„Gamintojui tampa nepatrauklu tiekti vaistą į Lietuvos rinką. Tokiu būdu mažėja vaistų kiekis kompensuojamųjų vaistų kainyne, kuris įsigalios nuo liepos 1 d. Vaistų kiekis šiame kainyne sumažėja apie 5 proc., lyginant su 2022 metų antru pusmečiu“, – žurnalistams sakė D. Sinkevičius.
Todėl, atkreipė dėmesį jis, Lietuvos vaistų rinkoje daugėja brangesnių vardinių, šalyje neregistruotų preparatų.
„Tai yra ženklas, kad Lietuvoje mažėja vaistų, kurie yra registruoti ir gali būti tiekiami. Tada reikia ieškoti iš visai kitų šalių ir tiekti neregistruotus vaistus, kurie dėl to tampa brangesni ir valstybė už juos sumoka daugiau“, – aiškina specialistas.
„Ką stebime ilgą laiką – nemažoje grupėje vaistinių preparatų yra belikę tik po vieną ar po du tiekėjus. Vadinasi, jei yra tik vienas tiekėjas ir jis nesugeba pateikti vaistinio preparato, automatiškai didėja tikimybė, kad vaisto nebus ir pacientams kils problemų jį įsigyti“, – teigė D. Sinkevičius.
Ragina „atšaldyti“ kompensuojamų vaistų kainas
D. Sinkevičius taip pat pažymi, kad šiuo metu kompensuojamų vaistų kaina Lietuvoje nustatoma remiantis vidutine veikliosios medžiagos kaina, kuri apskaičiuojama pagal mažiausią to vaisto kainą penkiose ES šalyse.
Pasak D. Sinkevičiaus, šiuo metu maksimali Lietuvoje galima veikliosios medžiagos priemoka pacientui – 25 proc. nuo bazinės kainos. Tai, atkreipia dėmesį VGA valdybos narys, sukuria tam tikras kainų „lubas“, kurios kai kuriems gamintojams yra nepriimtinos, tad daliai įmonių savo produkcijos tiekti į Lietuvą paprasčiausiai neapsimoka.
„Todėl asociacija siūlytų kaip įmanoma greičiau peržiūrėti, „atšaldyti“ kainas, kad jos, jei didėja kitose šalyse, didėtų ir Lietuvos rinkoje ir taip išvengtume tiekimo sutrikimų“, – kalbėjo specialistas, pridurdamas, kad vaistų kainos augimą gali lemti daug įvairių veiksnių – infliacija, gamybos kaštų augimas, aplinkos apsaugos įpareigojimų, falsifikatų direktyvos, energijos kainų ir visų kitų dedamųjų.
„Kainos didėja ir reikia atsižvelgti į tai“, – sakė D. Sinkevičius.
Pasak jo, peržiūrėti kompensuojamų vaistų kainų reguliavimą siūloma ir Valstybės kontrolės atlikto audito išvadose. Visgi, pasak D. Sinkevičiaus, Seimo Sveikatos reikalų komitetas pastarojo dokumento išvadų vis dar nėra patvirtinęs.
„Valstybės kontrolės išvados buvo svarstytos Audito komitete, Sveikatos reikalų komitete, bet dar jos neužbaigtos. Mums pažadėjo, kad bus klausymai, laukiame, kol bus paskirta data“, – teigė D. Sinkevičius.
ELTA primena, kad nuo šių metų liepos 1 d. Lietuvoje atnaujinamas kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainynas. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) praneša, kad jame daugiau nei pusės vaistų bazinės – valstybės kompensuojamos – kainos yra žemesnės nei ankstesniame kainyne. Skelbiama, kad teigiamus pokyčius lėmė taikomas naujas kompensuojamųjų vaistų atrankos mechanizmas, nustatantis maksimalias pacientų priemokų „lubas“ ir referuojantis į mažiausias vaistų kainas Europos Sąjungoje (ES).
„Kompensuojamųjų vaistų kainynas parengtas pagal naujas kainodaros taisykles – dviejų ir daugiau tiekėjų grupių vaistams yra taikomas išorinis kainų referavimas, maksimali paciento mokama priemoka negali viršyti 25 proc. vaisto bazinės kainos ir būti didesnė kaip 5,87 euro“, – skelbiama SAM puslapyje.
Iš viso naujajame kainyne yra 2011 vaistų, kurie sudaro 831 vaistų grupę. Tuo metu vaistai, kurių paciento priemoka viršija 5,87 euro sumą, sudaro apie 1,5 proc. iš visų esančių kainyne.
Naujausias tyrimas: Lietuva pagal inovatyvių vaistų prieinamumą – Europos sąrašo gale
Lietuva pagal inovatyvių vaistų prieinamumą ir toliau atsilieka nuo kitų Europos Sąjungos (ES) valstybių, rodo naujausias tarptautinės sveikatos rinkos duomenų tyrimo kompanijos IQVIA tyrimas.
Jo metu išanalizavus 36 Europos šalių pernai metų duomenis, paaiškėjo, kad situacija Lietuvoje yra viena prasčiausių.
Kaip rodo tyrimas, iš 167 vaistų, kurie per tyrimo periodą buvo registruoti ES, Lietuvoje kompensuojamųjų vaistų sąrašuose šių metų sausio 1 dieną buvo 14 vaistų. Tuo metu ES šalių vidurkis yra 72 vaistai. Daugiausiai inovatyvių vaistų – net 147 – kompensuota Vokietijoje.
„Remiantis 2023 m. duomenimis, Lietuva pagal inovatyvių vaistų prieinamumą užima vieną paskutiniųjų vietų Europoje. Tačiau svarbu žiūrėti ne tik į naujausius duomenis, bet ir tai, kaip Lietuvos rezultatai keitėsi bėgant metams. 2022 m. mūsų šalies pacientams buvo kompensuojamas 21 vaistas iš 168, 2021 m. – 26 iš 160. Matome, kad Lietuva nedaro progreso jau kelerius metus iš eilės“, – pranešime tyrimo duomenis komentavo Inovatyvios farmacijos pramonės asociacijos (IFPA) direktorė Jūra Smilgaitė.
Kalbant apie tai, kiek laiko užtrunka vaistų įtraukimas į kompensuojamųjų sąrašus, duomenys rodo, kad naujas vaistas pacientus greičiausiai pasiekia Vokietijoje – vidutiniškai vos per 47 dienas. Lietuvoje pacientams tenka laukti beveik 17 kartų ilgiau – 794 dienas.
Lietuvoje onkologiniams pacientams kompensuojami vos 3 vaistai iš 48
Tyrime analizuotas ne tik bendras inovatyvių vaistų prieinamumas, bet ir atskiros jų kategorijos. Viena jų – onkologiniai vaistai.
Tyrimo duomenimis, vaistų nuo vėžio laukimo laikas Lietuvoje yra dar ilgesnis nei kitų inovatyvių preparatų. Lietuvoje onkologinėmis ligomis sergantys asmenys naujų vaistų laukia daugiau nei 2,5 metų – vidutinis laukimo laikas siekia net 924 dienas.
Skelbiama, kad pagal šį rodiklį – Lietuva paskutinė tarp visų tirtų valstybių.