Kai jau atrodo, kad vaizdai iš Rusijos okupuotų ir vėliau apleistų Ukrainos regionų nebegali nustebinti, išaušta nauja diena. Aiškėja, kad Bučoje rusai ukrainiečius ir degino.
„Siaubinga. Matote, čia – šeši kūnai, aname – dar trys, kitame – vienas. Jie buvo sušaudyti ir po to sudeginti“, – žurnalistams sakė šalies vidaus reikalų ministras Denysas Monastyrskyj.
Taip pat žmones sprogdino granatomis. Kūnų dalys mėtosi gatvėse. Vyko masinės nuogai išrengtų ir surištų vyrų egzekucijos. Tėvas nušautas keturiolikmečio sūnaus akivaizdoje.
Bučoje apsilankęs Ukrainos vidaus reikalų ministras žodžių nebesirenka. Jei kalbėtų su V. Putinu, pasakytų jam: „eik į pragarą“.
Ukrainos generalinė prokuratūra pareiškė, kad Rusijos kariai Ukrainoje seksualiai išnaudojo moteris, vyrus ir net vaikus.
„Galiu pasakyti, kad mačiau kraują ant jų veidų, ir mačiau mėlynes. Taip pat mačiau, kad jų rankos buvo surištos už nugaros“, – sakė Ukrainos policijos pareigūnas Stanislavas Palukan.
Nebeieško formuluočių
Nuo tokių vaizdų Vakarai susiėmė už galvos. Iki šiol Jungtinė Karalystė vengė vartoti žodį genocidas. Teigė, kad baisiausius karo nusikaltimus turi apibrėžti teismas. Bet premjerui Borisui Johnsonui jau vienodai.
„Bijau, kad pažiūrėjus į tai, kas vyksta Bučoje, mūsų matomi veiksmai to, ką daro V. Putinas Ukrainoje, man mažai kuo skiriasi nuo genocido“, – sakė jis.
B. Johnsonas bando pažadinti ir Rusijos tautą. Sako: „jūs turite žinoti faktus“. Ir išbando rusų kalbą. Pradėjęs rusiškai, kad rusai turi teisę žinoti tiesą, paskui jau angliškai išvardijo, kas pridaryta Bučoje.
Vokietija atgailauja
Dabar Vakaruose jaučiasi ir atgaila. Vokietijos prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris televizijai ZDF pareiškė, kad „buvo klaida tikėti tiltais su Rusija, kuriais ji pati netikėjo“. Čia jis mini ir mus.
„Buvo įvairių ir teisingų perspėjimų iš mūsų Rytų Europos partnerių. Reikėjo į juos žiūrėti rimčiau, ypač kalbant apie laikotarpį po 2014-ųjų ir „Nord Stream 2“ plėtros“, – sakė F. W. Steinmeieris.
Jis prie A. Merkel buvo užsienio reikalų ministras. Dabar pripažįsta, kad jo parama „Nord Stream2“ projektui buvo akivaizdi klaida.
„Galiausiai milijardinis projektas žlugo. Negana to, ši klaida Vokietijai kainavo ir Rytų Europos partnerių pasitikėjimą“, – kalbėjo F. W. Steinmeieris.
Vakariečiai mokosi sunkiai
Apie tai, kaip Vakarai Rytų europiečius ignoravo, daug papasakoti gali buvęs užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.
„Mandagiai šypsodavosi, bet mintyse ir kartais ir žodžiais sakydavo, kad mes per daug panikuojame, kad reikia pragmatiškai, korektiškai, diplomatiškai“, – sakė L. Linkevičius.
2014-aisiais, po Krymo aneksijos, Europos užsienio reikalų ministrai karštai diskutavo, kokio stiprumo sankcijas Rusijai pritaikyti. Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas tada pareiškė, kad, jeigu Europa imsis griežtų sankcijų, šaus sau į koją.
„Tai – geriau negu šauti sau į galvą“, – tuomet jam atsakė L. Linkevičius
Žinutė buvo aiški: „jei V. Putinui atiduosime Krymą, jis eis toliau“.
2010 metais, kai Prancūzija Rusijai statė karinį laivą „Mistral“, Rusija jau buvo užpuolusi Sakartvelą. Per dar vieną ES ministrų susitikimą tuometė ministrė Rasa Juknevičienė Prancūzijos ministrui bandė dėl „Mistralio“ paprieštarauti.
„Jo atsakymas buvo: „madam, Sovietų Sąjungos jau seniai nebėra. O Jums, pone, yra fantominiai skausmai“, – prisiminė R. Juknevičienė.
Požiūrių skirtumai
2008 metais Rumunijoje vyko NATO ir Rusijos susitikimas. Per jį V. Putinas priekaištavo, kad NATO su Ukraina bendradarbiauja, neva su dirbtiniu dariniu, tokia šalis neegzistuoja.
„Visi liko nesupratę, kas čia įvyko. Mūsų mažuma pasakėme, kad „jis kalba tai, ką galvoja“. Jis tą galvoja.
Lietuva, Latvija, Estija ir Lenkija nuolat bandė dėl V. Putino įspėti. Vien kokie buvo „geležinės ledi“ Dalios Grybauskaitės pareiškimai, pavyzdžiui, kad Rusija yra teroristinė valstybė.
Dabartinis prezidentas Gitanas Nausėda tai yra pavadinęs savotišku gravitacijos dėsniu – kuo šalis arčiau Rusijos, tuo akys atviresnės.
„Įdomus dalykas, prie manęs priėjo vienas ES lyderis ir sako: „žinai, Gitanai, niekada nesupratau, kodėl tu kiekvieną savo pasisakymą pradedi ir baigi Rusija. Dabar supratau“, – pasakojo G. Nausėda.
Apie akis prof. Vytautas Landsbergis citavo kitokį posakį.
„Giedrės Kaukaitės žemaitišką pasakymą: „a, katuka ataka?“ Tai dabar atrodo, kad katukai jau atako“, – sakė V. Landsbergis.
Dabar Rytų Europa vakariečiams galėtų prikišti: „negi mes jums nesakėme?“. Diplomatas L. Linkevičius sako, kad atsakomybė tenka ne tik tiems, kurie daro, bet ir tiems, kurie toleruoja.
„Ypatingai tiems, kurie toleruoja turėdami įrankių tą užkardyti arba bent jau sustabdyti“, – sakė L. Linkevičius.