Anot tėvų, pasakyti, kad tokia situacija piktina, būtų per švelnu. Atlyginimai susitraukė iš karto, o vaikų poreikiai nesumažėjo, tad ne vienam tenka gyventi lendant į skolas.
Nurodė, kad pinigus išmokėti gali ir balandį
„Peržengtos visos sveiko proto ribos, šita „kukuraitija“ tiesiog tyčiojasi iš dirbančių žmonių. Įstatymas įsigaliojo 2018 m. sausio 1 d. ir iš karto buvo nubrauktas PNPD, nuo tada ir prasidėjo visi vargai.
Maža to, kad pavertė prašinėtojais, tai ir dabar paskambinus siuntinėja vienas pas kitą: „Kada galės, tada ir išmokės“, – DELFI piktinosi du vaikus auginantis vilnietis Kęstas.
Prašymą internetu dėl „vaiko pinigų“ jis tikino pateikęs sausio 12 d., nes iki tol sistema net normaliai neveikė, tačiau ir praėjus dviem mėnesiams taip laukiamų pinigų – nė kvapo.
„Prašymas dar net nepradėtas nagrinėti. Paskambinus į Vilniaus miesto socialinių išmokų skyrių (kur dar ne taip paprasta ir prisiskambinti), moteriškė ramiu balsu pasakė, kad pinigus išmokės gal kovo pabaigoje, o gal balandį“, – stebėjosi jis.
Šeima neteko 180 eurų
Anot Kęsto, jo atlyginimas dėl PNPD pokyčių sumažėjo dar sausį – jau už gruodį buvo išmokėta mažesnė suma. Pašnekovas skaičiavo, kad per mėnesį dėl to jų šeima netenka apie 60 eurų, tad per tris mėnesius biudžetas sumažėjo maždaug 180 eurų.
„Ar žmogus gali ko nors reikalauti iš šių biurokratų? Ar yra nustatyti įstatymu terminai, per kiek laiko turi būti išmokėti pinigai? Ar yra delspinigiai? Ar žmogus taip pat gali nustatytas įmokas ar baudas mokėti tada, kada jam bus nuotaika, nebus kitų svarbesnių reikalų ir t. t.?
Man atsibodo ši betvarkė, bet, kad ir kur paskambinsi, ten niekas nieko nežino, visi atsipūtę, esą nieko tokio – sėdėk ir lauk. Tačiau, jei žmogus nevykdo įstatymo, jam taikomos tam tikros priemonės, skiriamos baudos ar skaičiuojami delspinigiai, o kita pusė net nesuka galvos dėl to“, – piktinosi pašnekovas.
Gyvena „minuse“: reikia sukti galvą, ką daryti dabar
„Vaiko pinigų“ DELFI sakė nesulaukusi ir Daugiavaikių šeimų asociacijos vadovė Jurgita Pocienė. Moteris augina 6 vaikus, tad kas mėnesį jos šeimos biudžetą turėtų papildyti didesnė nei 200 eurų suma, o štai dabar maždaug tiek jie klimpsta „į minusą“.
„Dabartinės išmokos – pasityčiojimas. Esmė, kad pinigų kiekis tiems, kurie dirba ir iki šiol naudodavosi mokestine lengvata, nepadidėjo. Jie negauna daugiau pinigų.
Beje, dabar – kovo pradžia, pati auginu 6 vaikus, bet mes dar negavome „vaiko pinigų“ už sausio mėnesį. Mokestinė lengvata – panaikinta, atlyginimas – mažesnis, o vaiko pinigai dar neįkrito. Yra „minusas“, reikia sukti galvą, ką dabar daryti.
Man visai nesvarbu, kad aš, tarkime, gegužės mėnesį gausiu krūvą pinigų už visą pusmetį – už viską reikia mokėti čia ir dabar. Tas požiūris „na, jie palauks“ žmones suskirsto į labai skirtingas grupes. Atrodo, kad įstatymų priėmėjai patys ir nevalgo, ir nemoka, ir šiaip viskas krinta iš dangaus. Deja, tėvams, auginantiems vaikus, pinigų reikia čia ir dabar – toks yra realus gyvenimas“, – įžvalgomis dalijosi ji.
