Dar praėjusią savaitę, trečiadienį, Vilniaus policijai buvo pranešta, kad Antakalnio poliklinikoje iš Renatos Katinaitės-Lodh rankų buvo išplėštas jos 8 mėnesių kūdikis. Vėliau DELFI moteris tikino turinti žinių, kad berniuką pagrobęs sutuoktinis – jau užsienyje.
Savo ruožtu Vilniaus teismas už akių leido K. Lodhą suimti. Vaiko ieškantiems pareigūnams talkina Valstybės sienos apsaugos tarnyba, Vaiko teisių apsaugos tarnyba ir Policijos departamento Tarptautinio bendradarbiavimo skyrius.
Tačiau kalbėdamas su DELFI K. Lodhas neparodė nė krislelio išgąsčio dėl tokio tarnybų susidomėjimo. Tiesa, elgėsi jis itin atsargiai – kur šiuo metu yra, neišsidavė, o vos pasiteiravus, kodėl sūnaus šalia negirdėti, pokalbį suskubo baigti.
Bet dar prieš tai jis visiškai atvirai ir be užuolankų papasakojo apie savo santykius su žmona, gyvenimą Lietuvoje ir sūnų, dėl kurio ryžosi drastiškam žingsniui.
Neslepia: jei reikėtų, dar kartą pasielgtų taip pat
„Jaučiuosi puikiai, fantastiškai. Esu labai laimingas. Padariau tai, ką padarytų kiekvienas tėvas ar motina, jei atsidurtų toje pačioje situacija. Nieko nesigailiu. Jei reikėtų, tai padaryčiau dar kartą, šimtus kartų“, – pokalbį džiaugsminga nata pradėjo K. Lodhas.
Taip pat džiugiai jis sureagavo ir paprašytas papasakoti apie pažinties su Renata pradžią.
„Su Renata mes susipažinome 2009 metais, susituokėme 2012 m. Tuo laikotarpiu ji buvo kelis kartus atvykusi pas mane į JAV, tada ten gyvenau, tačiau aš nebuvau lankęsis Lietuvoje ir visiškai nieko nežinojau apie Jūsų šalį. Mūsų santykiai buvo puikūs, viskas ėjosi sklandžiai iki tol, kol po metų santuokoje Renata pastojo“, – vyro balso tonas pasikeitė.
Stengėsi dėl žmonos, tačiau viskas veltui
Nėštumo metu jis pasakojo žmona nepaprastai rūpinęsis. Aiškino daręs viską, kad tik jai būtų gerai. Dukrelės gimimas abiems buvo tolygus stebuklui, tačiau jų džiaugsmas tęsėsi neilgai.
„Vos po mėnesio nuo gimdymo Renata nusprendė išvykti į Lietuvą darbo reikalais. Kokia motina palieka mėnesio amžiaus vaiką dėl darbo? Aš vienas ja rūpinausi, nors tuo metu turėjau tikrai labai daug darbo.
Netrukus po to Renata bandė grįžti į JAV, tačiau iškilo problemų oro uoste. Aš du kartus kreipiausi į Amerikos ambasadą Vilniuje, prašydamas padėti mano žmonai, bet kažkas buvo blogai. Ji kažką darė blogai. Visur ėjau su dukrele, nes, žinoma, negalėjau jos palikti vienos namuose. Renata man sakė, kad viskuo rūpinčiausi pats, aš už viską mokėjau, dariau, ką galiu – per penkias dienas valgiau tik vieną traškučių pakelį, praktiškai nemiegojau, tačiau man sekėsi labai blogai. Aš nemokėjau lietuviškai, negalėjau susikalbėti su tarnybomis, todėl nieko nepasiekiau“, – prisiminė jis.
Dukrelės gyvybė užgeso staiga
Anot K. Lodho, Renata patekimu į JAV visiškai nesirūpino. Priešingai – pradėjo jį spausti dukrą patikėti vienam pusbrolių, kad jis ją atvežtų į Lietuvą.
„Tačiau kaip galiu nepažįstamam asmeniui patikėti mėnesio amžiaus vaiką, kuris tuo metu dar ir sirgo, tarpatlantinei kelionei viduržiemį? Ką Jūs būtumėte dariusi mano vietoje?“, – retoriškai klausė vyras.
Deja, po kelių mėnesių jo dukrelės gyvybė užgeso. Mergaitę ištiko staigios mirties sindromas.
