Rusijos žmonėms V. Putinas rodomas toks, kokį jis pats norėtų save matyti. Griežtas, tvirtas, dziudo žinovas, gamtos užkariautojas. O milžiniški rūmai, dar didesni turtai, nuo visuomenės akių slepiamos dukterys – visa tai lieka už kadro.
Galingiausias pasaulio lyderis?
Praėjusiais metais „Forbes“ išrinko V. Putiną galingiausiu pasaulio žmogumi. Šis titulas jam buvo suteiktas dar neprasidėjus karui Ukrainoje, kur Maskva pažeisdama visus tarptautinius susitarimus okupavo bei aneksavo Krymą ir įvedė karius į rytinę Ukrainą.
Kaip teigia ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto dėstytojas, politologas Vincentas Vobolevičius, V. Putinas galbūt ir nebūtų vienas galingiausių pasaulio lyderių, jeigu ne jam palanki skirtingų galios rūšių kombinacija.
Pavyzdžiui, Rusijoje V. Putinas gali būti laikomas įtakingu asmeniu, tačiau jis tikrai neturi tiek galios lemti šalies piliečių likimą, kiek Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong-Unas. Taip yra dėl to, kad Šiaurės Korėja yra totalitarinė valstybė, Rusija – labiau autoritarinė, kurioje V. Putino įtaka ir galia remiasi įvairių galios centrų tarpusavio konkurencija.
„V. Putinas taip pat turi daug galios užsienyje, tačiau jeigu palyginsime su JAV lyderiais, jis negali su jais lygintis. Taigi jeigu žiūrėsime į skirtingus kriterijus, jis niekur nėra stipriausias ar galingiausias. Kas V. Putinui naudinga, tai skirtinga galios kombinacija. Jis turi įvedęs gana tvirtą savo valdžią namie, jis gali daryti įtaką aplinkinėms valstybėms, dėl Europos lyderių neveiksnumo jis turi laisvas rankas Ukrainoje. Tai tam tikros dėkingos aplinkybės, dėl ko V. Putinas, nebūdamas stipriausias nė vienoje kategorijoje, vis dėlto yra stiprus“, - sakė V. Vobolevičius.
Galios V. Putinui, pasak V. Vobolevičiaus, suteikia ir tai, kad Rusijos prezidentas neturi stiprių oponentų. Tai suteikia jam santykinio pranašumo.
„Dėl tokio vakuumo ir dėl gana tvirtos vidinės kontrolės Rusijoje jis gana stiprus, bet nesakyčiau, kad stipriausias. Iš kitos pusės, jis sėdi ant parako statinės, nes vidinė kontrolė iš dalies paremta momentiniu masių susižavėjimu ir tuo pat metu ekonominio ir administracinio elito įbauginimu bei papirkimu. Kaip Michailo Chodorkovskio atveju: jei būsi nelojalus, tada nuskalpuos, būsi lojalus, gausi morką ar pyragą. Šitie dalykai reikalauja didelių resursų. Jeigu prasidėtų gili ekonominė krizė, tai masių susižavėjimas gali labai greitai tapti pasipiktinimu. Taip pat ir su ekonominiais lyderiais, oligarchais ar regioniniais valdytojais, autonominių respublikų vadovais – jie lojalūs ne iš širdies gerumo, o todėl, kad sudarytos paskatos. Tai kainuoja pinigus – jeigu jie dingta, tada viduje pasidaro sunku išlikti“, - pasakojo politologas.
Kelią į Kremlių nutiesė skandalas
Kai griuvo Geležinė uždanga, V. Putinas tarnavo KGB ir iš arti stebėjo Berlyno sienos ardymą. Dabartinis Rusijos lyderis tuo metu darbavosi Rytų Vokietijoje.
Po imperijos žlugimo V. Putinas grįžo į gimtąjį miestą – Sankt Peterburgą. Nors pačiam Rusijos lyderiui turbūt artimesnis Leningrado vardas. Ten V. Putinas įsisuko į politiką ir prisišliejo prie prodemokratiškų politikų, tuo metu turėjusių didelį visuomenės palaikymą.
