Nors ši istorija ir sumodeliuota, tačiau, pripažįsta Nacionalinio aktyvių mamų sambūrio atstovė, visai reali. Tuo tarpu socialinių išmokų klausimais konsultuojančios skirtingų savivaldybių darbuotojos ramina – toks vieno iš tėvų gudravimas, bandant gauti jam nepriklausančią išmoką, greitai išaiškėtų, vos tik kitas, auginantis vaikus kreiptųsi į savivaldybę.
Formoje neprašoma nurodyti, ar gyvena su vaikais
Pildant formą dėl išmokos pareiškėjo prašoma nurodyti savo vardą, pavardę, asmens kodą, gyvenamosios vietos adresą. Taip pat pažymėti, kas prašo išmokos: vaiko motina, įmotė, tėvas, įtėvis, globėjas, šeimynos dalyvis ar kt.
Prašymą pildantis asmuo taip pat turi nurodyti, kokią išmoką pretenduoja gauti: vaiko pinigus, papildomą išmoką, nes augina ar globoja tris ar daugiau vaikų, ar papildomą išmoką, kuri priklauso nepasiturinčiai šeimai. Taip pat prašoma nurodyti vaikų, už kuriuos prašoma išmokos, duomenis.
Pareiškėjo pildant šią formą neprašoma nei nurodyti, nei patvirtinti, kad jis gyvena su nepilnamečiais, už kurios prašo gauti vaiko pinigus. Taip pat nėra eilutės, kurioje reikėtų įvardyti bendrai gyvenančius asmenis.
Tiesa, paramos prašantis asmuo yra informuojamas, kad, jei nuslėpė ar pateikė neteisingus duomenis, neteisėtai gautą išmokos sumą turės grąžinti savivaldybei arba ji iš jo bus išieškota. Teikdamas paraišką dėl išmokos žmogus sutinka, kad apie jį ir bendrai gyvenančius asmenis informacija būtų renkama iš kitų institucijų.
Socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėjos ryšiams su visuomene Eglės Samoškaitės teigimu, prieš skiriant išmoką duomenys apie pareiškėją ir šeimos sudėtį yra patikrinami Gyventojų registre.
„Todėl, kai prašymą pateikia motina ar tėvas, neauginantys vaikų, tai dar nereiškia, kad išmoka vaikui jam bus skiriama ir mokama.
Kai paaiškėja, kad pareiškėjas, pateikdamas prašymą, nurodė klaidinančią informaciją apie savo šeimos sudėtį, išmokos gavėjas turi būti pakeistas ir išmoka vaikui mokama tam vaiko tėvui, kuris augina vaiką“, – aiškinama E. Samoškaitės atsiųstuose atsakymuose.
Sistemoje įžvelgia spragų
Nacionalinio aktyvių mamų sambūrio atstovė Rasa Žemaitė teigia, kad iki šiol su atvejais, kai vaiko pinigus gauna ne tas tėvas, pas kurį gyvena vaikai, nėra susidūrusi. Vis dėlto, jos teigimu, taip nutikti gali.
Į panašias situacijas, pasakoja pašnekovė, lietuviai yra patekę, kai už kiekvieną vaiką buvo taikomas papildomas neapmokestinamasis pajamų dydis (PNPD). Pasak R. Žemaitės, buvo atvejų, kai šią mokestinę lengvatą gaudavo ir tie tėvai, su kuriais vaikai negyveno.
„Teoriškai šitą galimybę jau nagrinėjome. Nagrinėjome tame kontekste, kai buvo galima taikyti PNPD. Buvo tokių situacijų, kai į mus kreipdavosi mamos ar tėčiai, kuriems buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su juo arba su ja, ir jie atitinkamai bandydavo išsiaiškinti, kokios yra galimybės įrodyti, jog tie vaikai negyvena su kitu iš tėvų. Dėl to netgi buvo nemokami alimentai ir tada atitinkamai tos mokesčių lengvatos buvo taikomos tiems žmonėms“, – pasakoja R. Žemaitė.
Mamų sambūrio atstovė atkreipia dėmesį, kad vaiko pinigų sistemoje yra spragų: „Deja, bet turime tokią sistemą, kokią turime. Kol kas jos taip ir neištobulinome iki to, kad iš tikrųjų būtų vertinama ta vaiko gyvenamoji vieta, ir, matyt, kad ta spraga yra likusi.“
Tačiau, sako R. Žemaitė, jos žiniomis, didžioji dalis Lietuvos savivaldybių stengiasi, kad išmokos pasiektų vaikus, o apie bandymą gudrauti išduoti turėtų atvejai, kai dėl vaiko pinigų prašymus pateikia abu tėvai.