„Aš palūžau. Viską, ką turėjau, atidaviau labdarai, pasiėmiau jos pelenus ir išvykau į laidotuves Indijoje. Tačiau Renata 5 mėnesius nesugebėjo rasti laiko atvykti. Kokia motina gali taip elgtis? Ir dar sakanti, kad yra religinga?“, – vėl klausimus žarstė K. Lodhas
Sūnų vadina Dievo dovana
Jis pripažįsta – tuomet visa galva pasinėrė į darbus. Vyras pasakoja prisidėjęs prie naujo išradimo sukūrimo. Su kolegomis jis pagamino aparatą, stebintį kūdikio sveikatą.
„Dėl mūsų išradimo per metus buvo išgelbėtos 45 kūdikių gyvybės. Aparatas stebi vaiko širdies dūžius, jo kvėpavimą. Žinote, kartais būna, kad tėvai eina pas gydytojus, nes jaučia, kad jų vaikui ne viskas gerai, tačiau medikai negali pasakyti, kas yra. Mano išrasta technologija padeda tėvams įrodyti jų teisybę“, – pasakojo K. Lodhas.
Nors verslas sekėsi puikiai, jų su žmona santykiai tik prastėjo.
„Dievas mato, yra du žmonių tipai. Vieni, kai nutinka kažkas blogo, nori, kad tai nutiktų ir kitiems. Tačiau aš nenorėjau, kad kiti jaustų tą, ką jaučiau aš. Aš praradau savo dukrą, todėl išradau technologiją, kuri apsaugo tėvus nuo to. Ir Dievas mane už tai apdovanojo – man gimė sūnus“, – šyptelėjo K. Lodhas.
Nėštumas nebuvo lengvas
Po dukros mirties jis su žmona apsigyveno Lietuvoje. Šį sprendimą vyras pasakojo padaręs, nes norėjo išsaugoti šeimą.
„Kai lapkritį Renata man pasakė, kad pastojo, Dieve, aš niekada neverkiu, bet tada verkiau. Verkiau ir kartojau, kaip ją myliu“, – prisiminė K. Lodhas.
Tačiau, jo teigimu, Renatos elgesys po šios žinios nepasikeitė. Vyras pasakojo, kad ji ir toliau save alino dirbdama universitete už varganą algą tol, kol sutriko sveikata.
„Ji pradėjo skųstis skrandžio skausmais. Atsiprašau, tačiau Jūsų medicinos sistema nėra gera. Per tą patį laiką nėščioms moterims Lietuvoje ultragarso tyrimai atliekami 4 kartus rečiau nei JAV. Vieno jų metu lietuvis medikas man pasakė, kad viskas esą yra gerai, tačiau tuo nepatikėjau. Nusiunčiau tyrimo rezultatus gydytojui iš JAV. Jis pastebėjo, kad vidurinė vaiko kūno dalis labai siaura, yra problemų galvos srityje. Pateikė išvadą: vaikas negauna pakankamai maisto per placentą, todėl gresia priešlaikinis gimdymas“, – mediko išvadomis dalijosi pašnekovas.
Turi priekaištų Lietuvos medikams
Tai išgirdęs jis sakė iš karto kreipęsis į kitos poliklinikos Lietuvoje medikus.
„Nežinau, gal Jūsų šalies gydytojai propaguoja juodąją magiją? Nes man pasakė, kad viskas gerai ir kad atvyktume tik jei nejusime kūdikio judesių. Kaip tai suprasti? Jei kūdikis nejuda, tai jis mirė. Tai ką? Kaip jie jį prikels? Tokie tie Lietuvos gydytojai“, – tik atsiduso K. Lodhas.
Jis nusprendė, kad pagalbos čia nesulauks, tad žmona turi gimdyti JAV. Tačiau kaip jai ten patekti, jei į šalį ji neįleidžiama?
Pasakoja padaręs viską, bet net neišvydęs sūnaus veido
„Aš kalbėjausi su daugybe įtakingų asmenų. Mes sukūrėme planą, kad tik ji būtų įleista į JAV. Sugalvojome, ką darysime, jei jos neįsileis. Aš pasirūpinau viskuo: kur ji gyvens, ką valgys. Tą naktį, kai ji turėjo atskristi, aš laukiau su vienu garbiu asmeniu. Aš buvau pasiryžęs bet kam. Tačiau viskas buvo gerai“, – sakė pašnekovas.
