Nors V. Uspaskicho biografiją puošia itin ilga kelionė į Rusiją, kai tik sprogo juodosios buhalterijos skandalas, tai dar nereiškia, kad jis šį žingsnį pakartos. Svarstoma, kad sėdimas į kalėjimą „darbiečių“ patriarchui būtų netgi naudingas.
„Viktoras gi nemėgsta kartotis – jis originalus“
Ryšių su visuomene specialistas, bendrovės „VIP Viešosios informacijos partneriai“ vadovas Darius Gudelis DELFI teigė, jog kalėjimas – ne pats blogiausias variantas politikui.
„Kalėjimas yra labai stiprus simbolis. Komunikacine prasme. Panašiai kaip aukštas valdžios postas – ar premjero, ar prezidento. Kalėjimas gal adekvatus būtų pagal stiprumą. Tai simbolis, kurį galima vystyti ir „pardavinėti“ ištikimiems rėmėjams“, - kalbėjo D. Gudelis.
Anot jo, kalėjimo kamerą ryšiams su visuomene galima pasitelkti ne prasčiau nei aukštus postus. Čia jis priminė, kaip eurokomisare dirbusi Dalia Grybauskaite iš Briuselio susikrovė tokį politinį kapitalą, kad su trenksmu laimėjo 2009 m. prezidento rinkimus.
„Jeigu tu gali dalinti interviu iš kameros panašiai, kaip prezidentė D. Grybauskaitė dalijo interviu apie Gediminą Kirkilą (tuomet ėjusį premjero pareigas – DELFI) iš Briuselio, čia netgi yra geriau. Nes tu gali dalinti interviu tada, kada nori. Ir komunikuoti tokias žinias, kokias nori – valdai informacijos pateikimo resursus“, - tęsė D. Gudelis.
Paklaustas, koks variantas – kalėjimas ar, pvz., dar viena ilgalaikė kelionė į Rusiją – būtų tinkamesnis V. Uspaskichui, komunikacijos specialistas pusiau juokais sakė nemanantis, kad „darbiečių“ patriarchas mėgsta kartotis.
„Jis jau bėgo vieną kartą. Viktoras gi nemėgsta kartotis – jis originalus“, - sakė D. Gudelis.
Pašnekovo nuomone, sėdimas į kalėjimą tam tikra prasme sustiprintų dabartinį V. Uspaskicho įvaizdį Darbo partijos elektorato akyse.
„Jis toks tvirtas vyras, kuris iškenčia skausmus, pavojus, priešus, pasitinka iššūkius, tvirtai atstatęs krūtinę“, - „darbiečių“ patriarcho įvaizdį nupasakojo D. Gudelis.
Pasak jo, savo rolę gali skirti ir numatytas laikas belangėje – kuo ilgesnis terminas, tuo mažiau patraukli atrodo politika iš kalėjimo kameros. „Išėjęs gali būti nebelabai įdomus“, - konstatavo D. Gudelis.
Atsitiesti padeda rinkėjų požiūris į sukčiavimą?
Teismo nuosprendžius išgirdusių įtakingų politikų Lietuvoje ne tiek ir daug. Eksministras Audrius Butkevičius sėdėjo kalėjime, išėjęs į laisvę mėgino grįžti į politiką. Kurį laiką jam sekėsi visai neblogai, pavyko patekti į Vilniaus tarybą, tačiau dabar politinėje arenoje svorio jis beveik nebeturi.
Teistumą biografijoje turi ir praėjusios kadencijos Seimo narys Saulius Stoma, į dabartinį parlamentą nepajėgęs prasibrauti. Vilniaus meras Artūras Zuokas pats sau priklijavo „teisto už gerus darbus“ etiketę. Jam sugrįžimas iš teisiamųjų suolo į didžiąją politiką buvo bene sėkmingiausias. Partijos išsižadėjęs liberalcentristų lyderis su nauja politine jėga laimėjo savivaldos rinkimus Vilniuje ir sugrįžo į mero kėdę. Tiesa, belangėje meras nesėdėjo.
Komunikacijos konsultantas Artūras Jonkus DELFI teigė, jog sunku nuspėti, ar A. Zuoko sėkmės istorija gali būti pakartota.
