Į šį klausimą kitą savaitę bandys atsakyti Latvijos Daugpilio miesto teismas. Brutalus apiplėšimas, šių metų vasaros pabaigoje įvykdytas juvelyrinių dirbinių parduotuvėje, ne tik iškėlė daug klausimų Lietuvos bei Latvijos teisėsaugai, bet ir iššaukė perversmą socialinių bei vaiko teisių apsaugos tarnybų darbe.
Kaip rašė DELFI, penkiolikmetis iš Biržų buvo sulaikytas po rezonansinės vagystės iš Daugpilio juvelyrinių dirbinių parduotuvės, tačiau tuomet daug kas liko už kadro.
Buvo žinoma, kad suaugusių Biržų gyventojų grupė suplanavo ir vidury baltos dienos, grasindama dujiniais pistoletais įsiveržė į parduotuvę, sudaužė vitriną ir pagrobė joje buvusius juvelyrinius dirbinius.
Įspėjo nepasiduoti lengvų sprendimų pagundai
Nedaug trūko, kad ši istorija būtų pasibaigusi tradiciškai – įžūlūs nusikaltėliai, tarp kurių ir vaikas, būtų sulaukę „teisėto atpildo“. Tačiau paviršutiniškam sprendimui atkakliai pasipriešino nevyriausybinės organizacijos, padedančios prekybos žmonėmis aukoms Lietuvoje ir Latvijoje.
Lietuvos Caritas programos „Pagalba prekybos žmonėmis aukoms“ ir Latvijos NVO „Marta“ atstovai vienbalsiai paragino šalių teisėsaugą nepasiduoti lengvų sprendimų pagundai.
„Šiuo konkrečiu atveju ietys laužomos dėl nepilnamečio paauglio, kurio likimas – vagies ir būsimo recidyvisto – teisėsaugininkams tarsi iš anksto buvo aiškus ir nediskutuotinas, – DELFI komentavo Lietuvos Carito programos „Pagalba prekybos žmonėmis aukoms“ vadovė K. Mišinienė.
Liudijo svarbioje byloje, bet ar buvo apsaugotas?
Kaip priminė ji, prieš porą metų tas pats vaikas suaugusių Panevėžio nusikaltėlių buvo išvežtas į Kopenhagą vogti iš mašinų, vietos pareigūnų sulaikytas, pargabentas į Lietuvą, kur davė vertingus parodymus.
Šiuo metu prekybos vaikais byla, kurioje figūruoja ir Tadas (vardas pakeistas – DELFI), sėkmingai nagrinėjama Panevėžio apygardos teisme, nors pagrindiniam šio nusikaltimo organizatoriui nepavyko pateikti kaltinimų, o vienas svarbiausių liudininkų netikėtai pakėlė ranką prieš save.
Kaip buvo atsidėkota bendradarbiavusiam su pareigūnais vaikui, ar pasirūpinta jo saugumu? Pasak. K. Mišinienės, vaikas buvo išsiųstas į socializacijos centrą, motyvuojant, tuo kad šeimoje piktnaudžiaujama alkoholiu, jis gyvena vos ne gatvėje ir pan.
Tarnybos kratosi atsakomybės
„Reikia pripažinti, jog šiandien konkrečios Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovai pakankamai savikritiškai vertina tų dienų sprendimą, savo ruožtu keldami klausimą, o ką gi reikėjo daryti? Šalyje nėra pagalbos prekybos vaikais aukoms sistemos, centrinės tarnybos šiuo atveju taip pat kratosi atsakomybės“, – komentavo NVO atstovė.
Kur nedidelis regionas gali saugiai apgyvendinti tokio sunkaus nusikaltimo auką? Iš socializacijos centro vasaros atostogų grįžęs paauglys vėl to pačio miestelio gatvėse, tie patys, smarkiai vyresni „draugai“. Tik viena visiškai nauja aplinkybė – jis duoda parodymus svarbioje, neeilinėje byloje.
Žinia apie Daugpilyje sulaikytą ir sunkiu nusikaltimu apkaltintą berniuką buvo kaip perkūnas iš giedro dangaus visiems, kas gal būt naiviai tikėjo, kad sudėtingos situacijos tiesiog savaime, be didesnių mūsų pastangų, išsisprendžia pačios, kad sužaloti vaikai renkasi tik teisingus sprendimus.
