Darbą komisija pradėjo nuo prokuratūros paaiškinimo, dėl ko, prokurorų nuomone, teisėjus nusikaltėliais išvadinęs V. Uspaskichas turėtų prarasti imunitetą.
Prokuroras Egidijus Motiejūnas komisijai nurodė, jog pagrindą „darbiečio“ atžvilgiu atliekamam ikiteisminiam tyrimui sudaro vieši politiko pasisakymai Vilniaus oro uoste, grįžus iš kelionės į Rusiją. Oro uoste V. Uspaskichas jį ir jo bendražygius kaltais pripažinusius teisėjus išvadino nusikaltėliais ir bailiais.
„Pirma buvo žodis, o po to atėjo įstatymas“, - sakė E. Motiejūnas, komisijai parodęs ir V. Uspaskicho pasisakymo vaizdo įrašą.
Anot prokuroro, specialisto atlikta politiko pasisakymo analizė nurodo, jog V. Uspaskichas, vartodamas terminą „nusikaltėliai“, pažemino tris jį nuteisusius teisėjus. Analogiška išvada seka ir dėl termino „bailiai“.
Komisijos pirmininkas Petras Gražulis klausė, kodėl ekspertizę darė vienas ekspertas. Prokuroras atsakė, jog tai yra specialisto išvada – tam paprastai pakanka vieno asmens darbo.
V. Uspaskichas savo kalbą pradėjo sakydamas, kad „žodis pasakytas“, tačiau politikas patikino buvęs išprovokuotas. Pirmiausiai jis pažymėjo, esą Vilniaus apygardos teismo teisėjai, pripažinę jį kaltu juodosios buhalterijos byloje, nesuteikė jam galimybės apsiginti.
„Demokratinėje valstybėje, nors ir paskutiniam nusikaltėliui, teismas turi suteikti pilną galimybę apsiginti. Deja, tai nebuvo padaryta“, - sakė V. Uspaskichas.
Pasak jo, pirmos instancijos teisme vyko ir „slapti posėdžiai“, nedalyvaujant nei jam, nei jo gynėjui. Be to, politikas priminė teismo atmestu prašymus apklausti kai kuriuos liudytojus „kuriais remiantis rašė nuosprendį“ bei klaidingai atliktus Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos specialistų skaičiavimus juodosios buhalterijos byloje.
„Aš galvoju, teisingas teismas turi suteikti galimybę apsiginti ir paskirti nepriklausomą ekspertizę“, - kartojo V. Uspaskichas.
Savo žodžių, kad teismas „padarė nusikaltimą prieš teisingumą“, Darbo partijos įkūrėjas neišsižada. Esą teismas neatsižvelgė ir į dalį dokumentų – pavyzdžiui, Vadovybės apsaugos departamento pažymas apie tai, jog byloje minimi asmenys nesilankė Seime.
Politikas taip pat priminė teismui pateiktą įrašą, kuriame esą „iš Prezidentūros“ bandoma paveikti Darbo partijos bylą. Teismas įrašą esą ignoravo. „Yra net medžiaga – įrašai tai rodo“, - savo žodžius apie „priklausomus“ teisėjus aiškino V. Uspaskichas.
Savo kalboje jis ne kartą kartojo frazę „šventasis teismas“: esą net „šventas teismas“ negali sau leisti to, ką teisėjai darė juodosios buhalterijos byloje.
Politikas taip pat pareiškė, kad vyko „nuosprendžio klastojimas“. Tokį savo pareiškimą jis grindė teismo sprendimu, jog jis pats atsisakė duoti parodymus. V. Uspaskichas tikina, jog teismas jo neapklausė.
Pernai vasarį Vilniaus apygardos teismo posėdyje „darbiečių“ patriarchas susikivirčijo su teisėja Daiva Pranyte-Zalieckiene. V. Uspaskichas paprašė atidėti savo apklausą, tačiau teisėjų kolegijos pirmininkė šį prašymą atmetė, pareikšdama, jog laiko pasiruošti jis turėjo pakankamai. Tada politikas liudyti nepanoro ir familiariai kreipėsi į teisėją: „Gerbiama teisėja, nežiūrint, kad jūs tokia graži, aš jumis nepasitikiu“.
