užėmimas, milicijos sumušimas – kas tai? Jie mirtinai bijo laisvų rinkimų.
Visa ši „banderovcų“ koalicija visada pralaimės laisvus rinkimus Ukrainoje, todėl jiems buvo reikalingas valstybinis perversmas. Jie išsigando, kad V. Janukovyčius diskredituotas gyventojų akyse ne dėl to, kad nepasirašė Asociacijos sutarties. Jis diskredituotas, nes suteikė rusų kalbai antros valstybinės kalbos statusą, bet neužtikrino sąjungos su Rusija, nors žadėjo tai padaryti. Žmonės balsavo, kad rusų kalba taptų antrąja valstybine, ir už sąjungą su Rusija.
- Ar Rusija vertina Ukrainą kaip savo teritoriją?
- Ne. Rusijos humanitarinės pagalbos vilkstinė kerta Rusijos ir Ukrainos sieną, t.y. mums Donbasas – tai Ukraina. Norėtume, kad Donbasas liktų Ukrainos sudėtyje, tačiau niekada nesutiksime, kad Ukrainos tauta būtų išprievartauta, ir prieš jos valią vadovautų rusofobų grupuotė – būtent tai dabar ir vyksta.
- Ar Ukrainos teritorijoje yra Rusijos karių? Kodėl Rusija to nepripažįsta? Taip buvo ir Kryme – iš pradžių neigė, o paskui pripažino.
- Ne. Kryme buvo visai kitaip. Ten reguliarioji Rusijos kariuomenė beveik iš karto blokavo Ukrainos karinius dalinius. Kijevo chunta įsakė šiems daliniams įžengti į miestą, Krymą ir numalšinti sukilimą prieš chuntą, nes chunta nelegaliai užėmė valdžią. Jie grasino kariams, o atsižvelgus į tai, kad prieš tai jie karininkais skyrė išeivius iš Vakarų Ukrainos, jie buvo pasirengę vykdyti šiuos nusikalstamus įsakymus. Tam, kad šie nusikalstami įsakymai nebūtų įvykdyti, Rusijos kariniai daliniai juos blokavo ir užtikrino taikaus proceso įgyvendinimą.
Tai, kas Ukrainoje vyksta šiuo metu, primena XX a. ketvirtojo dešimtmečio įvykius Ispanijoje. Egzistuoja fašistinio pobūdžio fašistinius veiksmus vykdanti chunta. Žinoma, tai nereiškia, kad jų mintys fašistinės. Nei Jaceniuko, nei Porošenkos kaip ir daugelio ministrų kabineto narių požiūris nėra fašistinis, tačiau veiksmų metodai, kai aviacija bombarduoja gyvenamuosius kvartalus, neabejotinai yra fašistiniai. Taigi įvyko antifašistinis sukilimas – antifašistai iš viso pasaulio ten važiuoja. Manau, kad iš Lietuvos irgi važiavo. Bet kuris antifašistinių pažiūrų žmogus privalo pasipriešinti genocidui Donbase, kurį vykdo Kijevo chunta. Savaime suprantama, daugiausia važiuojančių – iš Rusijos.
- Iš kur ten atsirado karinė technika?
- Karinės technikos, būkite tikri, jiems nereikia. Kiek girdime kalbų, kad ten – rusų kariai, rusų technika. Nėra nė vieno dokumentuoto atvejo, įrodančio, kad ten iš tiesų yra Rusijos karių. Vis dėlto daugiausiai ten esančių antifašistų atvykę iš Rusijos. Norinčių ten vykti iš Rusijos labai daug. Donbasas prašo atvažiuoti tik tuos, kas turi konkrečią karinę specialybę. Šiuo metu jie turi suformavę savo 30 tūkst. kariuomenę. Kam jiems Rusijos kariuomenė?
Beveik vis karinė technika buvo paimta iš Ukrainos kariuomenės sandėlių. Mano manymu, papildoma pagalba atgabenta per du trumpus periodus. Pirmas – rugpjūčio mėn., antras – spalio mėn. pabaigoje, prieš „Donecko liaudies respublikos“ ir „Luhansko liaudies respublikos“ rinkimus, kai chunta nusprendė atnaujinti karinius veiksmus. Manau, kad šiokią tokią nedidelę pagalbą tiekia taip vadinamieji savanoriai, atvykę ten atostogų metu. Manau, kad artilerijos specialistai padeda, padeda ir specialistai štabuose, žvalgybinės-diversinės grupės. Manau, kad Rusija pripažins ribotą savo dalyvavimą, tačiau padarys tai tik po to, kai amerikiečiai pripažins savo karinį dalyvavimą.
