„Katedros aikštė ir Gedimino prospektas yra pavojingesnės vietos nei ten, kur vyrai buvo. Žinote, kodėl taip įvyko. Aš apie žudynes alpinistų stovykloje niekada anksčiau nesu girdėjęs“, - DELFI sakė V. Vitkauskas.
Klausiamas, kodėl keliautojams nekelia nerimo faktas, kad Pakistane glaudžiasi daugybė Afganistano-Pakistano sieną perėję talibų kovotojų, V. Vitkaustas teigia, kad kovotojai paprastai nesirūpina užsienio alpinistais, o kovoja savo kovas.
„Aš pats buvau Pakistane ir tikrai Gedimino prospekte taip ramiai nesijaučiu kaip būdamas ten. Mes tuomet buvome prie to Nanga Parbato, pakeliavome ledynais iki bazinės stovyklos. Tai buvo labiau kultūrinė-pažintinė ekspedicija. Tikrai ten jaučiausi nepaprastai gerai. Tiesa, tai buvo anksčiau“, - sakė V. Vitkauskas, pridūręs, kad prie Nanga Parbato kalno lankėsi 2004-aisiais.
Pašnekovo teigimu, natūralu, jog vietovėse, kuriose gyvena žmonės, visiškai saugu nėra, mat su jais gali kilti konfliktų. Tačiau kalnuose, jo teigimu, paprastai yra saugiau nei tarp žmonių, nes kas nors blogo gali nutikti tik dėl savo paties neišmanymo.
„Iki šiol tokio dalyko nebuvo. Prieš užsieniečius mes nieko panašaus, tokių išpuolių nematėme. Vietiniai žudosi – sunitai, šiitai. Šiaip vykti į Pakistaną tikrai nėra saugu. Jeigu man reiktų, aš gerai pagalvočiau. Bet jie vyko į kalnus. O ne kalnai yra pavojingi ir ne laukiniai žvėrys, pavojingiausi yra žmonės ir mes patys sau“, - pasakojo V. Vitkauskas.
Alpinistas ir keliautojas sako, kad Nanga Parbatas yra ganėtinai arti civilizacijos, todėl šiek tiek pavojingesnis.
„Tas žmonių artumas ten didesnis nei paprastai prie tokių kalnų. O kai žmonių yra, tada įvyksta tokie atvejai. Aišku, ten būna ginčų dėl pinigų su nešikais, tai čia normalu. Sutarta taip, pradeda prašyti daugiau. Pakistane tai nestebina, tai žinomi dalykai. Bet reikia ieškoti rimtos kompanijos. Čia kaip ir batus perkant, reikia ieškoti ne kas pigiau, o kas patikimiau“, - sakė V. Vitkauskas.
Pašnekovas sako nemanantis, kad kopdami į Nanga Parbat viršukalnę alpinistai rizikavo. Jo teigimu, iki šiol būdavo įprasta, kad konfliktų zonose alpinistai ir keliautojai būdavo neliečiami.
„Pavyzdžiui, Nepale keletą metų buvo, jog maositai ir kitos jėgos kovojo tarpusavyje, saviškius žudė dešimtimis ir šimtais. Kas rytą būdavo pranešimai, kiek nužudyta kaimeliuose. Bet turistai būdavo neliečiami“, - sakė V. Vitkauskas.
DELFI primena, kad šeštadienį, apie 22.45 valandą vietos laiku, užpuolikai, apsivilkę sukarintos organizacijos – Gilgito skautų – uniformomis, užpuolė nedidelį viešbutį Nanga Parbat prieškalnėje.
Ginkluoti asmenys atskyrė ir surišo du pakistaniečius, nors vėliau vieną jų nušovė.
Užpuolikai pradėjo mušti alpinistus, atėmė visus surastus mobiliuosius ir palydovinius telefonus, taip pat pinigus ir pasus. Kai kuriems alpinistams ir jų vedliams pavyko pabėgti, tačiau tie, kurie liko, buvo nušauti.
Ginkluoti asmenys nušovė iš viso 10 alpinistų ir apie apie 1 valandą nakties vietos laiku paliko žudynių vietą. Likęs gyvas pakistanietis vedlys Sawalis Faqiras iškvietė pagalbą, tačiau užpuolikai pabėgimui turėjo apie šešias valandas. Tačiau vietos policijai kilo įtarimų, kodėl šis pakistanietis vedlys buvo paleistas.
Atsakomybę už šį išpuolį prisiėmė judėjimas „Tehrik-i-Taliban Pakistan”, kuris esą keršijo už Pakistano Talibano lyderio pavaduotojo Emiro Wali-ur-Rehmano žutį nuo JAV bepiločio orlaivio smūgio.