Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (VVTAĮT) Viešųjų ryšių ir komunikacijos skyriaus vedėjas Arūnas Malinovskis DELFI teigė, kad melagingi pranešimai dažniausiai būna dvejais atvejais: tarp suaugusiųjų kilus konfliktui ir skyrybų metu, kai besiskiriantys nepasidalija vaiko.
„Mūsų pranešimai prilyginti pranešimams policijai. Anksčiau baudos už klaidinančius ar melagingus pranešimus buvo numatytos tik tuo atveju, jei pranešama specialiosioms tarnyboms. Seimo sprendimu, klaidinantys ir melagingi pranešimai buvo numatyti kaip tokie (klaidinantys specialiąsias tarnybas – DELFI) ir nustatyta atsakomybė“, – teigė A. Malinovskis.
Pirmą kartą už melagingą ar klaidinantį pranešimą bus taikomas įspėjimas, antrą – piniginė nuobauda.
VVTAĮT atstovas spaudai teigė, kad atvejų, kai pranešimai būna melagingi, pasitaiko. „Tokie pranešimai būna dviejų tipų, – teigė A. Malinovskis. – Vienas pavyzdys: vidiniai nesutarimai šeimoje, kai taip bandoma užsitikrinti, kad vaiko priežiūra būtų skirta vienam iš konfliktuojančių tėvų. O antras atvejis – kaimynai, pažįstami ar sukonfliktavę suaugusieji. Deja, yra buvę, kai mūsų tarnybai pranešta siekiant kerštauti. Nustatyta tokių atvejų.“
Specialistas paaiškino, kad melagingų pranešimų būna tuomet, kai kaimynai ar pažįstami sukonfliktuoja ir, siekdami keršto, praneša apie esą neprižiūrimus vaikus. Vis dėlto dažnesnis atvejis, kai besiskiriantys sutuoktiniai, nepasidalijantys vaiko globos, griebiasi melagingų pranešimų ir kitų įmanomų priemonių, kad laimėtų bylą.
„Vaikai neturėtų tapti priemonėmis suaugusiųjų tikslams laimėti“, – kalbėjo atstovas.
A. Malinovskis pabrėžė, kad melagingi pranešimai trukdo specialistų darbą, todėl ir buvo numatyta atsakomybė, kuri turėtų riboti tokius pranešimus.
„Mes reaguojame į kiekvieną pranešimą. Vadinasi, turime bendrauti su šeima, kuri pranešė, ir su šeima, apie kurią pranešė. Specialisto laikas gali būti gaištamas“, – kalbėjo A. Malinovskis.
Beje, vaiko teisių tarnybos atstovas pabrėžė, kad, jei pranešimas nepasiteisina, tai nereiškia, kad jis bus prilygintas melagingam.
„Čia, kaip ir kalbant apie visą teisę, turi būti tyčia“, – teigė A. Malinovskis.
VVTAĮT atstovas nurodė, kad melagingos informacijos apie būtinumą ginti nepilnamečio teises ir interesus užtraukia baudą nuo 30 iki 140 eurų.
Beje, A. Malinovskis dar kartą pabrėžė, kad bauda bus skiriama tada, kai bus nustatyta, jog melagingai pranešta sąmoningai, ir ragino nebijoti pranešti iš tikrųjų pastebėjus vaiko teisių pažeidimus. „Jei žmogus informuos mūsų tarnybą apie galimą vaiko teisių pažeidimą ir tai nepasiteisins ar išnagrinėjus nebus nustatyti vaiko teisių pažeidimai, nereikš, kad tie žmonės bus kažkaip baudžiami, – teigė A. Malinovskis. – Iš tiesų esame dėkingi žmonėms, kurie, pastebėję galimą vaiko teisių pažeidimą, informuoja mus, – taip gali būti užkardyta nelaimė ateityje.“
Atstovo teigimu, išklausius abi puses nebus sunku nustatyti, ar pranešimas buvo melagingas, ar ne.
Pokyčių bus ir daugiau
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pirmosiomis sausio dienomis informavo, kad pokyčių vaiko teisių sistemoje bus ir daugiau. Viena iš svarbiausių – iš nesaugios aplinkos paimtus vaikus bus stengiamasi atiduoti artimiesiems, jei atvejai nėra kritiniai.
Bus siekiama, kad iš nesaugios aplinkos paimti vaikai būtų perduoti seneliams, krikšto tėvams ar artimiems giminaičiams.
Beje, jei bus būtina, vaikas su abiem tėvais ar vienu iš nesmurtaujančių galės būti apgyvendintas ir krizių centre.
Be to, nuo Naujųjų nebelieka grėsmės lygių. Bus vertinama kiekvieno vaiko situacija.
Jei išnagrinėjus situaciją paaiškės, kad vaikui ar šeimai reikalinga pagalba, bus nukreipiama į savivaldybę dėl reikiamų paslaugų. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nurodo, kad savivaldybė inicijuos atvejo vadybą ir kartu su tėvais bus tariamasi, kokie veiksmai padėtų pagerinti vaiko situaciją šeimoje.
Į teismą dėl tėvų teisių apribojimo bus kreipiamasi tik tuomet, kai bus išnaudotos visos kitos priemonės, bet tėvai nerodys jokių pastangų keistis ar keisti savo elgesio, dėl kurio išlieka realus pavojus vaiko saugumui. Teisme tėvams bus garantuojama nemokama advokato pagalba, nurodoma ministerijos pranešime.
Specialistai, kaip ir iki šiol, vertindami pildys anketą. O kokie veiksniai gali parodyti, kad vaikui esamoje aplinkoje yra nesaugu?
Įvardijama, kad nesaugumą nurodo patirtas smurtas, taip pat, jei vaikas pats kelia pavojų ir sau, ir aplinkiniams, jei vaiko globėjai ar tėvai yra apsvaigę nuo alkoholio ar kitų preparatų (beje, jei vienas iš tėvų neapsvaigęs ir gali pasirūpinti savo vaiku, rizika išnyksta). Nesaugi aplinka vaikui yra ir tuomet, kai aplinkoje nesaugu, kai tėvai yra dingę, suimti ar dėl kitų priežasčių negali pasirūpinti atžala, taip pat ir tada, kai vaikas serga, o juo nepasirūpinama.
Tiesa, kaip rizikos veiksnys įvardytas ir vaiko prašymas – jei jis pats prašosi būti paimtas iš tėvų ar globėjų.
Vaiko teisių specialistai, gavę pranešimą iš policijos, turės reaguoti nedelsdami – bet kuriuo paros metu į iškvietimą turi nuvykti per valandą. Kitais atvejais – per šešias valandas.
Jei pranešama apie nesmurtinį vaiko teisių pažeidimą, situacija turi būti pradėta nagrinėti kuo greičiau, bet ne vėliau nei per tris darbo dienas.