2018 metų pabaigoje išmoką vaikui gavo 491,972 tūkst. vaikų, iš jų 27 proc. gavo papildomai skiriamą išmoką vaikui. Statistika rodo, kad daugiausiai vaikų auga šeimose, kurių modelis – du suaugę, du vaikai. Tokių šeimų Lietuvoje pernai buvo beveik 213 tūkst. (39,3 proc.). Vieną vaiką auginančių šeimų Lietuvoje yra 122 487 tūkst. (22,6 proc.), 3 ir daugiau vaikų Lietuvoje augina 91,607 (16,9 proc.).
Anot L. Kukuraičio, vaiko pinigai leidžia gauti daug tikslesnę informaciją apie šeimas, šeimų padėtį Lietuvoje. Jis taip pat užsiminė, kad metų pradžioje buvo gauta daugiau prašymų dėl išmokų, pirmą kartą kreipėsi 36 tūkst. šeimų daugiau nei pernai gruodį. Kadangi vaiko pinigus galima gauti tik už 12 mėnesių, šeimos raginamos paskubėti pateikti prašymus, jeigu to dar nepadarė.
Išskyrė šeimas, kurioms sunkiausia
Ministras teigė, kad vaiko pinigai turi įtaką skurdo mažinimui. Anot jo, šios priemonės ir turėjo tą tikslą, kad lėšos ir priemonės pasiektų visas šeimas, ypač tas, kurioms to labiausiai reikia.
„Mes, padidindami vaiko pinigus nuo 30 iki 50 eurų, taip pat plius dvidešimt eurų gausioms šeimoms, ir neįgaliems vaikams dar pridėdami 20 eurų, sudarydami tokias išmokas ženkliai darome įtaka būtent skurdo rodikliams. Matosi, kad po socialinių išmokų skurdo lygis yra pakankamai sumažinamas“, – sakė ministras.
Didžiausią įtaką skurdo mažėjimui šios išmokos daro gausiose šeimose, kurios augina 3 ir daugiau vaikų. Pradėjus mokėti vaiko pinigus, tokių šeimų skurdo rizika mažėja maždaug 8,9 proc. Tačiau liūdniausia situacija yra šeimose, kurioje vaikus augina vienas iš tėvų.
„Šita grupė yra pakankamai giliame skurde, net ir papildomai pridedant išmokas, situacija ne taip pagerėjo. Išmokos šitai grupei turėtų būti dar tikslesnės, dar didesnės, kad ištrauktume jas iš skurdo“, – sakė ministras.
Daugiausiai išmokų gavusių šeimų, kur vaikus augina tik vienas iš tėvų, yra Kupiškio r. (29,2 proc.), mažiausiai – Kauno rajone – 14,4 proc.
Spaudos konferencijoje buvo pabrėžta, kad ne visos išmokos yra išmokėtos būtent pinigais, kai kurios šeimos išmokas gavo kitais būdais, t.y. išmoks dydis piniginėmis lėšomis neviršijo 50 proc. paskirtos išmokos dydžio. Tokių išmokų buvo vidutiniškai 2 proc.
Didžiausia dalis vaiko išmoktų suteikta kitais būdais šiose savivaldybėse: Radviliškio r. (9,5 proc.), Zarasų r. (9,4 proc.), Varėnos r. (8,2 proc.), Kupiškio r. (8,2 proc.) ir Rietavo r. (8,1 proc.). Nė viena išmoka nesuteikta kitais būdais šiose savivaldybėse: Birštono, Ignalinos r., Kazlų Rūdos, Pagėgių, Prienų r., Vilniaus r. Dalis išmokų ne pinigais suteikiamos rizikos šeimoms ir toms, kurios negeba pilnai pasirūpinti vaikų poreikiais savarankiškai. Tiesa, tai nereiškia, kad kai kuriose savivaldybėse tokių šeimų nėra, gali būti, kad kai kurios jų šiai problemai skiria nepakankamą dėmesį.
Vaiko pinigus planuoja dar didinti
„Yra numatytos lėšos vaiko pinigų didinimui, kaip įvyko dabar, tai yra 20 eurų. Dėl didesnių didinimų mes turime turėti diskusiją, ar didinti visiems ar eiti tikslinės pagalbos didinimo link. (…) Jau pavasarį pradėsime Vyriausybės lygmenyje apie tai kalbėti. Kalbame apie 2020 metus. Planuojant trejų metų biudžetą, lėšos yra numatytos vaiko pinigų didinimui. (...) Vyriausybės siūlymas turėtų pasirodyti birželio mėnesį“, – sakė L. Kukuraitis.
Jo paties nuomone, reikėtų didinti ir universalią išmoką vaikams, t.y. ją turėtų gauti visi vaikai be išimties, tačiau matant šeimų situaciją, kurios yra dideliame skurde, būtina ieškoti būdų, kaip būtent joms didinti finansavimą arba padėti kitomis priemonėmis. Tačiau, anot ministro, dar anksti sakyti, kaip atrodytų tos papildomos išmokos. Tai reikėtų aptarti su mokslininkais ir nuspręsti, kaip šioms šeimoms būtų galima padėti geriausiai.
Spaudos konferencijoje dalyvavęs Seimo narys Tomas Tomilinas ragino atkreipti dėmesį į dvi Lietuvos dalis – Rytų ir Vakarų.
