Prieš rinkimus derėtų būti atsargesniu
Buvęs premjeras G. Vagnorius laidoje „Persona grata“ buvo paprašytas įvertinti dabartinio premjero S. Skvernelio žmonos karjeros pokyčius – ji įsidarbino lenkų koncernui „Orlen“ priklausančioje įmonėje finansų analitike. O žiniasklaida yra rašiusi, kad būtent šiam koncernui ši Vyriausybė, vadovaujama S, Skvernelio, buvo itin dėkinga.
G. Vagnoriaus nuomone, šis įvykis nėra vertas skandalo, tačiau viskas paaštrėja artėjant Seimo rinkimams.
„Nemanau, kad būtų įklimpęs į gilesnį interesų konfliktą. Nors gal derėtų prieš rinkimus būti atsargesniam. Kai kurie smulkūs klausimai nėra tokie jau svarbūs, bet prieš rinkimus iš visko yra daromi įvykiai. Manau, kad jis tokių smulkių klaidelių yra padaręs. Bet šiaip, artėja rinkimai ir į viską reikėtų žiūrėti per šitą prizmę“, – laidoje „Persona grata“ kalbėjo G. Vagnorius.
Senieji politikai kalba, kad Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) sprendimai dėl pažeistos tarnybinės etikos prarado prasmę. Suprask, anksčiau, VTEK nustatytas pažeidimas iš karto reikšdavo „ant stalo dedamą“ mandatą. G. Vagnorius prisimena, kad didesnis reiklumas buvo visiems, bet tikina, kad ir laikai buvo kitokie.
„Anksčiau buvo didesnis reiklumas ir politikams, ir pareigūnams. Bet ir laikmetis buvo kitoks – mums labai reikėjo visuomenės palaikymo. Taip pat ir žiniasklaida turėjo didesnį svorį, o dabar, būna, ir žiniasklaida nebepasitikime, bažnyčia nebepasitikime. Taip, mes siekėme narystės ES, NATO. Ir turiu prisipažinti, kad stebėdavom Vyriausybėje kiekvieną dieną įvykius. Ir jei mus pasiekdavo koks skundas apie negerus dalykus, o jų būdavo ne mažiau nei dabar. Tai reakcija visuomet būdavo, kartais vieša, kartais ne, bet visuomenės nuomonė buvo labai svarbi“, – laidoje kalbėjo jis.
Buvęs premjeras ir Kovo 11–osios akto signataras G. Vagnorius stebėjosi, kad ir rinkėjai pasikeitę – dėmesys kreipiamas visai į kitus aspektus.
„Ir rinkėjas per rinkimus vertindavo ne tik gražius pažadus, gražius pasirodymus, vertindavo ir veiklą. Kaip aš atsimenu, bet ir labai buvo svarbu pateikti ekonominę padėtį, kokius rodiklius pavyko pagerinti. Dabar aš kartais stebiu, kad šis dalykas nėra jau toks svarbus, buitiniai dalykai akcentuojami ir nuo jų priklauso reitingai, dažnai – ir rinkimų rezultatai“, – kalbėjo jis.
Praradome tikslą
Nuo kovo 11–osios praėjo jau 30 metų. G. Vagnorius sako, kad pokytis nuo tų laikų yra neįtikėtinas.
„Na, jeigu būtume sąžiningi, turėtume pasakyti, kad mes per tuos 30 metų pasiekėm daugiau, nei galėjome įsivaizduoti 1990 metais. Atsimenu, kai prasidėjo derybos dėl mūsų prašymai dėl narystės NATO, tai pirmieji susitikimai buvo tokie nuviliantys. (…) Mes pasiekėme labai daug, ir pragyvenimo lygiu. Nors kiekvienas žmogus, turbūt, galvoja, kad galėjo geriau. Turbūt visi nori gyventi taip, kaip vokiečiai“, – sakė jis.
G. Vagnorius laidoje kalbėjo apie esminį trūkumą, kurį dabar mato šalies valdžioje – tai krypties trūkumas. Jo teigimu, politikai prarado strategiją, svarbiausią tikslą, todėl politika tampa tokia paviršutiniška.