Politikas taip pat pareiškė buvęs išprovokuotas žurnalistų. Esą jam grįžus iš Rusijos, politikas tenorėjo pasakyti, kad teisėjai „padarė nusikaltimą prieš teisingumą“, tačiau jam toliau „kišo mikrofoną“ ir provokavo pasakyti daugiau.
„Gailiuosi, aišku, kad tai buvo pasakyta“, - sakė V. Uspaskichas, pridurdamas, jog toks teismo sprendimas ne tik jį, bet ir bet kokį kitą žmogų išvestų iš pusiausvyros.
Kaip ir svarstant šį klausimą Seime, V. Uspaskichas priminė kitus politikus, viešai pasisakiusius apie teismus: kaip konservatorius Mantas Adomėnas Konstitucinį Teismą pavadino „chunta“, o kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus savo memuaruose naudojo terminą „teisėjų klanas“.
„Man reikėjo juos pavadinti ne nusikaltėliais, o klanu. Ir ko gero, nuslystų nuo manęs kaip vanduo nuo žąsies“, - apgailestavo V. Uspaskichas.
Paklaustas, ar turėjo omenyje tris jį nuteisusius teisėjus, ar visą teismų sistemą, politikas teigė to nepamenantis. Sykiu jis pareiškė, kad „sąmoningo žeminimo“ jo veiksmuose nebuvo.
Komisijos pirmininkas P. Gražulis paprašė prokuroro E. Motiejūno įvertinti M. Adomėno ir V. Adamkaus replikas apie teismus. Prokuroras atsakė, jog M. Adomėno atžvilgiu gautas skundas, tačiau nuspręsta ikiteisminio tyrimo dėl pareiškimų apie „chuntą“ nepradėti.
Prokuroras taip pat citavo vieną bylą, kurioje asmuo nuteistas už teismo įžeidimą. Tam pakako žodžio „banditai“.
O V. Uspaskichas pabrėžė, kad skundą prokurorams jo atžvilgiu teikė ne patys Vilniaus apygardos teismo teisėjai, o Teisėjų taryba.
„Visas klanas nutarė – tai kaip tame klane dabar man gintis? Pasakykit man“, - piktinosi „darbietis“.
Prokuroras taip pat patvirtino, kad visi trys Vilniaus apygardos teismo teisėjai apklausti šiame tyrime ir pripažinti nukentėjusiaisiais. Esą teisėjai pareiškė buvę įžeisti V. Uspaskicho žodžių. Čia „darbietis“ pareiškė manantis, kad teisėjai prieš jį liudijo „prievarta“, mat skundo prokuratūrai šie trys teisėjai asmeniškai nepateikė.
Komisijos posėdžiui einant į pabaigą, P. Gražulis informavo, kad gautas V. Uspaskicho raštiškas prašymas kreiptis su klausimais į Vilniaus apygardos teismą ir Generalinę prokuratūrą. Šie klausimai susiję daugiausiai su juodosios buhalterijos byla, tačiau komisijos narių dauguma pasisakė už tokių klausimų uždavimą.
Ir tai ne viskas. Seimo komisija nutarė, kad reikalinga nauja ekspertizė, kuri įvertintų, ką iš tikrųjų reiškia V. Uspaskicho ištarti žodžiai „nusikaltėliai“ ir „bailiai“.
Po tokio komisijos sprendimo konservatorius Arvydas Anušauskas pareiškė nedalyvausiąs tokioje P. Gražulio veikloje ir paliko salę.
„Tai yra visai kita byla, visai kitas tyrimas, Seimas jau yra priėmęs dėl to sprendimą“, - primindamas anksčiau Seimo priimtą sprendimą naikinti V. Uspaskicho imunitetą juodosios buhalterijos byloje žurnalistams sakė A. Anušauskas.
Konservatorius prognozuoja, kad dabar užsitęs komisijos darbas, ji nespės laiku priimti sprendimo.