Vaizdas vaikų vasaros stovykloje atėmė žadą: vargu ar dar kur būtų galima pamatyti tokį sovietmečio palikimą

„Už europinę kainą – sovietmečio kokybė“ – ironizuoja viena panevėžietė, išvydusi, kokiomis sąlygomis stovyklaus jos atžala Panevėžio rajone, vaizdingame Žaliosios girios prieglobstyje įsikūrusioje stovykloje „Vaikystės šilelis“. Nors vadovai neslepia, kad nuo pat stovyklos pastatymo prieš 37-erius metus mediniai nameliai nėra matę remonto, tačiau tvirtina, kad vaikams svarbiausia ne sąlygos, o čia patiriamos emocijos.

Be to, tėvai visuomet gali rinktis. Tačiau anoniminį skundą dėl netvarkos „Vaikystės šilelyje“ gavo ne tik „Sekundės“ žurnalistai, bet ir Panevėžio rajono savivaldybė, tad šios prašymu stovyklą aplankė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai.

Kaip pasakojo šį savaitgalį savo vaiką į stovyklą „Vaikystės šilelis“ atvežusi mama, stovyklavietės interneto svetainėje publikuojamose nuotraukose visa teritorija ir nameliai atrodo gana tvarkingai, o ir gerų atsiliepimų apstu. Tačiau tik atvežusi vaiką pamatė kiek kitokį vaizdą, kuris atėmė žadą: namelyje pro langus vėjas tiesiog košia, nes skylės tokios, kad vietomis matyti laukas, grindys atsilaupusios ir seniai nedažytos. Vietoj užuolaidų, anot mamos, atspurę skudurai, patalynės užvalkalai, skaičiuojantys kelis dešimtmečius, suplyšę. Be to, kai kur žolė vaikams net iki kelių – puiki erkių veisykla.

„Negaliu patikėti, kad gali būti šiais laikais dar tokių apleistų stovyklų. Stovykla alsuoja sovietmečiu. Tik kaina tai europinė – už 10 dienų poilsį – 160 Eur. Tad pavadinimas „Vaikystės šilelis“ nelabai kaip skamba, geriau – „Vaikystė sovietmečiu“, – ironizuoja mama.

Panašaus skundo Panevėžio rajono savivaldybė sulaukė ir praėjusią savaitę, tad buvo nuspręsta skubiai kreiptis į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą. Pasak savivaldybės gydytojos Renatos Valantinienės, kai bus gautos oficialios išvados, tuomet ir bus sprendžiama, ką daryti.

„Sureaguota buvo skubiai. Jau kitą dieną kreipėmės į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą, kuris ir įvertins, ar skunde nurodyti pažeidimai yra pagrįsti“, – sakė R. Valantinienė.

Metalinėse lovose

Pirmadienio popietę užsukus į „Vaikystės šilelį“, čia klega penkiasdešimties vaikų būrys. Pasak „Vaikystės šilelio“ direktorės Daivos Arelytės, maždaug tiek pat vaikų vasarojo ir pirmąją pamainą. Nors dar prieš krizę, 2008 m. vienu metu stovyklaudavo per tris šimtus vaikų. Mažėjantis jaunųjų vasarotojų skaičius ir lemia, kad lėšų stovyklavietei atnaujinti praktiškai neskiriama. D. Arelytės teigimu, šiemet laimėjus Švietimo mainų paramos projektą ir gavus dalinį finansavimą tėvams vietoj 160 eurų už dešimties dienų poilsį dabar reikia mokėti 126 eurus – mažiau nei po 13 eurų per parą.

„Vaikai maitinami net penkis kartus per dieną. Iš tos pačios sumos reikia mokėti darbuotojams atlyginimus, taip pat apmokėti kitas paslaugas. Vos pakanka pinigų išsilaikyti, tad didesniems remontams pinigų nelieka“, – pripažįsta D. Arelytė.

Ji neslepia, kad 1982 metais statyta stovyklavietė nebuvo nė karto kapitališkai tvarkyta – prieš kiekvieną sezoną mediniai nameliai išplaunami, pagal galimybes aptvarkomos opiausios vietos. Pašnekovė neneigia, kad skunde nurodyti pažeidimai nėra laužti iš piršto: kai pučia gūsingas rytinės krypties vėjas, nameliuose išties būna drėgna ir vėsu.

