Įvertino jos patirtį
Parlamento vadovo atstovė Karolina Frolovienė portalui LRT.lt sakė, kad svarstant teikti M. Vainiutės kandidatūrą atsižvelgta į jos turimą patirtį. Jei būtų paskirta, ji tirtų savivaldybių institucijų ir įstaigų pareigūnų veiklą.
„Ji yra teisės profesionalė, ekspertė ir yra žinoma dėl viešojo administravimo gebėjimų, turi ilgametę patirtį. Toks pasirinkimas atrodė paprastas ir teisingas“, – sakė K. Frolovienė, pridurdama, kad tokioje pozicijoje yra vertinamos žinios ir patirtis, kurių esą M. Vainiutei netrūksta.
Šiuo metu Seimo kontrolieriaus pareigas, iki bus paskirtas naujasis Seimo kontrolierius, eina Raimondas Šukys. Jo penkerių metų kadencija baigėsi 2018 m. balandžio 23 d.
Vertino įstatymo pataisas
Antradienį parlamente buvo svarstomos partijų finansavimo įstatymo pataisos. Jos naudingos Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) partneriams „socialdarbiečiams“, nes jas priėmus valstybės finansavimą gautų ir rinkimuose nedalyvavusios partijos. Būtent tokia yra pavasarį susikūrusi Lietuvos socialdemokratų darbo partija.
M. Vainiutė valdančiųjų buvo pasirinkta kaip viena iš nepriklausomų ekspertų, kurie vertino šias pataisas. Apie tai posėdyje, vykusiame antradienį, kalbėjo konservatorė Gintarė Skaistė.
„O žiūrim, kas tie nepriklausomi ekspertai? Vienas iš dviejų – Milda Vainiutė, ministrė, kuri buvo deleguota partijos, gaunančios didžiausią finansinę naudą iš šio įstatymo. Tai atrodo ypatingai keistai“, – sakė G. Skaistė.
A. Armonaitė: „Paskyrimas kvepia piktnaudžiavimu“
Apie tokį Seimo pirmininko sprendimą socialiniame tinkle pasisakė liberalė Aušrinė Armonaitė. Ji rašė, kad Seimo kontrolierius yra tas asmuo, kuris turi Lietuvoje ginti žmogaus teises ir laisves, ginti žmones nuo pareigūnų piktnaudžiavimo ir biurokratizmo.
„O dabar spėkite, kas buvo ,,nepriklausomas ekspertas", teikęs išvadą dėl partijų finansavimo taisyklių keitimo? Taip, Milda Vainiutė buvo ta, kuri pateikė palankią išvadą įstatymo projektui, kuris dviems valdžios partijoms numato keliom dešimtim tūkstančių eurų didesnį finansavimą, apiplėšiant opozicines.
Tas įstatymo projektas taip pat sako, kad parlamentinei partijai nereikia dalyvauti rinkimuose – suprask, nauja „socdemų“ partija, kuri rinkimuose nedalyvavo, irgi turi gauti finansavimą.
Ar man vienai atrodo, kad čia postu atsidėkojama už palankią išvadą? Ir kaip dabar tikėtis, kad M. Vainiutė gins žmones nuo piktnaudžiavimo, kai vien pats skyrimas kvepia būtent piktnaudžiavimu?“ – rašė A. Armonaitė.
Iš posto išvertė skandalas
Portalas LRT.lt primena, kad M. Vainiutė ministrės posto atsisakė kovo pradžioje. Tokį sprendimą ji priėmė kilusio skandalo. Metų pradžioje premjero patarėjas Skirmantas Malinauskas kartu su tuomete Teisingumo ministerijos auditore Rasa Kazėniene surengė spaudos konferenciją, kurios metu kalbėjo apie tai, kad M. Vainiutė nesuvaldo situacijos.
Kalbėta, kad ministerijoje sprendimus priima ne daugiau nei metus jai vadovavusi ministrė, bet jos pavaduotojas Raimondas Bakšys. Taip pat teigta, kad R. Bakšys abejojo R. Kazėnienės kompetencija ir siūlė jai trauktis iš pareigų ministerijoje. R. Kazėnienė tuomet prabilo apie tai, kad yra persekiojama.
Viceministras visus jam mestus kaltinimus neigė, tačiau netrukus paskelbė paliekantis pareigas. Po paros, susitikusi su premjeru, apie pasitraukimą paskelbė ir M. Vainiutė. Vėliau teisingumo ministru paskirtas Elvinas Jankevičius.