Iš tiesų ten yra amerikiečių, lenkų ir, tiesą pasakius, galbūt ir lietuvių. Ar mes kvailiai, kad pirmieji prisipažintume? Puikiai žinoma, kad pirmieji ten atvyko amerikiečiai. Taip pat žinoma, kad į ketvirtą Ukrainos saugumo tarnybos aukštą ukrainiečių kariai visiškai neįleidžiami – jis visas atiduotas amerikiečiams. Kodėl spalio mėn. buvo taip staugiama? Karinę ataką parengė Ukrainos generolai, tačiau vėliau rugsėjo mėn. įvyko keitimai ir karinei Donecko puolimo operacijai spalio mėn. vadovavo jau NATO kariai. Supratę, kad jiems nepavyks įvykdyti šios operacijos, jie pradėjo staugti žiniasklaidoje, kad rusai puola. Jiems buvo paprasčiausiai parodyta technika, pasitelkus kurią būtų nutraukta jų karinė operacija. Manau, kad teisingiau būtų sakyti, kad iš abiejų pusių fiksuojamas didelio masto, tačiau ribotas karinis dalyvavimas. Esminis skirtumas tas, kad Rusija padeda fašistinio teroro aukoms, o NATO talkina genocido ir teroro organizatoriams.
– Tiek Rusija, tiek Ukraina šioje situacijoje naudoja žodį „fašizmas“. Kuo tai paaiškinsite? V. Putinas lyginamas su A. Hitleriu, vartojamas terminas „Rusijos fašistinės pajėgos“...
Bet kas, turintis smegenų, gali taip palyginti. Mūsų televizijos kanaluose ir diskusijose dalyvauja Ukrainos atstovai, remiantys valdžią Kijeve, o Rusijos atstovai, palaikantys V. Putiną, Ukrainos televizijose pasirodyti negali.
Kiekvienas gali suprasti, kur užtikrinama žodžio laisvė, o kur – diktatūra. Fašistai yra realūs, jie už ką? Juk jie ten yra, štai, pavyzdžiui, batalionas „Aidar“. Jų didvyris – Bandera, žmogus su šimtaprocentinėmis fašistinėmis pažiūromis. Su svastikomis Donbase nekovojama, ten kovojama su raudonomis žvaigždėmis.
Jeigu turite smegenų, suprasite, kad Kijeve fašistai visur aktyviai dalyvauja. A. Jaceniukas neatrodo fašistas, bet jie bendradarbiauja su fašistais. Jų naudojami metodai taip pat yra fašistiniai. V. Putino palyginimas su A. Hitleriu tėra paprasčiausia propaganda. Jeigu jūs tai kartojate, vadinasi, esate propagandinio karo auka. V. Putinas šiuo metu yra stabdantysis veiksnys. Jungtinės Tautos yra parengusios rezoliuciją dėl nacizmo nusikaltėlių herojiškumo pasmerkimo. Kas jai nepritarė? Jungtinės Valstijos ir Ukraina.
– Buvęs Švedijos pasiuntinys Rusijoje jus pavadino propagandinio karo kareiviu. Kaip tai vertinate?
Argi tai, ką aš kalbu, yra propaganda? Tiesiog bandau mąstyti. Buvęs Švedijos pasiuntinys Rusijoje yra smarkiai neteisus. Žmones, kurie bando mąstyti, ieškoti kompromisų, jie tyčia vadina propagandistais, kad mus izoliuotų. Jie nori, kad žmonės, vadinantys daiktus tikraisiais vardais, tylėtų, kad mūsų niekas nespausdintų, netransliuotų. Jiems tai nepavyksta, nes mes – ne propagandistai, mes tiesiog išsakome savo požiūrį, aiškiname, ką darome ir kodėl tai darome. Aš esu V. Putino šalininkas, patikimas V. Putino asmuo, įvairiomis formomis dalyvauju jo komandoje. Tačiau tai nereiškia, kad esu propagandos atstovas. Aš – intelektualas ir ekspertas, turintis tam tikrą poziciją.
Maža to, šiandien Rusija pati patiria įnirtingą propagandos ataką iš tų žmonių, kurie vadina mus propagandistais. Tokius ekspertus kaip aš, visuomet rėmusius Rusijos europietišką kryptį, pavadinti propagandistais – tai ir yra pats blogiausias propagandos pavyzdys.
– Kodėl tokiu atveju iš Rusijos sklinda jūsų ir tokių asmenų kaip Vladimiras Žirinovskis pareiškimai apie Baltijos šalis? Juk jūs neseniai sakėte, kad iš jų nieko neliks?
Prie Baltijos yra trys valstybės. Apskritai kalbant, Baltijos jūra pasirodė esanti pati rusofobiškiausia. Pagrindinės valstybės – Švedija, Lenkija, Lietuva, Lenkija ir Estija – yra akivaizdžiai rusofobiškos šalys.
