Anot šalies vadovo, vienas svarbiausių pirmų darbų, kuris patikrins koalicijos gebėjimą dirbti ekonominio ir finansinio sunkmečio sąlygomis, bus kitų metų biudžeto projekto peržiūra. V. Adamkui taip pat rūpi politikos tęstinumas ir stabilumas užsienio reikalų ir krašto apsaugos srityse, kad būtų vykdomi įsipareigojimai ir pradėti darbai.
„Prezidentas tikisi, kad į ministrų pareigas bus skiriami kompetentingi, problemas išmanantys, ryžtingi žmonės, nebijantys imtis nepopuliarių, bet labai reikalingų sprendimų“, - pažymėjo jo atstovė spaudai Rita Grumadaitė.
Kaip po ilgiau nei valandą trukusio susitikimo žurnalistams teigė A. Kubilius, jis su prezidentu panašiai vertina šiandieninę situaciją ir iššūkius, kurie laukia būsimos valdžios bei Lietuvos visuomenės, taip pat mato panašius problemų sprendimo būdus.
Anot TS-LKD pirmininkų, vienas pirmųjų koalicijos darbų bus krizės prevencijos planas, susietas su kitų metų biudžetu ir šių metų biudžeto vykdymo rezultatais. Efektyviam planui, kuris padėtų sumažinti krizės pavojų bei įveikti jau matomus krizės reiškinius, parengti A. Kubilius pažadėjo sutelkti „visą Lietuvoje esantį protą ir išmintį“, įskaitant prezidento komandos narius.
Galimos Vyriausybės sudėties jis su prezidentu esą neaptarė, tačiau priminė, kad konservatoriai-krikdemai yra nusiteikę vadovauti Finansų, Ūkio, Krašto apsaugos, Užsienio reikalų, galbūt – Žemės ūikio ministerijoms. Kandidatuose į ministrus A. Kubilius teigė norintis matyti „ryžtingą nusiteikimą darbui ir gebėjimą dirbti“.
TS-LKD teigė neprieštaraujantis, kad vietoj Ūkio ministerijos ilgainiui atsirastų dvi: viena, atsakinga už verslą, inovacijas ir investicijų pritraukimą, bet kita, besirūpinanti energetika. Tačiau skilimas esą turėtų vykti taip, kad ne tik padėtų sutaupyti lėšų, bet ir būtų išgrynintos jų fukcijos bei atsakomybes sritys.
„Manau, kad išlaidos biurokratiniam aparatui gali sumažėti. Jei ko padaugės, ant to paties pastato vietoj vienos iškabos atsiras dvi“, - juokavo A. Kubilius.
Pasak jo, naują biudžetą turi patvirtiti naujos kadencijos Seimas. Kitų metų valstybės pajamų ir išlaidų projekte esą reikalingos esminės revizijos, visų pirma taupant (sutaupyti esą galima kelis milijardus), radikaliai mažinant valdžios institucijų išlaidas, siekiant viešųjų pirkimų skaidrumo, ir ieškant papildomų pajamų, pavyzdžiui, atsisakius mokestinių lengvatų.
A. Kubilius teigė neatsisakantis seno siūlymo kai kuriuos postus, pavyzdžiui, Audito, Antikorupcijos komisijos, Etikos ir procedūrų komisijos vadovų, atiduoti opozicijai,
Paklaustas, ar kraustysis į Turniškes, konservatorių-krikdemų lyderis teigė vertinantis apsaugos pareigūnų darbą ir nebandysiantis daryti jiems kliūčių. „Nesinorėtų matyti apsaugos vyrų dėl mano ar šeimos pretenzijų šąlančių lauke už durų“, - pažymėjo jis.
Pagal Konstituciją, naujas Seimas į pirmą posėdį turi susirinkti ne vėliau kaip per 15 dienų po parlamento išrinkimo. Oficialius rinkimų rezultatus žadama patvirtinti sekmadienį. Planuojama, kad pirmas posėdis įvyks lapkričio 14 d. Tuomet dabartinė socdemo Gedimino Kirkilo vadovaujama Vyriausybė grąžins įgaliojimus prezidentui, o jis Seimui oficialiai pateiks premjero kandidatūrą.
Pirmajame Seimo rinkimų ture gavusi daugiausiai balsų, TS-LKD užsitikrino 18 mandatų. Jos kandidatai laimėjo ir daugumoje vienmandačių apygardų, taigi konservatoriai parlamente turės mažiausiai 44 vietas. Jei bus patvirtinta, kad Šeškinės apygardoje laimėjo ne socialinės apsaugos ir darbo ministrė socdemė Vilija Blinkevičiūtė, o TS-LKD narys Audronius Ažubalis, jų frakcija padidės vienu nariu.
Jau kitą dieną po antrojo rinkimų turo keturios partijos – TS-LKD, Liberalų sąjūdis, Liberalų ir centro sąjunga (LiCS) bei Tautos prisikėlimo partija (TPP) – pasirašė bendradarbiavimo susitarimą ir pradėjo derybas dėl koalicijos suformavimo.
Centro dešinės Vyriausybėje konservatoriai-krikdemai reikalauja premjero ir dar šešių ar septynių ministrų portfelių. TPP gauna teisę deleguoti naująjį parlamento vadovą. LiCS ketina pretenduoti į kelių apskričių viršininkų, pirmiausia Vilniaus, postus.