Todėl visų žvilgsniai Vakaruose iš karto nukrypo į Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną. Tiesa, versijos išsiskiria iš karto išsiskyrė – vieni pripažino, kad šis nužudymas V.Putinui visiškai nenaudingas (tarp jų nuo pat pradžių buvau ir aš), todėl vargu ar užsakovų reiktų ieškoti Kremliuje, o kiti aiškino, kad be Rusijos prezidento žinios tai tiesiog negalėjo įvykti.
Tačiau ir tie, kurie nemano, kad nužudymas naudingas Kremliui, dažniausiai vis dėlto teigė (ir, žinoma, ne be pagrindo), kad V.Putinas vis tiek yra šios žmogžudystės kaltininkas – dėl tos neapykantos kitaminčiams atmosferos, kurią jo režimas ypač kursto nuo karo Ukrainoje pradžios. Šie vertinimai iš esmės nesikeičia ir paskelbus apie įtariamųjų žmogžudyste sulaikymą.
Taigi, vis tiek kaltas V.Putinas ir tik jis vienas. Bet ar tai nėra padėties supaprastinimas? Ar tai iš tiesų ką nors paaiškina ne tik apie patį B.Nemcovo nužudymą, bet ir apie dabartinę Rusiją apskritai?
Ką rodo įtariamųjų areštas?
Mat mažiausiai du iš įtariamųjų yra bataliono “Sever” ilgamečiai nariai, iš jo pasitraukę tik B.Nemcovo nužudymo išvakarėse. Nenuostabu, kad būtent juos – Zaurą Dadajevą ir Beslaną Šamanovą4 – asmeniškai ginti stojo R.Kadyrovas. Mat batalionas “Sever” – tai iš esmės privati R.Kadyrovo armija, privati jo saugos tarnyba ir privatus baudžiamasis būrys kartu sudėjus.
“Kiekvienas įsakymas bus įvykdytas, nes įsakymo neįvykdymas lems akivaizdžiai didesnes sankcijas, negu jo neįvykdymas”, - taip batalioną apibūdina garsus Rusijos žmogaus teisių gynėjas Aleksandras Čerkasovas ir, ko gero, nė kiek nepersūdo.
Ne mažiau svarbu yra tai, kas vadovauja batalionui “Sever”. Tai – Alibekas Delimchanovas. Jis yra Rusijos Valstybės Dūmos nario Adamo Delimchanovo brolis ir paties R.Kadyrovo giminaitis (dažniausiai teigiama, kad pusbrolis). A.Delimchanovą R.Kadyrovas yra viešai įvardinęs, kaip savo įpėdinį.
Be to, A.Delimchanovo pavardė siejama su kone visų R.Kadyrovo priešų likvidavimu – nesvarbu, ar žmogžudystės įvykdytos pačioje Rusijoje, ar užsienio šalyse. 2014 metais JAV įtraukė A.Delimchanovą į sankcijų sąrašą, tačiau ne dėl Rusijos agresijos Ukrainoje, o dėl paties A.Delimchanovo priklausymui tarptautiniam mafijos tinklui “Brolių ratas”.
Tačiau V.Putino režimas iki šiol buvo suteikęs R.Kadyrovui ir A.Delimchanovui kone neliečiamųjų statusą. Tokį, kuris po eilinio įsakymo paleisti įtariamus nusikaltimo vykdytojus (tuomet daug mažesnio rango negu B.Nemcovo byloje ir mažiau asmeniškai susijusius su A.Kadyrovu bei A.Delimchanovu – M.L.) 2013 metais privertė net FST centrinio aparato darbuotojus kelti viešą skandalą ir grasinti pasitraukimu iš tarnybos.
Be to, patikimo informacijos šaltinio reputaciją Rusijoje išsikovojęs opoziciniu laikomas dienraštis “Novaja gazeta” paskelbė, kad V.Putinui pranešta, jog B.Nemcovo žmogžudystės organizatorius (ne užsakovas, bet organizatorius) buvo Čečėnijos teisėsaugos struktūrose dirbantis majoras vardu Ruslanas, kurio artimas giminaitis užima aukštas pareigas tose pačiose Čečėnijos teisėsaugos struktūrose.
