Pirmadienį Seime įregistruotas Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo pataisų projektas, kurį parengė valstybės vadovės sudaryta darbo grupė. Ją D. Grybauskaitė sudarė vasarą, norėdama „ne populistinio, bet teisinės valstybės principus atitinkančio“ reguliavimo.
Į darbo grupę buvo įtraukti Mykolo Romerio universiteto profesorius Gediminas Mesonis ir docentė Edita Žiobienė, Vilniaus universiteto profesorius Vytautas Mizaras ir docentas Dainius Pūras, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius. Darbo grupės veiklą koordinuoti paskirta prezidentės vyriausioji patarėja Solveiga Cirtautienė.
Pataisomis, kurios turėtų įsigalioti kitų metų kovą, esą siekiama apsaugoti nepilnamečius nuo neigiamo informacijos poveikio, nepažeidžiant saviraiškos ir žodžio laisvės. Todėl darbo grupė siūlo įtvirtinti aiškią tokios informacijos vertinimo ir ribojimo tvarką bei kriterijus.
Bene labiausiai keičiamas įstatymo 4 straipsnis, kuriame apibrėžta neigiamą poveikį nepilnamečiams daranti informacija ir kuris svarstymo Seime metu kėlė karščiausias diskusijas. Nustatant, ar ji gali būti kenksminga nepilnamečiams, siūloma remtis realia žala vaikų psichinei ir fizinei sveikatai bei jų dvasiniam ir socialiniam vystymuisi.
Projekte minima smurtinio pobūdžio informacija (dabartiniame įstatyme kalbama apie informaciją, susijusią su psichinio ar fizinio smurto vaizdavimu, kai detaliai rodomas žmonių ir (ar) gyvūnų žalojimas, kankinimas ar žudymas), sąmoningas skatinimas gadinti ar naikinti turtą (įstatyme nurodytas sąmoningo turto gadinimo ar naikinimo rodymas), mirusio, mirštančio arba žiauriai sužaloto žmogaus kūno rodymas, išskyrus atvejus, kai to reikia asmens tapatybei nustatyti.
Darbo grupė siūlo neigiamą poveikį vaikams darančios informacijos sąraše palikti bet kokią erotinio pobūdžio informaciją (dabar įstatyme išvardytas lytinio geismo skatinimas, siūlymas lytiškai santykiauti, lytinio akto, jo imitacijos ar kitokio seksualinio pasitenkinimo, lytinių organų, seksualinių reikmenų rodymas).
Projekte palikta informacija, sukelianti baimę ar siaubą; palankiai vertinanti priklausomybę nuo narkotinių, toksinių, psichotropinių medžiagų, tabako ar alkoholio; kuria idealizuojami nusikaltėliai ar modeliuojama nusikalstama veika; mokoma pasigaminti, įsigyti ar naudoti sprogmenis, kitus gyvybei ar sveikatai pavojingus dalykus; skatinami blogi mitybos, higienos ir fizinio pasyvumo įpročiai.
Šiai informacijai taip pat priskiriamas skatinimas dalyvauti azartiniuose lošimuose, loterijose ir kituose žaidimuose, kai sudaromas lengvo laimėjimo įspūdis; skatinimas žaloti save ar žudytis; paranormalių reiškinių, sudarant jų tikrumo įspūdį, ir hipnozės demonstravimas; nešvankūs posakiai, žodžiai ar gestai; tyčiojimasis iš žmogaus ar žmonių grupės dėl tautybės, rasės, lyties, kilmės, neįgalumo, seksualinės orientacijos, socialinės padėties, kalbos, tikėjimo, įsitikinimų, pažiūrų.
Pagal projektą, įstatymas būtų taikomas visai viešajai informacijai, skleidžiamai bet kokiomis visuomenės informavimo priemonėmis. Jame sukonkretinta, kas yra skatinimas – juo būtų laikoma kryptinga informacija, kuria nepilnamečiai raginami imtis konkrečių veiksmų arba keisti įpročius ar pažiūras.
Vietoj homoseksualių, biseksualių ir poligaminių santykių propagavimo projekte atsirado nepilnamečių seksualinės prievartos ir išnaudojimo, mažamečių lytinių santykių skatinimas. Neigiamą poveikį nepilnamečiams darančia informacija siūloma laikyti ir šeimos vertybių niekinimą (dabar įstatyme kalbama ir apie šeimos santykių iškreipimą).
Tokią informaciją būtų galima skelbti be apribojimų, jei jos turinį sudaro tik informacija apie įvykius, politinius, socialinius, religinius įsitikinimus ar pasaulėžiūrą; ji yra reikšminga moksliniu ar meniniu požiūriu arba reikalinga tyrimams, švietimui ar ugdymui; yra viešas interesas ją skelbti; jos apimtis ir poveikis yra mažareikšmiai. Tokiu atveju siūloma iš anksto įspėti apie galimą neigiamą poveikį vaikams.
Projektu siūloma išplėsti žurnalistų etikos inspektoriaus funkcijas vykdant prevencinę ir analitinę veiklą. Jis turėtų, bendradarbiaudamas su viešosios informacijos skleidėjais, rengti įstatymo taikymo gaires, praktikos apibendrinimus ir rekomendacijas.
Birželį Seimo priimtą Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymą tuometinis prezidentas Valdas Adamkus vetavo, nes esą šį teisės aktą būtų galima pritaikyti bet kokiai informacijai. Tačiau parlamentarai jo veto atmetė, todėl naujajai valstybės vadovei D. Grybauskaitei liko tik pasirašyti įstatymą.
Ji nepritarė įstatyme nustatytam informacijos ribojimo teisiniam mechanizmui. Esą siekiant apsaugoti nepilnamečius nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio, turi būti pasirinktos tik nediskriminuojančios, aiškiai apibrėžtos, proporcingos, demokratinėje visuomenėje būtinos priemonės, neleidžiančios pažeisti vaiko teisės į saviraiškos laisvę ir nesuteikiančios jokios galimybės piktnaudžiauti teise.
Įstatymą neigiamai įvertino ir Europos Parlamentas. Jo priimta rezoliucija net sukėlė kai kurių Seimo narių pasipiktinimą.