„Vaikams lietus tikrai nebaisus – jiems didžiausias smagumas pasiturkšti po balas. Reikia suprasti, kad šie nameliai mediniai, o medis turi savybę pūti. Didelė mūsų bėda ir asbestiniai namelių stogai, kuriuos jau reikėtų keisti. Bet, kaip aiškino specialistai, kol nejudiname, jie nėra pavojingi“, – kalbėjo stovyklos direktorė.

Vaikai miega kaip kareivinėse viena šalia kitos surikiuotose metalinėse lovose su spyruoklėmis – vargu ar dar kur būtų galima pamatyti tokį sovietmečio palikimą. Nors patalai kiekvienam išduodami švarūs, matyti, kad jie skaičiuoja ne vieną dešimtmetį, vatinės antklodės ir čiužiniai čia dar nuo stovyklavietės įkūrimo laikų.

„Taip, mūsų patalynė dar tarybinių laikų. Turiu skirtos 400 lovų ir plius pakaitinė. Vadovai įspėti, kad jeigu patalynė sudriskusi, ją pakeistų. Be to, galima atsivežti ir savo. Buvo laikas, kai baikeriai, čia darydavę sąskrydžius, žadėjo nupirkti naujos, bet atsisakiau, nes žinau, kad tarybinė dar atlaikys ne vienerius metus“, – įsitikinusi D. Arelytė.

Vaikai nesiskundžia

„Vaikystės šilelio“ direktorė neslepia, kad skundo dėl prastų gyvenimo sąlygų jie buvo sulaukę ir prieš dvejus metus. Tąkart po Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistų apsilankymo teko susimokėti baudą. Tačiau ne visus užfiksuotus trūkumus pavyko pašalinti dėl lėšų stokos. Direktorei nesuprantama, kodėl tėvai skundžiasi gyvenimo sąlygomis, tačiau savo vaikus ir toliau leidžia į stovyklą.

„2017 m. buvo analogiškas skundas, kai stovyklavietėje vaikas išbuvo visą pamainą ir tik po to tėvai pasiskundė Visuomenės sveikatos centrui. Dabar vėl panaši situacija. Juk tėvai, prieš įsigydami kelialapį, visuomet gali su vaiku atvykti apsižiūrėti ir pasidomėti visomis sąlygomis. Dabar yra kaip niekad daug galimybių rinktis. Keista, kad mama, pamačiusi realybę, vaiko neišsivežė – jeigu būtų pasakiusi, kad sąlygos netenkina, būčiau iš karto grąžinusi pinigus“, – kai kurių tėvų nesupranta D. Arelytė.

Nors gana dažnai stovyklų vadovai ir administracija sulaukia replikų, kad stovykla per kelis dešimtmečius visiškai nepasikeitė – kokiomis sąlygomis atostogavo tėvai, lygiai tokiomis, tik dar blogesnėmis, atostogauja ir jų vaikai, D. Arelytė tikina, kad gyvenimo sąlygos svarbios tėvams, bet ne vaikams. Daugelis jų iš čia išsiveža daugybę smagių įspūdžių, gerų emocijų ir naujų pažinčių.

„Antroje pamainoje atostogauja trys vaikai, kurie jau buvo pirmoje. Daugelis vyresniųjų vaikų čia poilsiauja jau ketvirtą ar penktą vasarą. Turime šeimą, kuri savo tris vaikus, kurių jauniausiam tik penkeri, atvežė net iš Londono. Nė vienas neišsigando tokių sąlygų. Visada sakau, kad vaikai išsiveža tik geras emocijas“, – kalbėjo „Vaikystės šilelio“ direktorė.

Ieškos galimybių

Stovyklavietė priklauso Lietuvos žemės ūkio darbuotojų profesinių sąjungų federacijai. Jos pirmininkė Regina Dapšytė neslėpė, kad turimas vasaros stovyklas išlaikyti sunku. Be „Vaikystės šilelio“, jie dar turi „Žilvitį“ Karklėje, Klaipėdos apskrityje, bei „Gintaro poilsiavietę“ Kalvarijos savivaldybėje. Pajūryje esanti stovykla populiarumo iki šiol nepraranda, o Panevėžio ir Marijampolės apskrityje esančios kasmet sulaukia vis mažiau vaikų. Situacija sparčiai ėmė blogėti, kai savivaldybės sumažino finansavimą vaikų vasaros poilsiui. Iš surenkamų pinigų atnaujinti patalpų neįmanoma – vos užtenka maitinimui, darbuotojų darbo užmokesčiui, kitoms paslaugoms.