Negali sumokėti net už darželį
Pasak J. Pocienės, prašymą gauti „vaiko pinigus“ ji pateikė vasario 13 dieną. Pašnekovė aiškino tyčia kiek palaukusi, kol sistemos apkrova sumažės.
„Iš pradžių sistema visą laiką strigdavo, tad reikėdavo arba sėdėti nuo ryto iki vakaro, bandant ištaikyti progą, arba kiek palaukti. Vasario 13 d. pranešimą išsiunčiau, šiandien – kovo 14 d., o pranešimas vis dar apdorojamas.
Kai skambinau į Vilniaus savivaldybę, atsakinga už klausimus dėl „vaiko pinigų“ moteriškė mane patikino, kad kol kas neaišku, kada mano prašymas bus priimtas, nes jie nespėja. Skambinau prieš kokias dvi savaites, man tuomet pasakė, kad jie sugebėjo apdoroti tik užklausas, pateiktas iki sausio 10 dienos, per vieną dieną patikrina 350 jų. Kaip tokiais mažais pajėgumais dirbama, kai viskas – kompiuterizuota?
Žmonės dabar negali, atsiprašau, net už darželius sumokėti, nes, kad ir kaip būtų, tai yra pinigai. Kai turi daugiau vaikų, susidaro suma. Valdžia gražiai padarė, gražios antraštės, bet iš tikrųjų žmonės dabar turi skolintis pinigų, nes yra tiesiog grynas „minusas“, – pripažino ji.
Iš viso abejoja nauda
J. Pocienė neslėpė iš viso abejojanti „vaiko pinigų“ sistemos nauda. Viską esą darome bet kaip ir nežinia dėl ko.
„Aš abejoju, ar mums reikia, kad gimdytų nesąmoningos šeimos, o galbūt net ne šeimos. Mums visai nereikia, kad gimdytų asocialios moterys, nepilnametės, kurios dar nesuvokia, kaip reikia šeimą formuoti, kaip vaikai turi augti.
„Vaiko pinigai“ iš esmės skatina būtent šio sluoksnio žmonių dauginimąsi, atsiprašau už tokį pasakymą, bet iš tikrųjų taip yra. Iš dirbančių žmonių dabar atimta atlyginimo lengvata, o tie, kurie nedirba, gaus papildomų pinigų ir, jei vaikų šeimoje daugiau, be abejo, tų pinigų bus daugiau. Aš abejočiau, ar šie papildomi finansai bus skirti vaiko gerovei užtikrinti“, – aiškino ji.
Skundžiasi ir daugiau laukiančiųjų
Kad vis dar negavo „vaiko pinigų“, DELFI patvirtino ir vilnietė Kristina. Kartu su vyru dukrą auginanti moteris prašymą el. būdu pateikė vasario 12 dieną.
„Šiuo metu sistema rodo, kad mano prašymas „apdorojamas“. Negavau jokio pranešimo apie tai, ar man „vaiko pinigai“ skirti, ar ne. „Vaiko pinigų“ dar negavau. Mano draugė pildė prašymą sausio pabaigoje, išmokos vis dar negavo“, – užtikrino ji.
Vis dar laukianti išmokų savo feisbuko paskyroje prisipažino ir žurnalistė Renata Šakalytė-Jakovleva.
„Jau kovas į pabaigėlę, o prašymas dar sausio pradžioje įteiktas. Tai vėluojama gražiai, bet žadama viską išmokėti vienu rozu, kaip sako senos kartos žmonės. Bet gal už vėlavimą kokie delspinigiai priklausytų ar kompensacija moralinei laukimo žalai sumažinti?
Nes štai „Sodra“, po deklaracijų pateikimo nesulaukusi įmokų iki gegužės 1, iškart skaičiuoja delspinigius. VMI kažkodėl nepyksta, jei įmoka ateina gegužės 3, o „Sodra“ priskaičiavo už keletą dienų suvėluotų ir galiausiai tą skolą nuo asmeninės mano sąskaitos nusirašė. Tai kaip piliečiams teisėti lūkesčiai bus kompensuoti už kone trijų mėnesių vėlavimą? Juk yra šeimų, kurioms tie pinigai ypač svarbūs ir reikalingi“, – įžvalga dalijosi ji.
