Pasak politologo Nerijaus Maliukevičiaus, tai matyti iš Rusijos liberaldemokratų lyderio Vladimiro Žirinovskio spjaudymosi žodžiais Baltijos šalių atžvilgiu.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas teigia, kad V. Žirinosvkio retorika, nors ir atrodo labai juokinga, iš tiesų transliuoja Kremliaus vadovų nuotaikas. N. Maliukevičius priminė, kad savo nuomonę apie Baltijos šalis neseniai išsakė ir kitas Rusijos atstovas – NVS šalių instituto, kurio viena iš steigėjų yra Rusijos užsienio reikalų ministerija, Pabaltijo skyriaus vadovas Michailas Aleksandrovas.
„Manau, kad tai susiję su keliais svarbiais politiniais dalykais: su Sirijos konfliktu ir mūsų prezidentės bei Baltijos valstybių vadovų vizitu į Vašingtoną susitikti su B. Obama“, - DELFI sakė N. Maliukevičius.
Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Deividas Šlekys Rusijos politiko gąsdinimus ir grasinimus labiau vertina kaip informacinio karo dalį. Informacinį karą prieš Lietuvą politologas sieja ne tik su D. Grybauskaitės vizitu JAV, bet ir pirmininkavimu Europos Sąjungai.
„Šita gandų skleidimo operacija man labai primena vieną informacinio karo elementų. Kai formuluojami tokio pobūdžio gąsdinimai ar grasinimai, iš karto pasipila klausimai: ar mes pajėgūs apsiginti? Ar mes nepajėgūs? Tada pradedama abejoti savo kariuomene, keikti valdžią, kam leidžia pinigus kariuomenei. Tokiame kontekste pradedama kalbėti apie NATO, kyla abejonės, ar NATO ateitų padėti mums. Todėl aš visus šiuos gąsdinimus matyčiau kaip informacinio karo dalį“, - sakė D. Šlekys.
Grasinimai pridengia ekonominį spaudimą?
N. Maliukevičiaus teigimu, V. Žirinovskio ir M. Aleksandrovo grasinimai, skirti Baltijos šalims, parodo, kad Rusija reaguoja į JAV geopolitinio aljanso stiprinimą Europoje. N. Maliukevičius svarsto, kad tokiu būdu Rusija gali bandyti ir padidinti JAV smūgio Sirijos Basharo al Assado režimui nepritariančių šalių skaičių – mat kartais suveikia ir grasinimai.
„Iš vienos pusės tai tarsi atrodytų juokinga. Atrodo, kad tokių politinių klounų pozicija nieko verta, bet V. Žirinovskis nėra toks politinis klounas, kaip daugeliui atrodo. Reikia suvokti, kad tai ne pirmas išsišokimas šiame kontekste. Neseniai buvo paradoksalus „Pribaltikos eksperto“ pasirodymas“, - sakė politologas.
„Akivaizdu, kad Rusija šitam Baltijos valstybių prezidentų vizitui nėra neutrali, ji reaguoja į tai, kaip į tam tikrą JAV geopolitinio aljanso Europoje įtvirtinimą. Šitokia reakcija iš dalies nulemta fakto, kad prieš potencialių JAV smūgį Sirijai Rusija bando formuoti kuo didesnį abejojančių ir nesutinkančių šalių ratą. Taip bandoma burti sąjungininkus, parodant kokios grėsmės gali iškilti mūsų visuomenėms, jeigu mūsų valdžia beatodairiškai palaikys Amerikos politiką“, - teigė N. Maliukevičius.
Politologas primena amerikiečių eksperto Paulo Goble įžvalgas, kad radikalios V. Žirinovskio ar kito panašaus veikėjo mintys legitimizuoja ne tokius akivaizdžius Rusijos išpuolius – pavyzdžiui, įvairias ekonomines spaudimo priemones.
„Kai tu šneki apie okupaciją, valstybių padalinimus, tai vėliau tam tikrų ekonominio spaudimo priemonių taikymas Rusijos visuomenei atrodo ne tokios griežtos ir kur kas priimtinesnės. Iš dalies V. Žirinovskis legitimizuoja agresyvią Kremliaus politiką ateityje. Aš tai laikyčiau tam tikru indikatoriumi ir tai tikrai nėra gerai, tai nėra vien tik ironija ar humoras“, - sakė N. Maliukevičius.
Rusija nervinasi dėl Rytų partnerystės
Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto ekspertas D. Šlekys sako, kad Rusijos liberaldemokratų lyderio V. Žirinovskio išpuoliai prieš Baltijos šalis gali būti susiję ir su Lietuvos pirmininkavimu Europos Sąjungos Tarybai.