„Namelių būklė tikrai nėra gera, mums patiems dėl to nesmagu. Pajūryje labai greitai atsirastų investuotojų, bet Panevėžio rajone vis dar ieškome. Mes esame profesinė sąjunga ir pagal įstatymus negalime pretenduoti į europinius ar projektinius pinigus. Galbūt pavyktų mūsų partneriams pritraukti finansavimą čia organizuojant sveikatingumo stovyklas, poilsį senyviems ar neįgaliems žmonėms“, – svarsto R. Dapšytė.

Visgi ji pripažįsta, kad kol kas jokių konkrečių žingsnių šia linkme nėra daroma. Stovyklavietei atnaujinti reikėtų milžiniškų investicijų. O ar tai atsipirktų, klausimas lieka retorinis, nes dabar konkurencija didžiulė – įvairias vasaros stovyklas vaikams organizuoja net kaimo turizmo sodybos ar pavieniai renginių organizatoriai.

„Suprantu tėvus, jie moka nemažus pinigus, tad nori gerų sąlygų. Neigti, kad stovyklos situacija bloga, nenoriu. Galėtume tiesiog uždaryti ir nebepriimti vaikų, bet nesinori taip visko palikti. Bandysime ieškoti galimybių“, – tvirtino R. Dapšytė.

Pirmieji vertintojai – tėvai

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Panevėžio departamento Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėja Vida Vyčienė teigė, kad skirtingai nei mokyklų ar darželių, vasaros stovyklų jie planine tvarka netikrina – to nenumato teisės aktai. Dabar vasaros stovykloms net nebereikia turėti higienos paso. Tačiau gavę skundų privalantys reaguoti. Ir pirmadienio popietę į stovyklą atvyko jų specialistai.

„Turime prašymą iš Panevėžio rajono savivaldybės, kad ji sulaukė tėvų skundo dėl prastų gyvenimo sąlygų stovykloje „Vaikystės šilelis“. Kai bus pasirašytas patikrinimo aktas, bus galima kalbėti apie patikrinimo rezultatus“, – teigė V. Vyčienė.

Jos teigimu, skundų dėl „Vaikystės šilelio“ sulaukta ir anksčiau. Dar 2017 m. liepą per patikrinimą buvo nustatyta daugybė higienos pažeidimų – net žolė nebuvo nupjauta. Taip pat nebuvo karšto vandens kai kuriose prausyklose, o nameliuose grindų danga buvo nelygi, apsilaupę dažai, tad nebuvo sąlygų jos tinkamai valyti drėgnu būdu. Nors praėjusiais metais per pakartotinį tikrinimą dalis pažeidimų jau buvo pašalinta, tačiau dalis dėl lėšų trūkumo – ne.

„Po metų situacija buvo kiek geresnė, bet ne visi trūkumai pašalinti. Vaizdas išties liūdnas, mat steigėjas visiškai neskiria lėšų stovyklavietei atnaujinti. Nors tai ir vasaros stovykla, elementarios sąlygos turi būti. Mums aktualu, kad vaikai stovyklose būtų saugūs – nesusirgtų infekcinėmis ligomis, nelytų ant galvos, kad miegotų švariuose pataluose“, – teigė V. Vyčienė.

Visgi higienos normos apie estetiką nekalba, todėl, anot vedėjos, ir tėvai turėtų domėtis, kur stovyklauti išleidžia savo atžalas – kur leis laiką, kur miegos, valgys ar prausis. Labai svarbu skaityti ir pasirašomas sutartis.

„Pirmieji vertintojai turi būti tėvai. Jeigu vaikas buvo auginamas ant šilkinių paklodžių, natūralu, kad stovyklos sąlygomis jam bus tragedija. Bet galbūt vaikai iš paprastesnių šeimų džiaugsis puikiu maitinimu ir stovyklavimu gamtoje. Vaikas nelygus vaikui. O mes tikriname tik higienos normas ir jeigu jos pažeistos, galime skirti nuobaudą ir įpareigoti pašalinti trūkumus“, – tvirtino V. Vyčienė.

Praėjusiais metais buvo gautas ir vienas skundas dėl neva vaikų stovykloje „Trimitas“ vaikus puolančių blusų, tačiau po specialistų apsilankymo jokių pažeidimų nebuvo nustatyta.