Iki gimdymo, pasakojo jis, Renata glaudėsi pas jo draugus. Viskas praėjo sklandžiai, tad netrukus ji jau sūpavo judviejų kūdikį.
Tačiau atvykęs pasitikti į Lietuvą grįžusios žmonos, tokios jos reakcijos sulaukti K. Lodhas nesitikėjo.
„Į oro uostą aš atvykau laiku, tačiau lėktuvas nusileido kiek anksčiau. Kai įžengiau į vidų, Renatą buvo apsupusi jos mama ir pusbroliai. Jie ją kažkur vedėsi. Tą dieną aš net nepamačiau savo sūnaus“, – iki šiol už tai neatleidęs neslėpė jis.
Turi priekaištų uošvienei
K. Lodhas pasakojo jau seniai jautęs – nepatinka jis ir žmonos mamai, ir pusbroliams, ir kitiems lietuviams.
„Viskas dėl mano odos spalvos. Aš du kartus rašiau policijai pareiškimus dėl to, kad mane užgauliojo gatvėje, grasino nužudyti. Mane vadino nigeriu, teroristu“, – guodėsi vyras.
Savo ruožtu uošvienė, jo teigimu, panieką demonstravo ir tyčia kenkdama jo šuniui. K. Lodhas pasakojo kartą, kai paprašė juo laikinai pasirūpinti, mylimą augintinį parsivežęs su infekuotomis žaizdomis.
„Mes gyvenome Renatos mamos bute. Vykome pas notarą, ji man suteikė leidimą gyventi jame. Aš labai stengiausi jai įtikti. Rūpinausi jos dukra, anūku, pirkau daugybę daiktų butui – viskas tik geriausios kokybės. Pavyzdžiui, vien mano sūnaus vežimėlis kainavo 2,5 tūkst. dolerių. Tačiau Renatos mama sugalvojo mums padėti ir nupirko naudotą pieno konteinerį. Jis labai pavojingas dėl besikaupiančių bakterijų, tačiau manęs niekas neklausė. Išleidau daugybę pinigų tyrimams, kad mano vaikui tikrai viskas gerai“, – pasakojo vyras.
Konstatavo: žmona susirgo depresija
Tačiau kad ir kiek stengėsi, kad šeimai nieko netruktų, pasakojo K. Lodhas, nevertino to nei žmonos giminaičiai, nei ji pati.
„Renatai prasidėjo pogimdyvinė depresija“, – konstatavo jis.
Vyras pateikė ne vieną tai esą įrodantį pavyzdį. Pavyzdžiui, pasakojo K. Lodhas, jo žmonai tiesiog dingdavo nuotaika, ji dažnai būdavo irzli, pradėjo trukdyti jam dirbti.
„Ji taikė pasyvią agresiją. Dirbau su klientais iš JAV, todėl mano darbo laikas būdavo nuo 18 iki 4 val. ryto. Maždaug tada ji keldavosi maitinti sūnų, įjungdavo šviesas, nors prašiau to nedaryti, triukšmaudavo. Kartais man kalbant su klientais ar vaizdo konferencijų metu imdavo siurbti, tyčia išjungdavo internetą, garsiai aiškindavo, koks aš blogas žmogus“, – vardijo vyras.
Sviedė baisius kaltinimus
Tačiau tai, kas nutiko lapkričio 8-ąją, jo teigimu, peržengė visas ribas.
„Ji nuėjo į virtuvę, pasiėmė peilį ir pagrasino nusižudyti ir nužudyti mūsų sūnų, nes „Thoras be manęs negyvens“. Aš išsigandau, uždariau duris, pradėjau galvoti, ką daryti, nes ji išprotėjo. Išgirdau, kad ji rengėsi. Kai paklausiau, ką ji ruošiasi daryti, išgirdau, kad planuoja eiti iki Neries upės ir nušokti nuo tilto.
Ne juokais išsigandau. Paskambinau policijai. Tačiau, žinote, Jūsų pareigūnai tikrai nuostabūs. Visų pirma, jie 15 minučių ieškojo žmogaus, kuris sugebėtų kalbėti angliškai. Kai toks pagaliau atsirado, nesuprato, ko aš noriu, ir nurodė pagalbos savižudžiams linijos numerį. Jo ieškojo dar 15 min. O kai galiausiai juo paskambinau, atsiliepė banko konsultantė“, – susijaudinęs kalbėjo vyras.
