Lietuvos prezidentas kalbėjo apie augantį kategoriškumą Rusijos užsienio politikoje, įskaitant šalies valdžios sprendimą uždaryti dvi Britų tarybos atstovybes, ginklų žvanginimą kalbant apie energijos tiekimą bei nuolatinį Rusijos politinį ir ekonominį spaudimą Baltijos šalims.
V. Adamkaus teigimu, Lietuva yra atvira konstruktyviems ryšiams su savo didžiąja kaimyne, tačiau Maskva nerodo noro bendradarbiauti.
"Tai istorinė problema. Niekas neneigia, kad Rusija yra didelė šalis, norinti būti išgirsta ir siekianti balso teisės pasaulinėje politikoje. Mes galime suvokti visus šiuos Rusijos norus. Tačiau vienas didelis minusas yra tas, kad Rusija nori dominuoti ir diktuoti. Likęs XXI amžiaus pasaulis nori, kad Rusija taptų konstruktyvesnė, demokratiškesnė ir aktyviau kurtų naują visuomenę ir sudarytų geresnes gyvenimo sąlygas visiems žmonėms".
Lietuvos prezidento nuomone, Kremlius sukuria "nereikalingą įtampą" santykiuose su Baltijos šalimis. V. Adamkus turėjo omenyje Rusijos konfliktą su Latvija, pernykštį skandalą, susijusį su sovietinio paminklo iškėlimu iš Talino centro, bei Maskvos ir Vilniaus nesutarimus.
"The Financial Times" rašo, kad Lietuvos atstovai teigia jaučią, kad Kremlius juos išskiria iš kitų. Taip atsitiko po Lietuvos sprendimo naftos perdirbimo įmonę "Mažeikių nafta" parduoti ne Rusijos bendrovėms, o Lenkijos kompanijai "PKN Orlen". Reaguodama į tokį Lietuvos sprendimą Rusija nutraukė naftos tiekimą "Mažeikių naftai" naftotiekiu "Družba".
Lietuvos prezidentas V. Adamkus mano, kad Lietuva turėtų mažinti savo priklausomybę nuo Rusijos, diversifikuodama savo energijos šaltinius. Šalies vadovas dar kartą išreiškė savo paramą šalyje ketinamai statyti naujai atominei elektrinei.
Ar sparčiai auganti Rusijos ekonomika gali skatinti Kremlių pradėti naują "šaltąjį karą"? Išreikškite savo nuomonę atsakydami į klausimą kolonoje dešinėje.