Priėmė 79 proc. sprendimų
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) kovo 12 d. duomenimis, iš viso pateikta 259,6 tūkst. prašymų dėl 350,8 tūkst. vaikų (iš viso šiemet laukiama prašymų dėl apie 400 tūkst. vaikų), patenkinta 205,2 tūkst. prašymų dėl 269,7 tūkst. vaikų.
„Iš visų šiemet sausį–kovą pateiktų prašymų priimta 79 proc. sprendimų dėl išmokos vaikui skyrimo. 46 savivaldybėse iš 60-ies išnagrinėta 90–99 proc. ir daugiau prašymų. Primename, kad sprendimas dėl išmokos skyrimo turi būti priimtas per mėnesį nuo prašymo pateikimo, o išmoka išmokama kitą mėnesį po sprendimo priėmimo iki einamojo mėnesio 25 dienos.
Dalis, ypač mažesnių savivaldybių, yra išnagrinėjusios ir patenkinusios beveik visus šiemet gautus prašymus, taigi išmoka vaikui gavėjus pasiekė laiku. Tenka apgailestauti, kad prašymų nagrinėjimas užtruko tik didžiuosiuose miestuose dėl didelio besikreipiančiųjų skaičiaus, darbuotojų sergamumo dėl gripo epidemijos“, – rašoma atsakyme DELFI.
Vilnius atsilieka
Ministerijos turimais duomenimis, Kauno mieste buvo priimta sprendimų dėl 83,6 proc. (22,7 tūkst. prašymų), Klaipėdoje – 57,9 proc. (7,8 tūkst. prašymų), Vilniuje – 45,3 proc. (23,6 tūkst. prašymų) gautų prašymų.
„Siekdama, kad šeimos išmoką vaikui gautų kuo greičiau, SADM kreipėsi į savivaldybes, prašydama kas savaitę formuoti finansinius žiniaraščius (anksčiau tai buvo daroma kas mėnesį), taip pat, naudojant išmokoms administruoti skirtas lėšas, laikinai įsteigti naujus specialistų, nagrinėsiančių prašymus, etatus, mokėti priemokas už didesnį darbo krūvį bei viršvalandžius, laikinai įtraukti kitų skyrių darbuotojus.
Išmokos, mokamos pagal Išmokų vaikams įstatymą (taip pat ir išmoka vaikui („vaiko pinigai“) yra neįmokinės socialinės išmokos, skiriamos iš valstybės biudžeto lėšų, jų dydžiai priklauso nuo valstybės ekonominės situacijos ir finansinių galimybių, todėl delspinigiai (kompensacijos) nenumatytos“, – aiškino ministerijos atstovai.
Pažėrė kritikos
Savo ruožtu Vilniaus mero pavaduotojas Gintautas Paluckas tikina, kad SADM buvo ne kartą perspėta, kad prognozuojamam paraiškų srautui ministerijos administruojama programinė įranga (jos funkcionalumas, SPIS'as) nėra pritaikyta.
„Negana to, pirmas dvi sausio savaites sistema apskritai funkcionavo epizodiškai, kartais leido pateikti paraiškas, be ne jas apdoroti. Per pastarąsias savaites apdorota daugiau paraiškų, nei tai padarė bet kuris kitas miestas.
Kai kitą kartą ministerija diegs reformas, labai tikimės, kad pirmiausia įvertins realias aplinkybes, susitvarkys programinę įrangą ir neįvergins socialinių darbuotojų rankiniu būdu apdoroti paraiškų, dirbti viršvalandžių ir savaitgaliais. Prašymus kasdien tvarko 100 darbuotojų, savaitgaliais dirba 70 darbuotojų“, – nurodė jis.
Aiškina, kad sprendimą priima per mėnesį
Kovo 9 dieną SADM išplatintame pranešime nurodyta, kad sutvarkyta buvo 77 proc. pareiškimų.
SADM viceministras Eitvydas Bingelis tuomet pabrėžė, kad savivaldybės administravimo reikmėms skirtas lėšas turi naudoti tam, kad gyventojai kuo greičiau sulauktų išmokų, jos gali mokėti priemokas darbuotojams už didesnį darbo krūvį, už viršvalandžius, laikinai įtraukti kitų skyrių darbuotojus į šį procesą, priimti naujų darbuotojų.