1990 m. V. Putinas tapo Sankt Peterburgo mero Anatolijaus Sobčiako patarėju, iki 1996 m. vadovavo miesto Užsienio reikalų komitetui. Na, o 1996 m. A. Sobčiakas pralaimėjo rinkimus, bet mero nesėkmė V. Putino karjeros nesutrikdė. Gal netgi priešingai.
Teigiama, kad prie V. Putino politinės karjeros smarkiai prisidėjo jo pareiškimas skandalingoje Kremliaus rekonstrukcijos byloje. Rusijos teisėsauga aiškinosi, kaip rangovams (daugelis jų buvo užsienio kompanijos) permokama už rekonstrukcijos darbus ir medžiagas. Fiksuoti atvejai, kai rinkos kaina viršyta net dešimteriopai.
Tuometis Rusijos generalinis prokuroras Jurijus Skuratovas bendradarbiavo su užsienio valstybių teisėsauga, nustatyta, kad su rekonstrukciją vykdžiusia Šveicarijos įmone „Mabetex“ susijęs prezidentas Borisas Jelcinas ir jo šeima. Lyg tyčia, skandalui kaistant Rusijos žiniasklaidai nutekinta filmuota medžiaga, kurioje, kaip teigta, užfiksuotas su laisvo elgesio moterimis besilinksminantis generalinis prokuroras J. Skuratovas. Kremliui reikalaujant generalinio prokuroro galvos, į areną žengė FST vadovas V. Putinas – jis prieš kameras pareiškė, kad prastos kokybės vaizdo įrašas, kuriame veidus sunku įžiūrėti, yra autentiškas. Taip FST viršininkas iš esmės pabaigė generalinio prokuroro karjerą, o Kremliaus rekonstrukcijos byla tyliai užgeso. J. Skuratovas visą laiką tvirtino, kad vaizdo įrašas yra klastotė.
Ironiška, tačiau V. Putiną kaip būsimą B. Jelcino įpėdinį pasirinko tuomečio Rusijos prezidento „šeima“: jam artimiausi oligarchai. Kremliaus priešu V. Putino valdymo metais tapęs verslo magnatas Borisas Berezovskis pasakojo pats važiavęs įkalbinėti V. Putino užimti premjero postą, kurį „šeima“ laikė tramplynu į prezidento kėdę.
Prie V. Putino išpopuliarinimo prisidėjo B. Berezovskio ir kitų B. Jelcinui artimų oligarchų valdoma žiniasklaida. Per trumpą laiką sukurtas įvaizdis, kuris padėjo pamatus ir dabartiniam V. Putino paveikslui Rusijos propagandoje: dziudo imtynės, kelionės pas Rusijos karius, pasisėdėjimai naikintuvo kokpite – visa tai pasitelkta siekiant, kad prezidento rinkimus laimėtų V. Putinas, o ne ekspremjeras Jevgenijus Primakovas, dabar, beje, priskiriamas prie nuosaikiojo Kremliaus elito sparno.
Padėjo ir B. Jelcinas. 1999 m. gruodžio 31 d. prezidentas netikėtai atsisakė posto, likus vos keliems mėnesiams iki jo įpėdinio rinkimų. Taip premjeras V. Putinas tapo laikinuoju prezidentu. Galų gale B. Jelcino „šeimos“ planas pavyko: per trumpą laiką didvyriu paverstas V. Putinas prezidento rinkimus laimėjo jau pirmajame ture. Tačiau to, kaip jis su savo aplinka užvaldys šalį, nacionalizuos žiniasklaidą ir persekios oponentus, „šeimos“ planuose nebuvo.
V. Putinas Rusijoje karaliauja jau penkioliktus metus. Dėl konstitucinių apribojimų jam 2008-2012 m. teko nulipti nuo sosto, tačiau ketverius metus šalį valdęs Dmitrijus Medvedevas parodė iš esmės „pavadavęs“ V. Putiną iki jo sugrįžimo.