„Bandau teoriškai įsivertinti situaciją, kaip galėtų būti, žinant kaip veikia sistema. Jeigu abudu tėvai užpildo prašymą, o gali užpildyti abu, tikėtina, kad savivaldai kyla klausimas, kuriam iš jų mokėti. Ir čia jau yra svarbi savivaldos taikoma metodika, kaip jie sprendžia tokius atvejus. Matyt, kad yra formuojama praktika, kaip tai yra daroma, kaip ir visada tokiose ginčytinose situacijose. Tikėtina, kad yra galimi du būdai. Vienas būdas, kad savivaldybės specialistai skirdami vaiko pinigus išsiaiškina, kokia yra situacija, ir atitinkamai skiria vienam iš tėvų. Reiškia, išsiaiškina, ar išsiskyrę, ar ne, kodėl abu parašė, ar sutaria, kad tie vaiko pinigai būtų kažkuriam iš jų skirti.
Kita vertus, tikrai žinau, kad savivaldybės, na gal ne visos, ne 100 proc., rūpinasi, kad tie pinigai pasiektų vaikus. Vaiko pinigai gali būti mokami ne vien pinigais, bet ir atitinkamai kitais būdais, jeigu yra rizika, jeigu nemokama naudotis pinigais, jeigu yra tikimybė, kad tie pinigai vaikų nepasieks ir tai yra įrodyta. Tai, matyt, leidžia teigti, kad savivaldybės turi tuos mechanizmus, kuriuos galėtų taikyti, jeigu norėtų“, – situaciją modeliuoja R. Žemaitė.
Elektroniniu būdu paraišką užpildyti gali tik vienas
Jei jūs auginate vaikus, o vaiko pinigų už juos jau suskubo paprašyti kartu negyvenantis tėvas ar motina, prisijungus prie SPIS sistemos gali laukti staigmena – būsite informuotas, kad išmoka už šiuos vaikus jau yra mokama ir parašymo elektroniniu būdu pildyti nebegalėsite.
Kaip pasakoja Vilniuje gyvenantis Arminas (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi), su panašia situacija susidūrė ir jis pats. Skirtumas tas, kad su atžalomis jis gyvena, tačiau su antrąja puse nėra susituokęs.
„Užsiregistravau internetu, o vaikų mama baisiai įsižeidė, kad taip padariau su ja nepasitaręs. Galvoju, na gerai, prisijungsiu internetu, šiuolaikiškai, atsisakysiu, kitam perleisiu. Pasirodo, ne, turiu į savivaldybę važiuoti, rašyti raštišką prašymą ir tik tada galėsiu kitam atiduoti. Tai taip ir liko“, – pasakoja vyras, kuris jau antrus metus valstybės mokamą išmoką gauna į savo sąskaitą.
Dviejų vaikų tėvas stebisi, kodėl jo sugyventinė internetu taip pat negali pildyti prašymo. Jo manymu, taip sudaromos visos galimybės piktnaudžiauti.
„Mes, pavyzdžiui, neapsiženiję, tai žinai... Galėčiau, kaip sakoma, gastroliuot, vaikai pinigėlių, jei norėčiau, ir negautų. Gal kažkaip per teismą būtų, nežinau. Sakau, aš net geranoriškai negaliu paprastai atiduot, turiu važiuot, pildyt kažką, eiles stovėt ir panašiai.
Jeigu tris vaikus turėčiau, tai kaip tada? Man atrodo, nebuvo galima rinktis, kad du nuo vienos, trečias nuo kitos“, – juokiasi Arminas.
Kad internete užpildyti prašymą dėl išmokos gali tik vienas iš tėvų, o antram to padaryti neleidžiama, patvirtina ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Vis dėlto E. Samoškaitė pabrėžia, kad, jei vaiko ar vaikų tėvai yra nesusituokę, išmoką mokanti savivaldybė turi teisę patikrinti, ar vaikai tikrai gyvena su paramos prašytoju.
„Kai tėvai nesusituokę, savivaldybė turi teisę įsitikinti, kad vaikas ar vaikai gyvena su vienu iš tėvų, kuris pateikė prašymą vaiko pinigams gauti. Tam pasitarnauja įvairūs duomenys: kur yra deklaruota vaiko gyvenamoji vieta, kuris iš tėvų moka alimentus ir panašiai. Esant ginčui savivaldybės atstovai gali apsilankyti šeimoje“, – rašoma E. Samoškaitės pateiktuose atsakymuose.
Vilniaus savivaldybės Socialinių išmokų skyriaus vedėjos Danguolės Misierauskės teigimu, sostinėje yra daugiau nei 100 tūkst. vaikų, už kuriuos mokami vaiko pinigai. Maždaug 80 proc. prašymų, anot specialistės, yra gaunama elektroniniu būdu.
Dažniausiai nesklandumų pasitaiko, kai nėra teismo sprendimo
E. Samoškaitė pabrėžia, kad jeigu vaiko ar vaikų tėvai yra išsiskyrę, išmoką gali gauti tas asmuo, su kuriuo teismas yra nustatęs nepilnamečio gyvenamąją vietą. Nesutarimai tarp tėvų dėl išmokos, tikina D. Misierauskė, dažniausiai pasitaiko tada, kai teismo sprendimo nėra. Tiesa, specialistės teigimu, tokių atvejų – vienetai.