„Didžioji dalis savivaldybių labai atsakingai žiūri į šią joms priskirtą funkciją ir siekia visus prašymus dėl „vaiko pinigų“ patenkinti laiku: kitaip planuoja darbo laiką, organizuoja išankstinę registraciją besikreipiantiesiems į savivaldybę, pasitelkia daugiau darbuotojų ir net įrengia mokomųjų vietų, kur tėvai, padedant specialistams, elektroniniu būdu gali pateikti prašymą gauti išmoką. Svarbu, jog visos savivaldybės imtųsi visų galimų priemonių, kad „vaiko pinigai“ būtų išmokėti neuždelsiant“, – teigė E. Bingelis.
Sprendimas esą priimamas per mėnesį nuo gautų ir prireikus patikslintų dokumentų. Išmoka pervedama kitą mėnesį po sprendimo priėmimo iki 25 dienos, t. y. jei prašymas pateiktas sausio pabaigoje, žmogus išmoką gali gauti ir kovą, tačiau ministerija ragina savivaldybes pasinaudoti papildomu finansavimu ir užtikrinti, kad gyventojai kuo greičiau sulauktų išmokų.
Kada ir kam išmokos priklauso
Išmokų vaikams įstatymu įteisinus „vaiko pinigų“ mokėjimą visiems vaikams, mokama universali išmoka: kiekvienam vaikui skiriant 0,79 BSI dydžio – 30 eurų – išmoką nuo gimimo dienos iki 18 metų ir vyresniems, jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant ir profesinio mokymo besimokančiuosius pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa), bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 21 metai.
Šią išmoką vaikui (30 eurų) gali gauti visi vaikai, tiek augantys šeimose, tiek globojami šeimynose, vaikų globos institucijose ar globos centruose, t. y. nepriklausomai nuo vaiko globos (rūpybos) formos.
Seneliai, paskirti vaiko globėjais Civilinio kodekso nustatyta tvarka, prašymą dėl išmokos vaikui turėtų teikti savo vardu. Seneliai, kurie faktiškai prižiūri vaiką, gali kreiptis dėl išmokos vaikui skyrimo, jeigu savivaldybės administracijai pateiks įgaliojimą atstovauti tėvams ir prašymą skirti išmoką vaiko tėvo ar motinos vardu.
Kadangi 18 metų sulaukęs jaunuolis įgyja visišką civilinį veiksnumą, dėl išmokos vaikui jis gali kreiptis ir pats. Dėl šios išmokos gali kreiptis ir vienas iš tėvų, kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis ar kitas Išmokų vaikams įstatyme nurodytas Europos Sąjungos valstybės narės pilietis ar užsienietis, kuris teisėtai gyvena ir dirba Lietuvos Respublikoje.
Tais atvejais, kai abu tėvai dirba skirtingose valstybėse, išmoką turėtų mokėti ta valstybė, kurioje gyvena vaikas. Tais atvejais, kai tik vienas iš tėvų dirba, išmoką turėtų mokėti ta Europos Sąjungos valstybė, kurioje vykdoma darbinė veikla. Kai vaikas gyvena ne Europos Sąjungos šalyje, išmokos šeimai mokamos pagal tos šalies, kurios teritorijoje gyvena vaikas, teisės aktus.
Teisė gauti išmoką vaikui nesiejama su gyvenamosios vietos deklaravimo reikalavimu, todėl asmenys, kurie Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka nėra deklaravę gyvenamosios vietos arba nėra įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą, dėl išmokos vaikui gali kreiptis į savivaldybės, kurios teritorijoje jie faktiškai gyvena, administraciją.
Pasidalykite, kokia jūsų patirtis panaikinus PNPD ir įvedus sistemą, kai reikia patiems pildyti prašymą „vaiko pinigams“ gauti? Ar susidūrėte su nepatogumais? Ar reikėjo ilgai laukti, kad gautumėte šiuos pinigus? Savo patirtimi galite pasidalyti parašę el. paštu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Vaiko pinigai“.