„Jeigu 1990 metais mes turėjome labai aiškią kryptį nepriklausomybės. Ir mes tai darėme visais įmanomais būdais, stebuklingai, aš net pats neįsivaizduoju, kaip mes tai padarėme. Tikimybė buvo arti nulio, dabar to iš tikrųjų niekas nepadarytų, dabartinėmis sąlygomis. Mes aiškiai žinojome, ką daryti iki 2000 metų – siekėme ES, visi ėjome link to. Po ES ir NATO mes pasimetėme, nebeturime orientyro, strategijos“, – apie dabartinę Lietuvą laidoje kalbėjo G. Vagnorius.
„Dabar kokią matau mūsų ateitį, tai pagrindinė problema yra ta, kad mes pasimetėme – mes neturime strateginio tikslo. Ir mes po truputį tampame provincija, net ir prieš rinkimus, žvelgiant į politikų diskusijas. Kalbama ne apie kažkokį strateginį planą, ne naują tikslą, o visas dėmesys yra telkiamas į tai, kas su kuo susitiko, kas ką pasakė, kas kokį vyrą ar moterį susirado“, – kalbėjo buvęs premjeras.
Į politiką grįžti nesiruošia
G. Vagnorius sakė, kad nesiruošia grįžti į politiką, nes praeities spaudimas yra per didelis.
„Reformatoriai, ypač žemaičiai, nėra itin mėgstami“, – laidoje kalbėjo buvęs premjeras.
„Manau, kad būtų didžiulis pasipriešinimas, bandžiau. Manau, kad galima būti šalia politikos ir pasiekti daugiau. Per pastaruosius penkerius metus buvau pasiūlęs ne vieną įstatymą – per kitus“, – kalbėjo jis.
„Nežinau, kas šituose rinkimuose užims stebukladario vaidmenį“, – apie artėjančius Seimo rinkimus kalbėjo G. Vagnorius.
Buvęs premjeras kalbėjo, jog jį labai nustebino, kai 2017 metais Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) skilo.
„Buvau labai nustebęs, kai sugriuvo socialdemokratų partija, ji buvo viena stabiliausių. Tikiuosi, kad po rinkimų jie vėl susijungs. Konservatorių partija yra labai reikalinga, ten puikių žmonių yra. Bet matome, kad lyderiai yra mažiau populiarūs, nei pati partija. Norėtųsi liberalų, matau tris blokus, kurie turėtų kartu susiformuoti. Norėčiau tikėti, kad iki šių rinkimų tai įvyks, bet turbūt jau ne“, – kalbėjo jis.
Buvęs Vyriausybės vadovas teigė, kad šiuo metu ekonominėmis programomis remiantis negalima politiniame lauke įžvelgti dešiniosios jėgos.
„Pas mus nėra šiai dienai nei vienos dešiniosios partijos pagal ekonomines programas, yra tik socialistai ir kraštutiniai socialistai“, – Žinių radijo eteryje sakė G. Vagnorius.
Nereikėjo vaikščioti paskutinius 10 metų
G. Vagnorius su laidos vedėju brėžė aliuziją – Mozė 40 metų vaikščiojo po dykumą, o Lietuva tai daro jau 30 metų, galbūt po paskutinio šalies dešimtmečio savęs paieškos baigsis?
„Būtų gerai, jei mes būtume vaikščioję tik 20 metų, paskutinius 10 metų mes galėjome mažiau blaškytis, pasirinkti vakarietišką modelį, ties juo kryptingai dirbti. Iš tikrųjų pasimetėme ES ir NATO, nebematome savo strateginio tikslo, nesuvokiame, manau, kad dalis politikų nebesuvokia, kokia kryptimi eiti. Bet galbūt ir prezidentas dabar yra pakankamai vakarietiškas, ir kiti rinkimai gali būti stabilesni, gal nebebus partijų – stebukladarių. Tai gal tikrai tas paskutinis dešimtmetis, iki to keturiasdešimtmečio, tos ribos, bus konstruktyvesnis“, – kalbėjo G. Vagnorius.
Ir pridūrė, kad kitas dešimtmetis ir pasirinktas valstybės valdymo ir ekonomikos modelis nurodys, ar Lietuva ES provincija ar būsime vidurys.