Turtus ir dukras gaubia paslaptis
Kiek ir kokio turto iš tikrųjų turi V. Putinas – paslaptis. Rusijos žiniasklaidoje 2011 m. pasirodė turto sąrašas, prieš kurį visiškai nublanksta nuverstasis Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius ir jo rezidencijos:
– valstybinė vila Barvichoje, Maskvos srityje;
– rezidencija „Rus“ Tverės srityje;
– jūrinė rezidencija „Dvorec kongressov“ – Konstantino rūmai Leningrado srityje;
– vasaros rezidencija „Bočarov ručej“ netoli Soči;
– vyriausybinė vila „Šuiskaja Čupa“ Karelijoje;
– rezidencija „Užin“ už 20 km nuo Valdajaus miesto Naugardo srityje;
– sanatorija „Volžskij utios“ ant Kuibyševo vandens saugyklos kranto;
– turistinė bazė „Tantal“ ant Volgos kranto 40 km nuo Saratovo;
– rezidencija „Sosny“ ant Jenisiejaus kranto;
– rezidencija „Angarskije chutora“ už 47 km nuo Irkutsko;
– valstybinė vila „Malyj istok“ miške ant Malo-Istokskio tvenkinio kranto prie Jekaterinburgo;
– rezidencija kurortiniame Pioniersko mieste, Kaliningrado srityje.
Skelbta ir apie „Putino rūmus“ – prabangų kompleksą ant Juodosios jūros kranto, kurio vertė galimai siekia milijardą dolerių. Vis dėlto tuomečio premjero V. Putino administracija kategoriškai neigė, kad kompleksas statomas jam.
Teigiama, kad V. Putinas tiesiogiai susijęs su Rusijos dujos ir naftos imperijos valdymu, tačiau čia tvirtų duomenų mažai. Paslapties šydą kiek praskleidė amerikiečiai, kai dėl agresijos Ukrainoje pradėta taikyti sankcijas Rusijai. JAV Iždo departamentas paskelbė apie V. Putino sąsajas su naftos kompanija „Gunvor“.
„V. Putinas yra investavęs į „Gunvor“ ir gali turėti prieigą prie „Gunvor“ lėšų“, - skelbė Iždo departamentas.
Rusijos prezidentas šiemet oficialiai išsiskyrė su žmona Liudmila Putina, santuoka truko daugiau nei tris dešimtmečius. Nutrūkus santuokai, L. Putina iš esmės dingo iš viešosios erdvės.
V. Putino meiluže tituluojama Alina Kabajeva, buvusi gimnastė, buvusi Rusijos Dūmos narė. O rugsėjį ji tapo „Nacionalinės media grupės“ (NMG) direktorių tarybos pirmininke. Šis holdingas kontroliuoja didelę dalį prokremliškos Rusijos žiniasklaidos.
Tuo tarpu V. Putino dukros Marija ir Jekaterina, anot žiniasklaidos, galėtų vaikštinėti Maskvos gatvėmis. Mat Rusijos lyderio atžalos į žiniasklaidą iš esmės nepatenka, visuomenę yra pasiekusios tik kelios suaugusių jaunų moterų nuotraukos.
Būta pranešimų apie V. Putino dukrų bičiulystę su skandalingojo Italijos politiko Silvio Berlusconi dukterimi Barbara Berlusconi. Likusi informacija – daugiausiai paremta nepatvirtintais gandais.
Vis dėlto Marija skandalo neišvengė. Kai pasaulyje kilo pasipiktinimo banga dėl Rusijos remiamų separatistų Ukrainoje numušto Malaizijos oro linijų keleivinio lėktuvo, paskelbta, kad ji gyvena Olandijoje – šalyje, kurios piliečiai sudarė didžiąją dalį išpuolio aukų. Skelbta, kad V. Putino dukra ir jos vaikinas Jorritas Faasenas, gyvena apie 2 mln. svarų (maždaug 8,7 mln. Lt) vertinamuose apartamentuose netoli Amsterdamo oro uosto. Netrukus pasklido žinia, kad pora iš apartamentų išsikraustė.
