Lietuvos Sąjūdžio 25-mečio minėjime jo lopšiu tapusioje Mokslų akademijoje susibūrę Sąjūdžio iniciatyvinių grupių nariai iš plačios Lietuvos ne tik piešė liūdną dabarties vaizdą, bet ir kėlė klausimus, ką daryti toliau stabdant nužmoginantį pragmatizmą ir Lietuvos nulietuvėjimą.

Pagrindinį pranešimą skaitęs Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys, filosofijos profesorius Vytautas Radžvilas sako, kad mūsų kasdienybėje kiekvienas šios šalies pilietis, ypač jeigu jis neužima tam tikrų pareigų, neturi vienokios ar kitokios galios, nesijaučia laisvos Lietuvos piliečiu ir yra žeminamas kiekviename žingsnyje.

"Lygiai taip pat formaliai mes įžengėme į laisvos rinkos principais grįstos ekonomikos laikus. Iš tiesų mes neturime jokios laisvos rinkos, mes turime mišrią privatizuotą valstybinę ekonomiką, kurios veikimo principas yra labai paprastas - tas, kas turi valdžią, tas skirsto išteklius savo ir savo draugų naudai", - konstatuoja V. Radžvilas.

Kalbėdamas apie lietuvių dvasinę būklę ir tautos likimą profesorius priminė, kad Sąjūdžio laikais troškome būti laisva ori tauta tarp kitų Europos ir kitų pasaulio tautų, o ne išnykti be pėdsakų milžiniškoje mašinoje.

"Mes norėjome būti tauta. Tačiau šiandien matome, kad būti tauta yra mažų mažiausiai nemadinga, o mums primenama, kad tauta yra beviltiškai atgyvenęs ir pasenęs praėjusio šimtmečio konstruktas, kurio kuo greičiau reiktų atsikratyti. Tai reiškia, kad mes netapome laisvi ne tik politiškai ir ekonomiškai, bet ir dvasiškai kol kas nesame laisvi", - kalbėjo V. Radžvilas.

Jo teigimu, Sąjūdis buvo tikrai gyvos tautos užuomazga, bet per 50 metų padarytos žaizdos buvo pernelyg gilios ir per trumpą mūsų Atgimimo laikotarpį mes jų nespėjome išgydyti. "Todėl tautos tapsmas, augimas ir dvasinė branda sustojo, kai kuriais atžvilgiais mes žengėme atgal. Mat Sąjūdžio metu mes turbūt nesupratome, kaip be galo sunku būti tikra tauta", - svarstė filosofas.

Sąjūdžio tikslų ir darbų tęstinumas bus išsaugoti tik jo dvasią perdavus jaunimui, tačiau piliečiai ir patriotai mūsų mokyklose, net ir aukštosiose, neugdomi, neskiepijama pareiga, atsakomybė ir ištikimybė Lietuvai, teigė minėjime kalbėję studentijos atstovai.

Minėjime pastebėta, kad dauguma Sąjūdžio steigiamojo suvažiavimo metu pasakytų kalbų būtų aktualios ir dabar.

Lietuvos Sąjūdis buvo įkurtas 1988 m. birželio 3 dieną, kai Lietuvos mokslų akademijos salėje susirinko 35 narių Sąjūdžio iniciatyvinė grupė. Sąjūdžio steigiamasis suvažiavimas Vilniuje įvyko tų pačių metų spalio mėnesį.

Šaltinis
Temos
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (170)