Garsioji byla dėl prekybos poveikio buvo paskirta nagrinėti Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjai Virginijai Pakalnytei-Tamošiūnaitei, valstybinį kaltinimą palaiko Generalinės prokuratūros prokuroras Gedgaudas Norkūnas.
Šioje byloje A. J. Zabuliui atstovauja advokatas Arūnas Petrauskas, G. Vainauską gina advokatai Sigitas Židonis ir Gintaras Černiauskas, o R. Paksui atstovauja Rolandas Tilindis.
Prokurorai įtaria, kad dar 2015 m. būdamas „tvarkiečių“ lyderiu R. Paksas pažadėjo ir susitarė priimti 15 tūkst. eurų kyšį iš G. Vainausko – jie abu kaltinami dėl prekybos poveikiu. Įtariama, jog už kyšį R.Paksas turėjo paveikti statybų inspektorius, kad šie leistų naudoti naują parduotuvę „Norfa“ Prienuose.
Pagal Specialiųjų tyrimų tarnybos anksčiau skelbtą įtariamo nusikaltimo schemą, „Norfos“ ir ją stačiusios statybų įmonės atstovas kreipėsi į G. Vainauską, o šis savo ruožtu susisiekė su R. Paksu. Pareigūnai teigia, jog vėliau europarlamentaras kreipėsi į Aplinkos ministerijos atstovą, o šis dar per kelis asmenis nurodė išduoti Prienų „Norfos“ statybos užbaigimo aktą. Tuomet Aplinkos ministerijai vadovavo „Tvarkos ir teisingumo“ deleguotas ministras Kęstutis Trečiokas.
Kitame epizode, kuriame kaltinimai pateikti verslininkui A. J. Zabuliui, teisėsauga įtaria, kad G. Vainauskas galėjo pasinaudoti savo poveikiu nutraukti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos tyrimą dėl sukčiavimo stambiu mastu. Prokuratūra tuomet tyrė Lietuvos atsinaujinančios energetikos ir aukštųjų technologijų bendrovės „BOD Group“ Europos Sąjungos paramos įsisavinimą. Vėliau byla nutraukta.
STT įtaria, G. Vainauskas susitarė priimti nuo 14 iki 43 tūkst. eurų vertės kyšį iš A. J. Zabulio.
Nei R. Paksas, nei G. Vainauskas, nei A. J. Zabulis nepripažįsta jiems pateiktų kaltinimų. Kalbėdamas su žurnalistais G. Vainauskas sakė, kad tyrimą atlikę pareigūnai siekė įtikti šalies prezidentei, todėl esą ir sukūrė istoriją apie kyšininkavimą – „Lietuvos ryto“ grupės vadovas tikino, kad su R. Paksu kalbėjosi apie a. a. Bronislavą Lubį, kuris prieš rinkimus kiekvienai partijai skirdavo po 50 tūkst. litų.
„Taip ir susidaro 15 tūkst. Eur, – sakė kaltę dėl prekybos poveikiu neigiantis G. Vainauskas. – Pokalbio metu mes išsiaiškinome, kad dabar jokių pinigų partijoms duoti negalima.“
Tuo metu R. Paksas, kalbėdamas apie jam pateiktus kaltinimus, siūlė „ieškoti moters“.
„Jau nuo 2011 m Lietuva neįgyvendina Strasbūro teismo sprendimo, nuo 2011 m. Lietuva, mokydama kitas valstybes demokratijos ir gerbti žmogaus teises, negerbia savo piliečių žmogaus teisių – galbūt kad ir toliau mūsų valstybė galėtų negerbti žmogaus teisių ir neįgyvendinti Strasbūro teismo sprendimo, yra sukuriamos tokios istorijos, kurias aš vadinu muilo burbulais“, – sakė prekyba poveikiu kaltinamas europarlamentaras.
G. Vainauskas, kuris, pareigūnų teigimu, R. Paksui turėjo perduoti 15 tūkst. Eur, žurnalistams pabrėžė, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas prezidentės gimtadienio išvakarėse, o tai esą pareigūnų dovana šalies vadovei.
„Byla buvo pradėta vasario 29 d., o kovo 1 d. buvo prezidentės 60-metis, aš manau, kad ponai norėjo įteikti pirmajai Lietuvos poniai gražią dovaną – ir įteikė, nes esu čia“, – tvirtino „Lietuvos ryto“ generalinis direktorius.