Yra trys demokratinės valstybės – Švedija, Lenkija ir Lietuva, ir dvi nedemokratiškos, kuriose rusai neturi piliečių statuso. Visi mūsų partneriai oficialiai jas gina, tačiau po to, kai susėdame prie stalo, jie sutinka, kad Latvija ir Estija yra visiškai nedemokratiškos valstybės. Rusų nacionalistai – antrarūšiai žmonės. Tą patį jie nori padaryti Ukrainoje. Jų elgesys yra neatsakingas, kaip smulkių chuliganų, galinčių sukelti didžiules muštynes. Jeigu prasidės didelės muštynės, karas, kuriame Rusija ir NATO griebsis ginklų, tai gali būti, kad iš Baltijos valstybių nieko nebeliks.
– Kaip tuomet vertinate faktą, kad šiame regione stiprinamas NATO dalyvavimas?
Žinoma, neigiamai. Mes juk suprantame, kad prieš Rusiją pradėtas hibridinis karas. Jo karinė fazė dar neprasidėjo, bet kadangi NATO yra kur kas stipresnė, pakvaišę žmonės, kurie pasiūlė J. Bidenui ir B. Obamai pradėti karą su Rusija, sakė: žinote, Rusija silpna, ekonomika silpna, gerai smogsite, ir viskas sugrius. Jie turi tokį posakį: Rusija – tai milžinė ant dujinių kojų. Tačiau mes labai nenorime, kad J. Bidenas ir B. Obama patikėtų tokiais patarėjais. Geriau paskelbkime tikrą karą.
– T.y. jūs manote, kad tai yra įmanoma?
Žinoma. Be to, padėtis plėtojasi tikro karo link. Ir aš, kaip ekspertas bei intelektualas, dėl to įspėju. Neskubinkite karo, jeigu jis prasidės, tai jūsų – Latvijos, Lietuvos ir Estijos – niekas nė neprisimins. Jums nuo to bus labai blogai. Kodėl provokuojate šias peštynes? Baltijos šalių politika yra provokuojanti.
– Rusija svarsto galimybę panaudoti jėgą?
Pirmoji – niekada. Rusija gali panaudoti karinę jėgą, sulaukusi agresijos. Tuo pat metu V. Putinas sakė, kad mes neleisime surengti Donbase genocidą. Imsimės visų priemonių, kad genocido Donbase nebūtų.
– Kokią regite išeitį iš Rusijos ir Ukrainos krizės?
Labai lengvą. Užbaigti konfliktą Ukrainoje labai paprasta. Pirma, reikia nutraukti ugnį. Antra, atskirti puses. Trečia, suteikti Donbaso gyventojams garantijas nuo to, ko jie bijo. Jie bijo represijų, prievartinės derusifikacijos ir to, kad juos pastūmės į karą su Rusija. Reikia suteikti jiems tokias garantijas, tačiau Rusijai ir Ukrainai reikia ne geopolitinio, o demokratinio kompromiso.
Demokratija reiškia federalizmą. Donbaso gyventojai, kurių senoliai, tarnaudami Raudonojoje armijoje, sulaužė nugarkaulį nacizmui, nenori, kad jų vaikus mokintų, jog jų senoliai yra komunistų nusikaltėliai.
Antrasis principas – neutralumas. Ukraina nestoja į jokius karinius blokus. Trečias principas – nutraukti terorą prieš opoziciją. Dėl šios priežasties turi būti išsklaidytos visos neonacių gaujos. Toliau – turi būti nuteisti nusikaltėliai. Tie, kurie organizavo gegužės 2 dienos riaušes Odesoje. Mes spėjame, kad jas organizavo Andrejus Parubijus ir Valentinas Nalivaičenka. Turi būti nuteisti asmenys, surengę gegužės 9 dienos mūšį Mariupolyje. Įtariame, kad jį surengė Igoris Kolomoiskis. Reikia atlikti tyrimą, kas organizavo žudynes Maidane. Turi būti atliktas tikras tyrimas, kas numušė „Boeing“. Paskutinis dalykas – surengti laisvus ir demokratiškus rinkimus. Štai ir visas Ukrainos problemos sprendimas.
– Jei Ukraina vis dėlto nuspręs prisijungti prie bloko, kokia bus Rusijos reakcija?
Neigiama, be abejonės. Tačiau sprendimas dėl Ukrainos įstojimo į NATO bus priimtas, tam ir buvo ten pasodinta chunta. Tačiau jūs nesusimąstėte, kodėl šis sprendimas iki šiol nepriimtas? Kodėl šimtu procentų NATO remianti valdžia iki šiol nepriėmė sprendimo įstoti? Todėl, kad NATO nepriims Ukrainos.
Aljanse, be bepročių, pasirengusių skelbti karą Rusijai, yra ir protingų žmonių, kurie pasakys, kad jokios Ukrainos NATO nebus. Tam nepritars daugelis valstybių. Taigi pavojaus priimti Ukrainą į NATO nėra. Tikrovėje įvyks kai kas kita. NATO ir Ukraina pasirašys susitarimą, pagal kurį Ukraina negaus jokių teisių, bet prisiims visus įsipareigojimus. Manau, kad tokiu atveju Rusija pripažins Donecko ir Luhansko respublikų nepriklausomybę.