Jie saugūs ir laimingi, nes Lietuva pasirašė po Europos Parlamento direktyva dėl prekybos žmonėmis aukų apsaugos?
Nepranešė apie nukentėjusiojo statusą prekybos vaikais byloje
K. Mišnienės žiniomis, Latvijoje iki šiol nebūta ikiteisminių tyrimų, kai į nusikaltimų darymą įtraukiami nepilnamečiai, nors pas mus tokiais atvejais ginami, kaip prekybos žmonėmis aukos.
Kaip mano nevyriausybininkai, galbūt todėl šios šalies kriminalistai ir prokurorai
kvietimą plačiau pažiūrėti į minėto paauglio galimybę priešintis suaugusiems vadeivoms, „autoritetams“, priėmė nepasitikėdami.
Latviai klausė, kodėl Lietuvos generalinė prokuratūra ar ikiteisminio tyrimo nepasivargino pasidomėti paauglio situacija Daugpilio areštinėje, jei tas vaikas Lietuvai svarbus? Taip pat latvių kolegoms mūsų šalies institucijos nepranešė apie berniuko turimą nukentėjusiojo statusą prekybos vaikais byloje.
„Klausimų šioje istorijoje tikrai daug. Ko gero, pagrindinis jų – ar mes norime ir galime kovoti už savo vaikus? Kovoti su ne mažesniu entuziazmu, negu kad visokie zonų „autoritetai“, provincijų „ereliai“ regzdami savo lipnius planus, kaip tuos vaikus išnaudoti, sužlugdyti ir pavergti?“ – klausė K. Mišinienė.
Rado vilkintį vasariniais drabužiais
Kaip rašė DELFI, į Lietuvos Carito akiratį Tadas pateko prieš porą metų, kai buvo paprašyta jį parvežti iš Kopenhagos, į kurią neprižiūrimas vaikas gaujos buvo išvežtas vogti automobilių.
Geriantiems tėvams jis nerūpėjo, tad tarnybos nutarė patalpinti Kauno socializacijos centre. Grįžęs atostogų namo paskutinę vasaros dieną Tadas paprašė mamos, kad atsiimtų kaltinimus dėl jo išvežimo, nes bus blogai. Mama nesutiko. Vaikinas ją apkabino, pabučiavo ir dingo.
Antrą kartą vogti į užsienį – Latviją – nepilnametis buvo išvežtas vasariniais drabužiais. Su jais Lietuvos ambasados atstovė jį ir rado nepilnamečių sulaikymo vietoje, po juvelyrinės parduotuvės apiplėšimo.
Žinojo, kad nusikaltėliai gali daryti poveikį Tadui
Kaip DELFI tuomet informavo Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos skyriaus prokuroras Rimantas Vagrys, ikiteisminis tyrimas dėl Tado išnaudojimo vagystėms Danijoje baigtas, byla teisme. „Tas vaikas – nukentėjusysis. Kaltinami du asmenys (trečias ikiteisminio proceso metu mirė – DELFI), kurie jį išvežė į Daniją ir išnaudojo vagystėms. Tokia veika priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai, už tai gresia iki 12 metų nelaisvės“, – sakė prokuroras.
Pasak R. Vagrio, ikiteisminio tyrimo metu buvo gauta duomenų, kad nusikaltėliai gali daryti poveikį Tadui, tad buvo pakeista vieno jų kardomoji priemonė.
R. Vagrio žodžiais, vagystėms išnaudoti vaikus – paplitęs būdas pelnytis: „Ne tik patys, važiuoja, bet ir vaikus ima, kad būtų daugiau rankų. Negalima sakyti, kad Tadas buvo vežamas prievarta, tačiau nepilnamečio sutikimas nepanaikina suaugusiųjų atsakomybės, už tai ką jie daro, nes vaikas dar nėra pilnai susiformavęs ir gali nesuvokti, ko važiuoja“.
Kaip pastebi prokuroras, vaikai vagystėms į užsienį vežami tikintis, kad sučiuptą nepilnametį greičiu paleis, nekreips dėmesio, ypač jei jis atrodo silpnas, paliegęs, turi negalią. Kita priežastis – jie mažiau reikalauja iš bendros dalies, kiek yra pavogta, tad išnaudojant vaikus tikimasi didesnio pelno.