„Jeigu pasižiūrėtume tas nedažnas situacijas, tai daugiausiai jos būna susijusios su ginčais šeimoje, kada dar žmonės sprendžia, vyksta skyrybų procesas, dar nenustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Tokiose situacijose būna daugiau nesusipratimų. O tokių atvejų, kai visiškai neprižiūri vaiko, negloboja ir teikia prašymą, praktiškai nėra.
Jeigu taip ir įvyksta tais vienetiniais atvejais, ta situacija labai greitai išaiškėja, nes iš tikrųjų ir spaudoje apie tai labai daug kalbama, visi žino, tai jeigu vienas iš tėvų greičiau suskumba, tai kita pusė tą dalyką greitai sužino, nes irgi pasikreipia dėl vaiko išmokos“, – pasakoja Socialinių išmokų skyriaus specialistė.
Jai antrina ir Kėdainių rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Jūratė Blinstrubaitė. Specialistės teigimu, ir šioje savivaldybėje atvejai, kai paramą bando gauti su vaikais negyvenantis asmuo, reti.
„Yra taip buvę, kad vienoj ar kitoj savivaldybėj vaikai gyveno su mama ar su tėčiu, paskui šeima persigalvojo ir vaikai tada gyvena pas kitą iš tėvų“, – pamena pašnekovė. Tačiau tokiose situacijose, teigia ji, apie pasikeitusią atžalų gyvenamąją vietą ir paramos gavėją dažniausiai tėvai informuoja patys.
„Jie negali pagudrauti, nes jeigu ir pagudrauja, mums informacinė sistema automatiškai išmeta, kad jau mokama kitoje savivaldybėje arba yra kitas pareiškėjas“, – tikina J. Blinstrubaitė.
Jei, pavyzdžiui, nesutampa vaiko pinigų prašančio asmens ir vaikų gyvenamoji vieta arba atžalos eina į kitoje savivaldybėje esančią mokyklą, aiškina socialinės paramos skyriaus vedėja, į šeimą vyksta socialiniai darbuotojai.
„Kad mes iš tikrųjų įsitikintume, kad tie vaikai tikrai yra pas pareiškėją, nes, pavyzdžiui, teismo sprendimo nėra, kad gyvenamoji vieta nustatyta, jie susitarė geranoriškai, tai tada mes siunčiame socialinius darbuotojus ir įsitikinam, ar tikrai taip yra. Juo labiau, matome, kokią mokyklą lanko, jeigu yra kiti rajonai“, – teigia ji.
Pasak J. Blinstrubaitės, tokie vizitai į šeimas reikalingi retai.
Ginčo atveju gali remti ne pinigais
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, kad pagal Lietuvoje galiojantį išmokų vaikams įstatymą vaiko pinigus ir kitas išmokas, skirtas paremti vaikus auginančias šeimas, gali gauti tik tie asmenys, kurie gyvena su savo atžalomis.
„Ši išmoka mokama vienam iš vaiką auginančių tėvų (ar turimam vieninteliam iš tėvų) (įtėvių), bendrai gyvenančių asmenų, globėjui (rūpintojui), emancipuotam ar susituokusiam nepilnamečiam vaikui, vaikui nuo 14 iki 18 metų, turinčiam tėvų ar rūpintojų sutikimą, ar pilnamečiam asmeniui, kuriam ši išmoka paskirta“, – rašoma įstatyme.
E. Samoškaitė taip pat primena, kad, jeigu tarp tėvų kyla ginčas dėl išmokos, ji gali būti skiriama ne pinigine išraiška, o maisto produktais, drabužiais, avalyne, higienos reikmenimis ir kitais vaikams būtinais daiktais; socialinėmis kortelėmis, skirtomis pirkti maisto parduotuvėse; maitinimo talonais; socialinėmis paslaugomis, vadovaujantis Socialinių paslaugų įstatymu; apmokant vaikų maitinimo išlaidas mokyklose ar dienos centruose; apmokant vaikų išlaikymo išlaidas ikimokyklinėse įstaigose; apmokant neformaliojo vaikų švietimo paslaugų išlaidas ar kt.
Anot E. Samoškaitės, tokiu būdu paramą savivaldybės dažniausiai pasirenka mokėti tada, kai yra įtarimų, kad vaiko pinigai išleidžiami ne vaiko interesams.
„Paprastai tai susiję su priklausomybėmis ir toks mokėjimo būdas pasirenkamas gana retai. Pavyzdžiui, 2018 m. tai sudarė 2 proc. visų atvejų. Bet savivaldybė turi teisę tai daryti ir ginčo atveju, jei mano esant reikalinga“, – aiškina Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė.
Ministerijos duomenimis, 2018 metų pabaigoje išmoką vaikui gavo 491,972 tūkst. vaikų, iš jų 27 proc. gavo papildomai skiriamą išmoką vaikui. Statistika rodo, kad daugiausiai vaikų auga šeimose, kurių modelis – du suaugę, du vaikai. Tokių šeimų Lietuvoje pernai buvo beveik 213 tūkst. (39,3 proc.). Vieną vaiką auginančių šeimų Lietuvoje yra 122 487 tūkst. (22,6 proc.), 3 ir daugiau vaikų Lietuvoje augina 91,607 (16,9 proc.).