„Visų pirma, Lietuva pirmininkauja Europos Sąjungai, todėl bet kokie grasinimai, metami Lietuvos atžvilgiu, gali pasiekti didesnę auditoriją, nes Lietuva dabar yra labiau matoma. Antra, neužmirškime, kokie renginiai šią savaitę vyksta Lietuvoje: susitinka gynybos ministrai, užsienio reikalų ministrai, penktadienį į Vilnių atskrenda JAV valstybės sekretorius John Kerry“, - sako D. Šlekys.
Politologo nuomone, Rusijos ypatingai nedžiugina ne tik JAV planuojamas smūgis Sirijai, bet ir Lietuvos veikla Rytų partnerystės kontekste, mat vyksta kova dėl Ukrainos geopolitinės orientacijos.
„Tai tikrai nedžiugina Rusijos, todėl ji ieško būdų, kaip drumsti vandenį. Vieną raundą jau matėme – telefoninių pokalbių skandalėlį, kuris tikrai įneš tam tikrų korekcijų“, - svarstė D. Šlekys.
Pašnekovo teigimu, įvairūs grasinimai yra dalis informacinio karo, naudojamo prieš Lietuvą, mat pagrasinus okupacija ir užpuolimu iškart pradedama diskutuoti, ar Lietuva pajėgi apsiginti iki atvyks NATO pagalba.
Užpuolimo atveju labiausiai gelbsti mūšiai miestuose
„Jeigu kyla klausimas, ar esant puolimui mes apsigintume, tada tas mūsų mažumas pradeda lįsti – taip, mes maži, mūsų kariuomenė maža. Kelti klausimą, ar mes galime apsiginti nuo Rusijos karinės atakos, tai akivaizdu, kad ne – čia nereikia būti karo ekspertu. Kad ir kokia Rusijos kariuomenė būtų pavargusi, pasenusi ar įstrigusi reformose, vis tiek jie daug didesni už mus“, - sako D. Šlekys.
Tačiau, jo teigimu, sulaukti NATO pagalbos Lietuva pajėgi.
„Mūsų kariuomenė po Rusijos karo Gruzijoje investavo į tam tikros ginkluotės pirkimą, yra patvirtinti NATO strateginiai gynybos planai, patvirtinta Valstybės gynimo koncepcija. Antra, buvo sustiprintas karių rengimas, ypač akcentuojant tokius kariavimo būdus kaip karas mieste ir pasipriešinimas mieste“, - pasakojo politologas.
„Įviliokite Rusijos kariuomenę į miestą ir pažiūrėsime, kiek laiko jie čia mus bandys išvalyti. O NATO yra parengti planai, yra budinčios greitojo reagavimo pajėgos, kurios per labai trumpą laiką turi nuvykti į bet kurį pasaulio kampą, o mes šnekame apie Europą. Mano manymu, laukiant NATO pagalbos vienintelis kelias Lietuvoje yra įsitvirtinti didžiuosiuose miestuose ir įvelti priešą į gatvių mūšius, panašiai kaip Grozne puolant rusams ar Bagdade puolant amerikiečiams. Mūšiai miestuose ir gatvėse yra laikui imlus dalykas, taip lengvai gatvės neišsivalo. Įsivaizduokite: išvalyti gerą daugiabutį Žirmūnuose ar Antakalnyje – nemažas darbas. O jeigu dar yra parengti ir apmokyti žmonės slėptis tokiuose daugiabučiuose ir priešintis, tai labai pristabdo puolimą. Tuo tarpu užpultai Lietuvai pagrindinis tikslas ir yra išlaukti sąjungininkų pagalbos“ - sakė D. Šlekys.
V. Žirinovskis – ne pirmas, siūlantis pulti Baltijos šalis
DELFI primena, kad V. Žirinovskis interviu leidiniui „Komsomolskaja pravda“ pažėrė grasinimų Baltijos valstybėms. Jo teigimu, išdrįsusios pritarti Vakarų įsiveržimui į Siriją Baltijos valstybės bus okupuotos ar sunaikintos.
„Kai tokie šuniukai kiauksi pasauliniame procese, juos paskui okupuoja. Ir dar šauks – kodėl mus okupavo. Be abejonės, visos Baltijos šalys bus okupuotos arba sunaikintos“, - sakė V. Žirinovskis.
Tuo tarpu rugpjūčio pabaigoje panašią retoriką vartojo NVS šalių instituto Pabaltijo skyriaus vadovas M. Aleksandrovas.
„Rusija privalo aiškiai parodyti Vakarams, kad už agresiją prieš Siriją jiems teks brangiai sumokėti. Taigi Rusija turi spausti ten, kur turi aiškų strateginį pranašumą, tai yra Baltijos valstybėse. Kaip ir per Karibų jūros krizę, Rusija turi iškelti Vakarams dilemą: jei jūs puolate Siriją, pažeisdami tarptautinę teisę, mes užimame Baltijos valstybes“, - rašė rusų politologas.