„Vakarų Lietuvos kaimiškos savivaldybės atrodo geriau nei Rytų Lietuvos kaimiškos savivaldybės. Kyla klausimas, ar viskas gerai padaryta planuojant ES investicijas. Atkreipkite dėmesį į Vakarų Lietuvos savivaldybes“, – sakė jis.
Nepaisant to, kad yra tokie skirtumai, L. Kukuraitis teigė, kad neplanuojama diferencijuoti išmokų pagal regionus.
T. Tomilinas mano, kad reikėtų gerinti sąlygas auginti daugiau vaikų mieste. Didmiesčiuose, anot jo, dominuoja dviejų ar vieno vaiko šeimos, todėl reikėtų ieškoti sprendimų, kaip paskatinti mieste gyvenančias šeimas auginti daugiau vaikų.
L. Kukuraitis pabrėžė, kad Lietuva išsiskiria tuo, kad joje yra labai mažai tris vaikus auginančių šeimų, todėl reikėtų ieškoti būdų, kaip šią situaciją pagerinti. Anot jo, norisi paskatinti savivaldybes, kad jos matytų informaciją apie šeimas, ją analizuotų ir priimtų atitinkamus sprendimus. Kaip vieną geriausių būdų skatinti gimstamumą L. Kukuraitis išskyrė dosnias motinystės išmokas. Tai akivaizdžiai rodo ir vaiko pinigai – daugiausiai jų gauna vaikų grupė, gimusi tada, kai motinystės išmokos buvo gausiausios.
Pateikė statistiką apie Lietuvos regionus
2018 m. gruodžio pabaigoje išmoką vaikui gavo 317,651 tūkst. šeimų, iš jų 18 proc. gavo papildomai skiriamą išmoką vaikui (56,725 tūkst. šeimų).
Spaudos konferencijoje buvo taip pat pateikta statistika apie Lietuvoje vaikus auginančias šeimas. Daugiausiai išmokas vaikams gavusių šeimų, kurių modelis yra du vaikai ir du suaugusieji, yra Neringos savivaldybėje (47 proc.), mažiausia tokių šeimų dalis yra Zarasų r. (30,4 proc.), Pakruojo r. (30,8 proc.) ir Joniškio r. (31,2 proc.).
Dviejų suaugusiųjų ir vieno vaiko modelio šeimų, gavusių išmokas, daugiausiai yra Utenos r. (27,1 proc.) ir Šiaulių mieste (25,5 proc.). Mažiausiai tokio tipo šeimų yra Kupiškio r. (17,5 proc.).
Daugiausiai daugiavaikių išmokas gavusių šeimų yra Kalvarijų r. (32,1 proc.) ir Rietave (31,5 proc.). Mažiausiai tokių šeimų yra Šiaulių mieste (13 proc.) ir Klaipėdos mieste (13,5 proc.).
Daugiausiai papildomų išmokų vaikams gavėjų yra Vilkaviškio r. (39 proc.), mažiausiai – Klaipėdos mieste (8,9 proc.).
Mažiausiai šeimų, gaunančių papildomą išmoką vaikui, yra Klaipėdos mieste (8,9 proc.), Neringos savivaldybėje (10,1 proc.), Vilniaus mieste (11,6 proc.), Palangos mieste (12,3 proc.), Utenos rajone (12,5 proc.).
Daugiausiai šeimų, gaunančių papildomą išmoką vaikui, yra Vilkaviškio r. (39 proc.), Kalvarijos savivaldybėje (36,7 proc.), Zarasų r. (36,3 proc.), Ignalinos r. (31,9 proc.), Jurbarko r. ir Skuodo r. (31,8 proc.).
Papildomai skiriamas išmokas vaikui gaunančių šeimų dalis savivaldybėse svyruoja nuo 9 iki 39 proc. Didžiausia šeimų, gaunančių papildomą išmoką vaikui, kai šeimoje yra auginami ar globojami 3 ar daugiau vaikų, dalis yra Neringos savivaldybėje (79,6 proc.), Birštono savivaldybėje (67,7 proc.), Klaipėdos r. (65,4 proc.), Klaipėdos mieste (65,1 proc.), Vilniaus mieste (63 proc.).
Didžiausia šeimų, gaunančių papildomą išmoką vaikui, kai pajamos vienam asmeniui per mėnesį yra mažesnės negu 183 eurai, dalis yra Biržų r. (67,2 proc.), Rokiškio r. (66,7 proc.), Tauragės r. (65,5 proc.), Anykščių r. (64,9 proc.), Jurbarko r. (62,6 proc.).
Spaudos konferencijoje taip pat pristatyta statistika apie socialinės pašalpos gavėjus 2018 metais. Didžiausia dalis tokių pašalpų gavėjų yra Kalvarijose, Lazdijų r., Ignalinos r., Zarasų r. Mažiausia dalis Neringos savivaldybėje, Klaipėdos mieste, Vilniaus mieste, Marijampolės savivaldybėje, Klaipėdos r.
Daugiausiai 2018 metais žmonių nepanaudojo piniginių socialinės paramos lėšų, lyginant su skirtomis, buvo Šiaulių mieste, Alytaus mieste, Kretingos rajone, Panevėžio mieste. Mažiausia nepanaudotų lėšų dalis yra Neringos savivaldybėje, Kalvarijos savivaldybėje, Biržų r.