Nors policija neigia, prisiekė savo mirusia dukterimi ir sūnumi
Tiesa, dėl šių teiginių DELFI dar praėjusią savaitę kreipėsi į policiją. Policijos departamento Komunikacijos skyriaus viršininkas Ramūnas Matonis tuomet teigė, kad policijos duomenų bazėje toks Indijos piliečio kreipimasis nėra neužfiksuotas.
Išgirdęs šią informaciją, K. Lodhas tiesiog pasiuto.
„Jie meluoja, aš tikrai jiems skambinau. Jei reikia, galiu būti patikrintas melo detektoriumi. Esu pasiryžęs padaryti bet ką, kas įmanoma, kad įsitikintumėte, kad sakau tiesą. Prisiekiu savo mirusia dukterimi, savo sūnumi, kad tai, ką pasakiau, yra tiesa“, – aiškino vyras.
Įvykius aiškina kitaip
Vienintelis pareiškimas apie buitinį konfliktą šioje šeimoje, policijos teigimu, užfiksuotas tik praėjusių metų gruodžio 21-ąją, kai atvykę policininkai rekomendavo kreiptis į vaiko teisių apsaugos tarnybą.
R. Katinaitė-Lodh DELFI sakė, kad tą dieną jos sūnų vyras norėjo pagrobti, tačiau pats jis tos dienos įvykius aiškina visai kitaip.
„Tą dieną pas mus viešėjo Renatos mama. Jos kalbėjo, kad reikėtų eiti pasivaikščioti su Thoru, bet paprašiau palaukti, kol baigsiu darbus, oras buvo blogas, norėjau jas palydėti. Pasiūliau belaukiant pavedžioti šunį. Kai baigiau darbus, pradėjau rengti sūnų, Renatos mama man padėjo tai padaryti ir tai per „Skype“ matė mano mama. Pasakiau jai, kad dar užsuksiu į parduotuvę, esančią kitoje gatvės pusėje. Tačiau staiga Renatos mama puolė šaukti ir skambinti dukrai, esą aš bandau pagrobti sūnų. Tuo metu rankose turėjau tik piniginę ir pirkinių krepšį“, – aiškino vyras.
Nusivylė ir policijos darbu
Netrukus po to, kai namo grįžo Renata, pamena jis, prisistatė ir policijos pareigūnai.
„Tai buvo taip juokinga ir negailestinga. Policininkai nekalbėjo angliškai, todėl jie išklausė Renatos, o po to paprašė jos išversti mano žodžius. Aš bandžiau su jais kalbėti, aiškinti, kad ji meluos, per „Google translate“ verčiau, ką noriu pasakyti, aiškinau, kad ji bandė nusižudyti ir nužudyti mūsų sūnų. Tačiau tai perskaitęs policininkas, nežinau, gal jis turi kokių super galių, pasakė: „Man ji atrodo sveika“. Ar Lietuvoje žmonės pakeičia odos spalvą, pamėlynuoja, kai serga depresija? Kaip tai galima pamatyti plika akimi?“, – piktinosi pašnekovas.
Tačiau iš namų žmonos ir jos mamos jis buvo išvarytas, o kai bandė su jomis taikytis ir prie namų durų stovėjo su gėlėmis, jos vėl iškvietė policijos pareigūnus.
„Gruodžio 27-ąją aš buvau užpultas. Kai Renatai parodžiau, kad esu sužalotas, ji paprašė patraukti tvarsčius. Ji norėjo pamatyti mano kraują“, – įsitikinęs vyras.
Perpildė kantrybės taurę
Sūnaus po to įvykio jis tikino nematęs ilgiau nei mėnesį. Sakė kreipęsis į visas tarnybas, net į kunigus, tačiau nieko nepešęs.
„Mano sūnus turi problemų su širdimi, todėl prašiau jį parodyti kardiologams, tačiau Renata tik vedė jį pas masažistus. Manau, jie iš mūsų tiesiog norėjo išmelžti pinigų“, – svarstymais dalijosi vyras.
Esą tai ir buvo paskutinis lašas jo kantrybės taurėje. K. Lodhas aiškino norėjęs savo sūnų apsaugoti ir pasirūpinti jo širdimi.
