Kol praėjusiais metais valdžia džiaugėsi savo piliečius apdalysianti 30 eurų išmokomis už kiekvieną vaiką, socialinę paramą tvarkantys savivaldybių specialistai tyliai laukė naujovių starto. Ir laukė ne todėl, kad labai troško nudžiuginti savo klientus didesne pagalba, būgštauta, jog beveik dešimt metų tarnaujanti socialinių paslaugų informacinė sistema (SPIS) neatlaikys tokių pokyčių.
Blogųjų pranašų prognozės išsipildė tuoj pat po sausio 1-osios. Naujosios technologijos „lūžo“ nuo vartotojų apkrovos ir ėmė strigti visos savivaldybės darbuotojų procedūros. Nors daugiausia dėmesio teko lėtai registruojamiems prašymams dėl vaiko pinigų, lygiai taip pat sutriko ir visos kitos pašalpos bei darbai, kuriems reikalinga patekti į minėtą informacinę sistemą.
Gana neramiai tokius procesus dabar stebi Panevėžio socialinių paslaugų centras. Čia šiuo metu renkami duomenys paramai maisto produktais pirmajam šių metų etapui. Prašymus maisto paketams gauti miesto gyventojai gali teikti iki sausio 23 dienos.
Tačiau kol kas jų įregistruota tik kiek daugiau nei šimtas. Pernai per visą pirmąjį metų mėnesį prašymų buvo apie 900.
„Išaugo socialinės paramos gavėjų skaičius, spėjame, kad bus daugiau norinčių gauti vadinamuosius maisto paketus. Bet dėl stringančios sistemos SPIS negalime suvesti reikalingų duomenų ir įregistruoti prašymų. Praėjusią savaitę sistema visai neveikė, o šią – vos sukasi. Su prašymais dėl paramos maisto produktais dirba dvi specialistės, bet ne nuo žmogiškųjų išteklių viskas priklauso“, – „Sekundei“ teigė Panevėžio socialinių paslaugų centro direktorė Lina Kazokienė.
Gyventojai, anot jos, susidariusią padėtį supranta. Tačiau baisiausia, kad niekas nekalba apie šiai paramai reikalingų dokumentų ruošimo terminą. Jį praleidus dėl maisto gyventojai galės kreiptis tik kitą mėnesį, o pati pagalba nusikels dar vėliau.
„Dėl vaiko pinigų žmonės raminami, kad juos gaus net ir metų gale pateikę prašymą. O paramai maistu skirtas mėnuo ir jo niekas neketina pratęsti. Vargu ar tokiais tempais mes iki sausio 23-iosios spėsime aptarnauti visus norinčiuosius gauti tokią pagalbą“, – nuogąstavo direktorė.
Beje, paramos maisto produktais, anot jos, skirtingai nei vaiko pinigų išmokos, susitvarkyti savarankiškai negalima. Darbuotojas turi gauti papildomų duomenų apie gyventoją, jo pajamas, šeimos sudėtį.
Stringa viskas
„Viskas stringa dėl tos pačios SPIS sistemos. Su ja dirba ir Vaiko teisių apsaugos skyrius, kuriam reikia įvesti tam tikrus duomenis, ir socialinių paslaugų specialistai, administruojantys maisto paramą bei kitą socialinę pagalbą. Per šitą sistemą mes skiriame arba nutraukiame pašalpas. Čia mes tikriname Registrų centro, „Sodros“ duomenis. Viskas vienodai stringa“, – apie keblią situaciją Savivaldybėje, kaip ir visoje Lietuvoje, kalbėjo Panevėžio miesto savivaldybės Socialinių reikalų skyriaus socialinio poskyrio vedėja Zita Ragėnienė.
Tačiau tokių kliūčių, anot jos, ir reikėjo tikėtis. Pirmiausia viską „užlaužė“ didelė paramos gavėjų apkrova, antra – sistema nebuvo pasirengusi naujoms prašymų formoms.
Lėtai juda ir pati naujoji parama tėvams. Paskutiniais duomenimis, prašymų dėl vaiko pinigų pateikta apie 260.