Jis tikino, kad nebandė paveikti R. Pakso: „Tai tebuvo tik elementarus pokalbis prie pietų stalo – mes pasidalijome įžvalgomis, mintimis apie tai, kas vyksta Lietuvoje ir kaip kovotti su korupcija.“
Su kaltinimais nesutiko ir A. J. Zabulis. „Mes nekalbėjom apie jokias sumas, buvo kalba apie reklamą, apie naujai atsidarančios gamyklos Vilniaus priemiestyje viešinimą – nei mano, nei paties G. Vainausko kompetencija kalbėtis su FNTT“, – sakė jis.
Kadangi už prekybą poveikiu baudžiamasis įstatymas numato realią laisvės atėmimo bausmę, žurnalistai kaltinamųjų klausė, ar šie nebijo pakliūti už grotų. Šis klausimas „Lietuvos ryto“ vyriausiąjį redaktorių prajuokino – esą jo „žurnalistinės karjeros pabaigai būtų įdomus eksperimentas“.
Tuo metu R. Paksą toks klausimas suglumino. „Aš šitą... labai daug esu pasiruošęs... šitų planų: filosofijos, psichologijos studijos, knygos, kurios neperskaitytos, bet aš manau, kad net ir Lietuvoje yra teisingumas, ir tai neįvyks“, – sunkiai rinkdamas žodžius kalbėjo nušalintasis prezidentas.
Paprašė A. Smetonos pagalbos
Kol dar teismas baudžiamosios bylos buvo nepradėjęs nagrinėti iš esmės, G. Vainausko advokatas S. Židonis teisėjos paprašė prijungti kalbos specialisto Antano Smetonos išvadą, kurioje yra įvertinti STT pareigūnų slapta užfiksuoti pokalbiai. Pasak advokato, A. Smetona pateikė „pokalbių su kitais asmenimis turinio ir teksto supratimo išvadą“.
Valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras prieštaravo, kad tokia išvada būtų prijungta prie baudžiamosios bylos – esą ar kaltinamieji atliko jiems inkriminuotus veiksmus, gali nustatyti tik teismas. Anot G. Norkūno, išvadą pateikęs A. Smetona „peržengė ribas“, nes jis apie byloje inkriminuotus įvykius nieko nežino ir nedalyvavo darant nusikaltimus.
Vis dėlto teismas A. Smetonos pateiktą išvadą prijungė prie bylos, o ar teisėtai ji buvo gauta, bus sprendžiama nagrinėjant bylą ir apklausus liudytoju. „Teismas gali ir pats paskirti tokį tyrimą, jeigu būtų nustatyta, kad išvada gauta neteisėtai, o yra reikalinga“, – sakė teisėja.
Daugiau nesant jokių kliūčių teismas nutarė bylą nagrinėti iš esmės – prokurorui leista pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis.
Nori sužinoti, kokiu pagrindu buvo pradėtas tyrimas
Visi trys kaltinamieji nutarė parodymus duoti tik po liudytojų apklausos. R. Pakso advokatas R. Tilindis, kuris yra buvęs ilgametis Generalinės prokuratūros prokuroras, mano, kad tik po liudytojų apklausos turėtų paaiškėti, kokiu pagindu buvo pradėtas tyrimas.
„Šioje byloje nėra pirminės grandies – kas neva norėjo kažką papirkti, todėl racionaliausia išklausyti liudytojus ir išsiaiškinti, ar taip buvo, kaip yra surašyta kaltinamajame akte“, – sakė jis.
Teismas siūlė pirmiausiai išklausyti visus slapta STT pareigūnų darytus įrašus, o tik po to apklausti kaltinamuosius, tačiau šių atstovai suabejojo, ar verta klausytis tai, kas surašyta stenogramose.
Procesui vadovaujanti teisėja nutarė, kad byla bus nagrinėjama epizodais – iš pradžių su R. Paksu, o po to – su A. J. Zabuliu siejami kaltinimai.
Dėl didelio teismo ir advokatų užimtumo kitose bylose teismas nutarė bylą nagrinėti tik nuo vasario 12 d. – posėdžiai suplanuoti iki liepos mėnesio.