„Politikai ir skirtingo kalibro, ir skirtingo politinio pajėgumo. Ir situacijos buvo truputėlį kitokios, - tris minėtus politikus lygino A. Jonkus. - Negali pagal buvusius dalykus spręsti. Vienas dalykas – pats politiko svoris, situacija, kaip visuomenė vertina vieną ar kitą prasižengimą. Galų gale, komunikacijos tonas, kryptis. Šie dalykai turi daugiau įtakos negu viena ar kita analogija.“
Pašnekovo teigimu, čia gali būti svarbus ir visuomenės požiūris į mokesčių nusukinėjimą. Tiksliau – nemenka tolerancija šiam reiškiniui.
„Manau, kad brandžioje visuomenėje rezultatas turėjo būti kur kas kritiškesnis jo (V. Uspaskicho – DELFI) atžvilgiu. (...) Prisimenu iš kai kurių tyrimų, kad mokesčių nemokėjimas, lietuvių akimis, deja, bet nėra didelė nuodėmė. „Nova Media“ ir „Rait“ tyrimas (...) parodė: jeigu įmonės teršia gamtą, žmonės linkę nepirkti jų produktų ar dar kažko, bet jeigu įmonė nemoka mokesčių – lietuviai į tai žiūri labai atlaidžiai“, - primindamas, dėl ko teisiamųjų suole atsidūrė V. Uspaskichas, sakė A. Jonkus.
Komunikacijos specialisto nuomone, kalėjimo kamera – ne pati patraukliausia vieta komunikacijai.
„Nepažįstu žmogaus, kuris bent jau sakytų, kad dėl piaro norėtų atsidurti kameroje, - svarstė A. Jonkus. - Nemanau, kad komunikaciniai dalykai yra svarbiausi šitoje vietoje.“
Svarbiausia – išlikti politikoje
Visuomenės nuomonės tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ vadovas Ignas Zokas DELFI teigė, jog V. Uspaskichui pirmiausiai svarbu išlikti politikoje.
„Koks bebūtų sprendimas, dėl savo kontroversiškumo ir didelio „ryškumo“, ir vienu, ir kitu atveju būtų didelė grupė patenkintų žmonių ir didelė grupė nepatenkintų. Kuri būtų didesnė – netgi sunku pasakyti. (...) Dvi didelės grupės, viena ryški asmenybė. Labai charizmatiška asmenybė, sugebanti atstatyti reitingus. Nepaisant to, kad šiai dienai jo asmeniniai reitingai yra kiek pakritę“, - kalbėjo I. Zokas.
Pašnekovo nuomone, V. Uspaskichui svarbu išlikti politinėje arenoje, kadangi būtent jis, o ne kuris kitas „darbietis“ yra partijos veidas visuomenės akyse.
Pasak jo, „darbiečių“ patriarcho pasirinktas tolesnio dalyvavimo politikoje būdas ištikimiausiems partijos rinkėjams neturėtų būti itin svarbus. „Jeigu žmogus balsuoja už Darbo partiją, jis tiki pirmiausiai V. Uspaskichu“, - konstatavo I. Zokas.
Anot „Spinter tyrimų“ vadovo, jei V. Uspaskichas būtų pasiųstas už grotų, partijos elektoratas tai pirmiausiai suvoktų kaip susidorojimą, o politinėje arenoje netrūktų žmonių, kurie šį suvokimą stengtųsi sustiprinti.
Prisimindamas ilgalaikę V. Uspaskicho kelionę į Maskvą, pašnekovas pabrėžė, jog šis punktas politiko biografijoje partijos nenužudė. „Tai didelės įtakos bendram jo populiarumui nepadarė. Jeigu jis išvažiuotų visam laikui – būtų vėl kita istorija“, - reziumavo I. Zokas.
Vilniaus apygardos teismas V. Uspaskichui skyrė ketverius metus laisvės atėmimo. Darbo partijos įkūrėjui skirta didžiausia bausmė tarp visų nuteistųjų juodosios buhalterijos byloje. Parlamentarė Vitalija Vonžutaitė nuteista trejiems metams laisvės atėmimo, buvęs pirmasis Seimo vicepirmininkas Vytautas Gapšys taip pat pripažintas kaltu, tačiau jam skirta ne laisvės atėmimo bausmė, o piniginė bauda. Tuo tarpu Darbo partija, kaip juridinis asmuo, atsakomybės išvengė – teismas to priežastimi nurodė formalų juridinio asmens pasikeitimą po jungtuvių su nykštukine Leiboristų partija. Apeliacinius skundus pateikė ir nuteisti „darbiečiai“, ir prokuroras Saulius Verseckas.