„Prašymai per informacinę sistemą juda labai sunkiai. Atsižvelgiant į kliūtis, manau, mes dar nemažai gavome ir internetu įregistruotų prašymų. Jau pradėjome priimti ir popierinius prašymus skyriuje – iš anksto užsiregistravę pas mus atėjo apie 30 žmonių. Bet ir atnešus į skyrių prašymą, mes negalėsime jo skubiai suvesti į sistemą“, – kalbėjo vedėja.
Kiek laiko dar šitaip bus, pašnekovė negali prognozuoti. Tačiau vilčių teikia per savaitę žadama įdiegti nauja SPIS versija, kuri visą biurokratinį aparatą turėtų grąžinti į senas vėžes.
„Ši sistema nenauja. Su ja dirbame kokius devynerius metus. Bet viskam pasirengti reikia daugiau laiko“, – teigė Z. Ragėnienė.
Išmokų trigubės
Jai pritarė ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Audronė Grainienė. Šio skyriaus darbuotojai taip pat vargsta su minėta informacine sistema, kurios duomenų reikia įtraukiant ar išbraukiant šeimas iš rizikingųjų sąrašo, apribojant tėvų valdžią vaikams. Su tokiais reikalais patys gyventojai tiesiogiai nesusiduria, bet tai trikdo specialistų darbą.
„Užstringa, tai einame prie kitų darbų. Bet viską užbaigti vis tiek teks“, – sakė A. Grainienė.
Sklandžiai dirbti nesiseka ir Panevėžio rajono savivaldybei.
„Kaip ir visoje Lietuvoje, taip ir pas mus – apgultis dėl vaiko pinigų prašymų. Kaimo žmonės daugiausia popierinius prašymus neša į seniūnijas ir jie krūvomis plaukia pas mus“, – aiškino Panevėžio rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Aldona Paškevičienė.
Šiuo metu rajone dėl naujų išmokų prašymus jau pateikė apie 350 gyventojų. Internetu tai padarė apie 40.
Iki šiol Panevėžio rajone išmokos buvo skirtos apie 2700 vaikų. Po pasikeitimų tokią paramą turėtų gauti apie 7000. Tad darbo šioje srityje tikrai padaugės.
Informacinė sistema ir rajono Savivaldybėje neklauso ne tik vaiko išmokas, bet ir kitas socialines paslaugas tvarkančių darbuotojų.
„Stringa kitiems, stringa ir mums. Negalime įvesti prašymų, pasiimti reikalingų duomenų apie asmenis. Problemų turime su visa socialine parama. Bet ji neturėtų žmonėms vėluoti. Nuolat tariamės su specialistėms, prašome jų padirbėti po darbo valandų“, – teigė A. Paškevičienė.
Į vaikų sąskaitas
Gyventojai, pasak kalbintų socialinių reikalų atstovų miesto ir rajono savivaldybėse, elgiasi gana ramiai ir panikos nekelia. Aktyvus informacinės sistemos problemų viešinimas esą juos įtikino, jog tai – ne eilinių darbuotojų kaltė.
Panevėžietė Guoda Žilienė pasakojo, kad vieną kartą bandė internetu pateikti prašymą dėl išmokų savo trims vaikams. Moteris gavo atsakymą, kad į sistemą grįžtų anksti ryte arba vėlai naktį, nes kitu metu ji per daug apkrauta. Tokio pasiūlymo prajuokinta mama žada paramą susitvarkyti Savivaldybėje, kaip ir jos draugė. Čia esą viskas paprasčiau ir eilių nėra.
Internetu prašymą išmokai gauti pateikė panevėžietė Alina. Jai tai padaryti pavyko iš antro karto.
Abi pašnekovės netryško džiaugsmu dėl naujos paramos. Panaikinus papildomą neapmokestinamą pajamų dydį jos į rankas gaus tiek pat, kaip ir anksčiau.
Kaip Lietuvos valdžia pagelbėjo šeimoms, nenorėjo iš anksto kalbėti ir savivaldybių atstovai. Tam įvertinti esą reikia daugiau laiko. Tačiau pastebima įdomi tendencija, kad vaikų išmokas tėvai veda tiesiai į savo atžalų sąskaitas. Ši parama tampa lyg vaikų ateičiai kaupiamos lėšos.