Rusijos opozicija ir žiniasklaida netruko išsiaiškinti, kad Ruslano pavardė – Geremejevas. Vienas R.Geremejevo dėdė yra Vacha Geremejevas, kuris užimas vieno Čečėnijos rajonų vidaus reikalų skyriaus vadovo pareigas, kitas dėdė – Suleimanas Geremejevas - yra netgi Rusijos Federacijos Tarybos narys. O minėtas A.Delimchanovas – taip pat artimas giminaitis. Be to, S.Geremejevas taip pat sietas kone su visomis garsiomis bylomis, su kuriomis sietas ir A.Delimchanovas.
Visa tai rodo, kad V.Putinas iš tiesų nė nenumanė apie rengiamą B.Nemcovo žmogžudystę, o tyrėjai tikrai neieško “atpirkimo ožių”, nes nusitaikė į artimiausią A.Kadyrovo aplinką. Tiek “Novaja gazieta”, tiek kiti Rusijos žiniasklaidos ir opozicijos atstovai dabar kalba apie rimtą A.Kadyrovo aplinkos ir jai nenusileisti šį kartą pasiryžusių Rusijos specialiųjų tarnybų kovą, kurioje V.Putinui, kaip tikram mafijos krikštatėviui, teks rinktis, kurią pusę galiausiai palaikyti.
Maža to, paaiškėjus, kad su B.Nemcovo nužudymu gali būti susiję žmonės iš A.Kadyrovo aplinkos, tarsi susvyravo ir pati V.Putino valdžios piramidė. Staiga ėmę sklandyti įvairūs gandai apie neva tuoj tuoj įvyksiančius vieno ar kito veikėjo atstatydinimus, taip pat iš pradžių V.Putino administracijos vadovo Sergejaus Ivanovo, o vėliau ir paties V.Putino netikėtas dingimas iš viešumos pakurstė net teorijas apie gresiantį ar net jau įvykusį rūmų perversmą prieš V.Putiną. Jį neva rengė arba jau net įvykdė minėtasis S.Ivanovas.
Tokia padėtis iš tiesų itin daug atskleidžia apie kituose šio ciklo “V.Putino Rusija” rašiniuose mano jau ne kartą minėtą klaninę dabartinės Kremliaus valdžios struktūrą, kurioje V.Putinas vaidina toli gražu ne vienasmenius sprendimus priimančio visagalio valdovo, o tik mafijos krikštatėvio vaidmenį. Dar daugiau peno ji suteikia ir padėties pačioje Rusijoje po agresijos Ukrainoje, kuri itin sustiprino pačias radikaliausias, agresyviausias ir tamsiausias šalies jėgas, analizei.
Tačiau, nors nemalonu tai pripažinti, bet panašu, kad net daugelis nužudymą komentuojančių ekspertų ir apžvalgininkų visame pasaulyje nebando nieko daug analizuoti, o tik emociškai reaguoja į gandus arba skelbia naujus nuosprendžius režimui, kuris, kaip bandžiau pagrįsti anksteniuose šios straipsnių serijos rašiniuose, jau ir taip seniai turėjo būti pripažintas net tik mafijiniu-kriminaliniu, bet ir teroristiniu.
Todėl ir šį kartą nė nemanau ginti V.Putino. Jis yra šio režimo “krikštatėvis” – taigi, jis bet kokiu atveju atsakingas už tai, kas vyksta dabartinėje Rusijoje. Ir ne vien už tą iš tiesų neįtikėtinai sukurstytą neapykantos atmosferą šalyje.
Tačiau paanalizuoti B.Nemcovo nužudymą “V.Putino Rusijos – jos valdžios struktūros, veikiančių jėgų, teisėsaugos ir nusikalstamo pasaulio suaugimo, tariamos V.Putino vienvaldystės ir panašiuose kontekstuose vis dėlto verta būtina.
Šiuo požiūriu aš visiškai pritariu vienam garsiausių Rusijos ekspertų Vakaruose Markui Galeotti, kuris savo komentare dėl B.Nemcovo nužudymo kaip vieną svarbiausių punktų išskyrė būtent “neutralumo”, bandymo pažvelgti į viską objektyviai ir analizės trūkumą.