Tikina sūnumi galintis pasirūpinti puikiai
„Dabar jis geresnėje vietoje. Renatos mamos namai nėra gera vieta augti. Ten visur jos daiktai, maistas – siaubingas. Dabar aš kasdien savo sūnui darau daržovių ir vaisių kokteilius, perku geriausios rūšies vištieną“, – pasakojo vyras.
Jis aiškino puikiausiai galintis vaiku pasirūpinti pats, gyrėsi, kad jo IQ prilygsta genijui, tad nėra nieko, ko savo sūnaus jis negalėtų išmokyti.
„Aš myliu savo vaiką. Kai jis pamato mane, tiesia rankas, šypsosi. Jis mielai mane bučiuoja“, – pasakojo K. Lodhas.
Sūnų sutinka parodyti, jei įvykdys sąlygas
Tiesa, jis aiškino tikrai nenorintis iš Thoro atimti mamos. Tačiau, jei nori pamatyti savo sūnų, Renata esą turi įvykdyti kelias sąlygas.
„Aš siunčiau milijonus laiškų psichologams, santuokos konsultantams, tačiau Renata niekur eiti nesutiko. Ji žinojo, kad jie pastebės jos problemas. Tačiau viskas gerai. Jei asmuo turi psichologinių bėdų, jis nėra nusikaltėlis, jis tiesiog serga, jam reikia pagalbos. Aš Renatai sakiau, mes kone kasdien bendraujam, kad ji turi suprasti, kaip būti gera žmona, gera motina.
Aš jai pasakiau: nueik pas psichiatrus, nueik bent į du konsultavimo seansus, jei tai padarysi, mes vėl būsime šeima. Aš nenoriu jos atskirti nuo vaiko. Noriu šeimos, noriu, kad mano žmona ir sūnus būtų kartu.
Tačiau ji to nenori. Ji tik nori matyti mano kraują, kaip tą dieną, kai sakė parodyti man žaizdą. Bet aš tikiu antru šansu, esu pasirengęs jai suteikti galimybę pasitaisyti ir sugrįžti į šeimą. Renata, nereikia viešumo, nereikia policijos, kreipkis į medikus ir sugrįžk pas mus“, – graudinosi vyras.
Nepatogių klausimų vengė
Jis sakė turintis daugiau nei 50 vaizdo įrašų ir nuotraukų, galinčių įrodyti jo pasakojimą, tačiau nė vienu jų pasidalinti nesutiko, nes esą to daryti neleido teisininkas.
Paklausus, kam jam reikalingas teisininkas, jei su žmona nori susitaikyti, K. Lodhas atšovė nesantis kvailas.
„Tikėkis geriausio, bet ruoškis blogiausiam. Aš ne idiotas“, – sakė jis.
Kritikavo sistemą ir gyvenimo būdą
Supyko pašnekovas ir dėl klausimo, ar nemano, kad pernelyg desperatiškai pasielgė pagrobęs vaiką ir išvežęs jį į užsienį, nes siekė paauklėti žmoną.
„Tai nėra pagrobimas. Kaip aš galiu pagrobti savo vaiką? Ar ne Jūsų sistema nurodo, kad vaiką galima išvežti į užsienį ir su vienu iš tėvų leidimu? Aš jį išgelbėjau. Aš dėl jo gyvenu ir dėl jo galėčiau numirti. Aš esu tėtis ir didžiuojuosi juo būdamas“, – tikino K. Lodhas.
Jis sakė galinti pasidalinti ir pokštu, kurį išgirdo iš draugo, jis esą atskleidžia liūdną Lietuvos realybę.
„Lietuvoje vaikai auga lesbiečių šeimose – juos augina mama ir močiutė, tėvo nėra. Jūsų šalyje yra vienas aukščiausių savižudybės lygių, ką Jūs darote, kad apsaugotumėte savo žmones? Ar turite kokių teisių juos suvaldyti? Ne. Jūsų teisinė sistema yra labai bloga“, – aiškino jis.
K. Lodhas taip pat neigė, kad atskirtam nuo mamos berniukui jos gali trūkti.
„Jei gu gu ir ga ga, jei šypsena veide, jei skleidžiama meilė reiškia, kad jis liūdnas, tai taip, jis liūdnas. Nejuokaukite, jis laimingas vaikas“, – pareiškė suskubęs atsisveikinti.