„Man atrodo, kad valstybės pareiga yra įtvirtinti įstatyme nuostatą ir neleisti mokykloms pasirinkti, nežaisti demokratijos ir aiškiai pasakyti, kad bent jau mokykla turi būti ta vieta, kur tokie dalykai nebus toleruojami“, – LRT radijui apie įregistruotas pataisas kalbėjo A. Mazuronis.
„Jeigu jaunimas žinos, kad juos kiekvieną dieną, įeinant į mokyklą ar dienos metu, gali patikrinti, tai veiks prevenciškai, ir tas negatyvus reiškinys, kuris daro labai daug žalos jaunimo sveikatai, bent jau persikels iš mokyklos į kitas vietas. Tai jau bus labai didelis pasiekimas“, – pridūrė politikas.
E. Žiobienė pabrėžė, kad vaikų daiktus mokyklose galima tikrinti, tačiau ugdymo įstaigų darbuotojai, atlikdami patikras, privalo išlaikyti pagarbą vaikui.
„Aš manau, kad vaiko daiktus tikrai galima patikrinti ir čia nėra problemos“, – teigė vaiko teisių apsaugos kontrolierė.
„Kalbant iš vaiko teisių pusės, yra svarbu, kad būtų užtikrinama pagarba pačiam vaikui ir jo daiktams. Kitas dalykas, svarbu išlaikyti vaiko privatumą, konfidencialumą“, – akccentavo E. Žiobienė.
Policijos departamento Viešosios policijos valdybos viršininko Mindaugo Akelaičio teigimu, pareigūnams nereikia tėvų sutikimo, jeigu yra aiškus pagrindas vaikų daiktų patikrinimui. Anot jo, tokia nuostata įstatyme, numatanti galimybę bet kuriuo metu tikrinti mokinių daiktus, yra reikalinga tik švietimo bendruomenei.
„Jeigu yra pagrindas tikrinti, tai policijai jokio tėvų sutikimo ir nereikia. Toks įstatyminis reguliavimas ir tokia norma yra reikalinga švietimo bendruomenei, mokyklų administracijoms – tam, kad jos pačios galėtų spręsti tą problemą mokyklos viduje“, – pažymėjo M. Akelaitis.
„Policija jau labai daug metų akcentuoja, kad kiekvienai mokyklai yra tikslinga įsitraukti į ugdymo sutartis tą nuostatą, kad gali patikrinti be tėvų sutikimo mokinių daiktus“, – pridūrė jis.
Švietimo, mokslo ir sporto kancleris Julius Lukošius neprieštarauja tokios nuostatos įtraukimui į Švietimo įstatymą, tačiau ragina elektroninių cigarečių su įvairiomis priemaišomis plitimą spręsti kompleksiškai.
„Daugiau negu 10 metų egzistuoja tos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos rekomendacijos mokykloms sudaryti tas sutartis“, – pabrėžė J. Lukošius.
„Aš neprieštarauju tai minčiai nustatyti privalomą sutarčių sudarymą, bet tikrai kviesčiau pagalvoti, ar mokyklos netikrina tų vaikų dėl to, kad sutarčių nėra. Nes, matyt, jeigu norėtų tikrinti, tai sudarytų sutartis ir galėtų tikrinti. Nuogąstauju, kad mokyklų administracijos, mokyklų vadovybės, gali net ir sudarę sutartis nesiimti priemonių tikrinti. Į šią neabejotinai didelę problemą reikia žiūrėti kiek įmanoma kompleksiškiau“, – teigė ministerijos kancleris.
Anot A. Mazuronio, ugdymo įstaigos yra linkusios ignoruoti elektroninių cigarečių ir kitų nelegalių medžiagų plitimą, nes bijo susigadinti savo reputaciją.
ELTA primena, kad praėjusį penktadienį Darbo partijos pirmininkas A. Mazuronis teigė, jog jo vedama partija inicijuos Švietimo įstatymo pataisas. Politikas tvirtino, kad privalu keisti esamą įstatymą ir nustatyti galimybes mokyklose tikrinti moksleivius, ar šie nedisponuoja narkotinėmis medžiagomis.
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) specialistai pastebi, kad per pastaruosius ketverius metus sumažėjo mokinių, rūkančių įprastas cigaretes, ir žymiai padaugėjo vartojančiųjų elektronines cigaretes.
Birželio pradžioje atlikto vaikų sveikatos ir gyvensenos tyrimo duomenimis, kas dešimtas Lietuvos mokinys kasdien vartoja tabako gaminius. Nors įprastas cigaretes naujai mėginančių rūkyti mažėja, elektronines cigaretes rūko 1/5 šalies moksleivių.