Tėvų prisakymai grįžti namo iki dešimtos užsižaidusiems vaikams neretai – nė motais. Vaikų psichologė Milda Karklytė-Palevičienė pastebi, jog sutemus mažamečiams likti vieniems kieme nesaugu – gali visko nutikti.
„Žinoma, priklauso nuo vietos ir aplinkybių, bet jei įprastomis sąlygomis, rizika egzistuoja. Jei ji yra – tėvų atsakomybė protingai ją sumažinti“, – sakė ji ir įspėjo nebūti hiperglobėjiškais, tačiau reikalui esant, šito baimintis esą nereikėtų.
Vakare – miego rutina, o ne žaidimai kieme
Jei galvojame apie vaiko sveikatą, sveiką vystymąsi – vakaro laiką derėtų skirti tinkamai miego rutinai. Poilsis, miegas – svarbu. Psichologė išskyrė paauglius – ne paslaptis, pastarieji ima siekti savarankiškumo, tačiau ir jiems tokiu metu (apie dešimtą vakaro) dūkti kiemuose nėra saugu, todėl taip pat būtų pravartu įvertinti riziką.
Prietemoje patirtos neigiamos emocijos, išgąstis, kažkoks netikėtas sukrėtimas, psichologės teigimu, gali atsiliepti vaiko ateičiai: prisibijos likti vienas atviroje erdvėje, gali atsirasti nerimo, nesaugumo jausmas.
Ar vaikams nekenkia vėlyvi pasivaikščiojimai lauke su tėvais? „Jei aplinka saugi – kodėl gi ne?“, – nematė problemos M. Karklytė-Palevičienė.
Paklausta, kaip pripratinti vaikus prie rutinos, psichologė atsakė paprastai – tai priklauso nuo tėvų ir vaikų tarpusavio santykių. „Kuo jis geresnis, kuo artimesnis, tuo lengviau susitarti. Taip pat daug kas priklauso ir nuo nustatytų taisyklių: kiek nuosekliai jų laikomasi?“, – aiškino pašnekovė.
Anot jos, vaikų bandymus protestuoti užgniaužia aiškiai nubrėžta riba. Tėvai savo atžaloms turėtų paaiškinti, kodėl vienoks ar kitoks elgesys yra netinkamas ir kokia yra nauda to nedaryti. „Tarkim, kad būtum stipresnis, sveikesnis. Tokie pokalbiai – geros pamokos vaikų ateičiai“, – įsitikinusi M. Karklytė-Palevičienė.
Galbūt vaikas iš karto nesupras, tačiau anot psichologės, reikia išlaikyti visus savo nusistatymus. „Kaip tai pasiekti? Padėtų pasekmės dėsnio suvokimas. Kitaip tariant, čia gali pagelbėti žinojimas, kas bus, jei taisyklių nesilaikys“, – teigė ji.
Tačiau kalba neina apie grasinimus. Apskritai, pasak M. Karklytės-Palevičienės, jų tėvai griebiasi iš beviltiškumo – taip patogiau. Tai neveda į gera ilgalaikėje perspektyvoje – tiek elgesio, tiek santykio su tėvais prasme.
„Ką pasakome, turime įvykdyti, kitaip vaikai supras: tėvai pašnekės, bet nieko nepadarys. Vaiko akyse prarandame autoritetą, žodžiai tampa nesvarūs“, – būti atsargiais patarė ji ir pridūrė, jog pasakymas „duosiu bizūno“ – neveikia, kaip tik priešingai, nuteikia destruktyviai. Nėra nieko geriau nei gebėjimas savo vaiką įnorinti veikti be jokios prievartos, parodant prasmę, naudą.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovė Ilma Skuodienė sakė, jei vaikas neklauso – reikia ieškoti tam tikrų susitarimų, būdų, kaip susitarti ir susikalbėti.
Vaikai vieni kapstosi smėlio dėžėje? Tarnybos to netikrina
Pašnekovė pabrėžė, jog už vaiko auklėjimą, jo priežiūrą atsako tėvai – jie geriausiai pažįsta savo atžalą, žino biologinį laiką, poreikius, galimybes.
Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme yra apibrėžta: vaikų iki šešerių metų be vyresnių nei 14 metų asmenų priežiūros palikti vienų negalima.
„Iki šešerių metų – tokia riba laikoma pavojinga likti vienam dėl amžiaus, nedidelės gyvenimiškos patirties, gebėjimo skirtingai reaguoti į situacijas – kyla pavojus jo sveikatai ir gyvybei“, – aiškino I. Skuodienė ir pridūrė, jog nelaikoma nepriežiūra, jei vaikas paliekamas su 7–13 metų asmenimis iki penkiolikos minučių. Svarbu įvertinti vaikų galimybes. Tos pačios nuostatos galioja tiek namuose, tiek kieme, tiek po dešimtos valandos vakaro.
Įstatymas, pasak pašnekovės, vaikų buvimo lauke laiko nereglamentuoja – reikia vadovautis sveika nuovoka ir protingumo kriterijumi. Tai, be abejo, padės nuspręsti, ar saugu palikti 4-7 metų vaiką vieną kieme.
Vaikas turi teisę pailsėti, išsimiegoti, tad planuojant ilgesnius vakarus, I. Skuodienės teigimu, svarbu įvertinti šią aplinkybę. Jei vasaros atostogos, išvyka, iškyla – vėliau gula ir vėliau keliasi, kiekvienos šeimos susitarimas. Tačiau jei ryte laukia mokykla ir pamokos – miego trukmė turi būti pakankama.
„Svarbu įvertinti vaikų galimybes: ar jie gali likti vieni namuose, kiek yra tam pasiruošę. Atkreipti dėmesį į aplinką, ar ji saugi, paruošta vaikui būti vienam namuose, ar aštrūs, degūs daiktai nepasiekiamose vietose. Vaikui išaiškinta, ko šiukštu negalima daryti“, – kalbėjo I. Skuodienė.
Kiekviena situacija, kiekviena aplinkybė, anot jos, individuali, o vaikai skirtingi. Vieni antrokai jau pasiruošę pasirūpinti savimi, yra savarankiški. Gali atlikti ruošos darbus, pavalgyti, pažaisti, o kiti net ir būdami penktokais to padaryti yra nepajėgūs.
„Reiktų įvertint aplinką, gabumus, pasiruošimą likti vieniems, savarankiškumą. Vyresni broliai ar sesės gali prižiūrėti jaunėlį, bet ar yra tam pasiruošę? Kiekvienas vaikas turi būti išgirstas, įvertinta jo nuomonė ir pajėgumai“, – patarė pašnekovė.
Jei po dešimtos vakaro vaikai laksto kieme – vaiko teisių apsaugos tarnyba niekaip negalėtų reaguoti. Per kiemus nevažiuoja ir nepradeda vertinti vaiko situacijos. „Reaguojame į pranešimą. Pagrindiniai pranešėjai – artimi giminaičiai, emociniais ryšiais susiję asmenys, policija, mokykla, darželiai, kaimynai, informuoja ir patys vaikai. Gavę tokią informaciją įvertiname galimus vaikų teisių pažeidimus“, – pažindino su tarnybos darbu I. Skuodienė.