V. Putino Rusija: milijardieriaus byla

Praėjusiame straipsnių ciklo „Vladimiro Putino Rusija“ rašinyje aptariau ilgus mėnesius trunkančias Jevgenijaus Primakovo klano pastangas po Krymo aneksijos konfliktą Ukrainoje pakreipti ne karo, o sąlyginės taikos keliu: primetus savo sąlygas, viską užbaigti Rusijai naudingu taikos susitarimu.

Šiek tiek apibūdinau ir šio klano įtakos struktūrų plėtros istoriją Vakaruose. Atkreipiau dėmesį į tai, kad būtent šis klanas jau nuo 1996 metų iš esmės kontroliuoja bent jau oficialiąją Rusijos užsienio politiką. Todėl šį kartą natūralu būtų sutelkti dėmesį į J.Primakovo klano šaknis, bent jau kai kuriuos šio klano formavimosi istorijos faktus, susikurtas galios struktūras bei įtakingiausius klano narius pačioje Rusijoje.

Tačiau apie J.Primakovo klaną šį kartą rašyti verčia ne vien ši logiška grandinė, bet ir rašinio temą bent iš dalies vėl diktuojantys įvykiai. Tiesa, kiek kitu kampu.

Ataka prieš J.Primakovo klaną

Šių metų rugsėjo 16 d. per visą pasaulį nuskambėjo žinia, kad Rusijoje namų areštas skirtas vienam garsiausių šalies oligarchų – 15-tą vietą 2014 metų turtingiausių Rusijos verslininkų sąraše su 9 milijardų dolerių kapitalu užėmusiam finansinės grupės „Sistema“ pagrindiniam akcininkui, 66 metų sulaukusiam Vladimirui Jevtušenkovui.

Tiek Rusijoje, tiek Vakaruose ši žinia iš karto įvertinta pakankamai vienareikšmiškai. „Jukos“ byla Nr.2“ – skelbė žiniasklaidos antraštės ir įvairūs komentatoriai.

Po dešimties metų kalinimo praėjusių metų pabaigoje į laisvę paleistas buvęs naftos bendrovės „Jukos“ įkūrėjas Michailas Chodorkovskis operatyviai įsitraukė į šį chorą. Jis pareiškė, kad, kaip ir „Jukos“ atveju, už V.Jevtušenkovui iškeltos bylos stovi tas pats „Rosneft“ vadovas Igoris Sečinas ir jo interesai perimti bendrovę „Bašneft“ iš konglomerato „Sistema“ į savo rankas.

Jeigu viskas iš tiesų būtų taip, scenarijus tikrai būtų panašus į „Jukos“ bylą. Tačiau aš drįsčiau suabejoti tokia ypač populiaria įvykių interpretacija. Pirmiausia todėl, kad V.Jevtušenkovas – ne M.Chodorkovskis, o „Bašneft“ – ne „Jukos“. 

Rusijoje ir Vakaruose jei ir aiškinama, kuo V.Jevtušenkovas skiriasi nuo M.Chodorkovskio, tai dažniausiai teigiama, kad „Sistema“ pagrindinis akcininkas niekuomet „nelindo į politiką“, o vienintelis politikas, kurį ši milžiniška verslo struktūra neva rėmė, buvo dabar jau senokai į galios žaidimų paraštes nustumtas buvęs Maskvos meras Jurijus Lužkovas.

Tačiau visa tai yra tik dalinė tiesa. Pasakojant apie V.Jevtušenkovą kažkodėl pamirštami šio oligarcho ryšiai su J.Primakovu. Beje, ir J.Primakovo klanas tuo metu, kai V.Jevtušenkovas atvirai rėmė J.Lužkovą, pačioje Rusijoje buvo vadinamas J.Primakovo-J.Lužkovo klanu.

Todėl vien jau logiškai mąstant nebūtų nuostabu, jei V.Jevtušenkovas toliau dirbtų ranka rankon su J.Primakovu.

Tačiau netrūksta ir labai aiškių bei konkrečių požymių, leidžiančių manyti, kad yra būtent taip.

Paminėsiu tik pačius akivaizdžiausius – V.Jevtušenkovas nuolat vienaip ar kitaip prisideda prie kone visų J.Primakovo iniciatyvų, yra daugelio J.Primakovo galios struktūromis laikytinų organizacijų vadovaujančių organų narys. Tuo tarpu J.Primakovas yra V.Jevtušenkovo „Sistemai“ priklausančios karinės-civilinės bendrovių grupės RTI direktorių tarybos pirmininkas. Prieš tai jis užėmė taip pat

„Sistemai“ priklausančios bendrovės GLONASS direktorių tarybos pirmininko postą.

Buvusio SSRS KGB pirmininko pirmojo pavaduotojo, Rusijos užsienio žvalgybos (SVR) vadovo, užsienio reikalų ministro ir premjero J.Primakovo klano galią, nepaisant to, kad pats J.Primakovas jau senokai neužima jokio svarbaus ir įtakingo posto, manau, pakankamai vaizdžiai iliustravo praėjęs šio ciklo rašinys. Tačiau svarbiausia, kad V.Jevtušenkovas su savo „Sistema“ ne tik dabar yra aktyvus J.Primakovo klano narys, bet ir visą verslo imperiją sukūrė būtent ant KGB pagrindu besikūrusių klanų pamatų.

Sutikite, kad jeigu žvelgsime į V.Jevtušenkovą, kaip nuo pat pradžių savo verslo imperiją KGB klanų pagrindu kūrusį oligarchą, be to, ir dabar priskirtiną vienai galingiausių šalyje valdžios grupuočių, viskas atrodys gerokai kitaip, negu „Jukos byla Nr.2“. Tuomet sunku bus teigti ir tai, kad Rusijoje neva įvyko kažkoks esminis lūžis, nes į tarsi būtų sulaužytas nerašytas susitarimas, kad stambusis Rusijos verslas nebus liečiamas tol, kol bus lojalus valdžiai. Apie tokį esą pasiektą nebylų susitarimą V.Putino Rusijoje garsiai kalbama nuo pat „Jukos“ bylos.